Pasitikėjimas savimi ir drąsa yra vienos iš svarbiausių savybių, padedančių siekti tikslų, bendrauti su kitais ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Tačiau ne visi jaučiasi užtikrinti savo jėgomis - dažnai baimė, savikritika ar socialinė įtampa trukdo būti drąsesniems. Laimei, pasitikėjimą galima ugdyti! Šiame straipsnyje aptarsime, kaip žingsnis po žingsnio tapti drąsesniu ir labiau savimi pasitikinčiu žmogumi.
Vaikų Drąsos Ugdymas
Vaikai užauga sėkmingi tada, kai jie pasitiki savimi. Ir atvirkščiai, vaiko gebėjimai ugdomi, atskleidžiami, tada, kai jis pasitiki savimi. Kaip ugdyti jų pasitikėjimą savimi? Tam egzistuoja daug įvairiausių būdų.
Vaikas vis labiau pasitiki savimi, kai niekas neabejoja jo pasiekimais ir galimybėmis, kai vaikas skatinamas ir drąsinamas. Vaikas tiki savimi tada, kai jaučia, kad suaugusieji juo tiki. Tiek suaugusieji, tiek vyresni vaikai geba parodyti, kad pasitiki savimi, net jei nėra tuo visiškai tikri. Maži vaikai to negali padaryti. Jie nemoka slėpti jausmų, todėl tai, kaip jie jaučiasi, galime pamatyti iš karto.
Suaugusieji gali apsimesti, kad nesėkmė jiems nesvarbi, ir gali įtikinti save, kad tai jiems ir ne itin svarbu, o vaikai to nemoka. Vaikai gana greitai pamiršta kritiką ir nekreipia dėmesio į nesėkmę, tačiau tik ne tada, kai tai vyksta nuolat. Jei vaikas nuolat kritikuojamas, pasitikėti savimi jam darosi vis sunkiau. Tikėkite savo vaiku. Visada galvokite, kad jis gali.
Štai vieno mokslinio tyrimo metu buvo atskleista, kad geriau skaito tos klasės berniukai, kurių mokytojas tiki, jog berniukai greičiau mokosi skaityti, o geriau skaito tos klasės mergaitės, kurių mokytojas tiki, jog mergaitės lengviau išmoksta skaityti. Kito tyrimo metu vienos grupės vaikams nuolat buvo sakoma, kad jie labai gerai moka matematiką, o kitos grupės vaikams buvo sakoma, kad jie turi labiau stengtis.
Kadangi vaiko pasitikėjimas savimi formuojasi priklausomai nuo to, ką apie jį galvoja aplinkiniai, tėvų dėmesys yra itin svarbus. Ne visi tėvai, kurie tikrai myli savo vaikus, pasako ir parodo tai atvirai. Dažniausiai turime mažai laiko ir daug įvairiausių reikalų. Tad stengiamės išnaudoti laiką, kai vaikai elgiasi gražiai ir ramiai, užsiimdami savo reikalais. Galiausiai išeina taip, kad ramus ir gražus vaiko elgesys yra nepastebimas ir priimamas kaip savaime suprantamas.
Tačiau, kai vaikas elgiasi blogai, mums nebėra kada tvarkyti savo reikalus, tenka susitvarkyti su vaiko elgesiu. Vaikui iki trejų metų mūsų dėmesio reikia nuolat, nes toks yra jo poreikis. Ir jei jis jau suprato, kad mama skiria jam dėmesį tik tada, kai jis ožiuojasi ar rodo kaprizus, būtent tokiu metodu ir siekia atkreipti į save dėmesį.
Tačiau vaikas nesėdi ir negalvoja: „Štai, jei dabar imsiu verkti, mama nustos kalbėti telefonu“. Taip, kaip ir jūs, vargu ar galvojate, kad: „jei kreipsiu dėmesį į vaiką, kai jis šaukia, tai jis tai darys vis dažniau ir dažniau, kad atkreiptų mano dėmesį“. Ne. Tai tiesio uždaras ratas - tam tikri veiksmai skatina tam tikrus rezultatus. Jei tokia elgesio schema kartojasi nuolat, pasekmės būna tikrai nemalonios. Blogu elgesiu atkreipdamas į save dėmesį, vaikas gauna mūsų negatyvias emocijas, nepasitenkinimą ir kritiką, ir galiausiai nustoja tikėti savo jėgomis.
Ignoruokite blogą elgesį, nešaukite, o pasitraukite į šoną, nutaisykite rimtą veidą ir išveskite vaiką iš kambario. Kritikuokite tik vaiko elgesį, o ne patį vaiką, sakykite - „spardytis negražu“, o ne „tu negeras vaikas“.
Trys Pagrindiniai Būdai Ugdyti Vaikų Drąsą:
- Kalbėkite su vaiku taip, tarsi jis jau būtų tikras drąsuolis. Vaikai yra linkę pateisinti tėvų lūkesčius, todėl kalbėdami su vaiku pasidžiaukite drąsa, kuri slypi jo viduje.
- Mokykitės drąsos iš knygų ir filmų herojų bei rodykite pavyzdį pats. Viskas, ką daro ir kaip elgiasi tėvai ar kiti artimiausi vaiko aplinkos žmonės, jam atrodo teisinga ir pavyzdinga.
- Paskatinkite domėtis ir išbandyti ką nors naujo. Vaikai, kaip ir suaugusieji, užsiimdami nauja, anksčiau dar neišbandyta veikla, praplečia savo mąstymo ir galimybių ribas.
Kaip Įveikti Baimes ir Tapti Drąsesniu Suaugusiu
Gyvename laikais, kai išmokyti vaikus būti ištikimais sau yra ypač sudėtinga. Jaunuolius supa technologijų perkrova, nerealios reklamos ir politikų pažadai, taip pat televizijos programos ir filmai, pilni vaikams netinkamų pramogų, nors didelė jų dalis skirta būtent jiems. Būdami tėvai ar mokytojai, galite jaustis prislėgti, kai stengiatės padėti savo vaikams išsiugdyti tokias savybes kaip: sąžiningumas, pagarba sau ir kitiems, kuklumas, drąsa ir altruizmas.
Kaip galime įveikti nerimą ir baimę? Kas būtų jų priešingybė? Drąsa. Drąsa - įvardinti ir pripažinti tai, dėl ko nerimaujame, bijome. Pasirodo įsisąmonintas nerimo ar baimės įvardijimas gali sumažinti šių nemalonių palydovų įtaką mūsų elgesiui. Tačiau vis tik sutikite, kad dauguma esame linkę baimę laikyti silpnumo požymiu ir vengiame patys sau prisipažinti, kad jų (baimių) turime.
Nesuklysiu, pasakydama, kad atsirastų tokių, kurie argumentuotų teigdami, kad baimė yra geras dalykas, nes ji mus įspėja apie gresiančius pavojus ar grėsmes (tokių įspėjančių baimių nauda mūsų gyvenime neginčijama), tačiau šiame straipsnyje dėmesį noriu sutelkti į kitokią baimę, t. y. baimę, kuri trukdo mums realizuoti save, pasiekti savo gyvenimo pilnatvę, kuri stabdo, blokuoja mus, kliudo mums, nesvarbu, kur būtume darbe, namuose, ar kur kitur.
Kalbu apie baimes padaryti klaidą; baimę priimti svarbius sprendimus; baimę prarasti darbą arba nesuspėti (nesugebėti) atlikti savo pareigų; baimę kurti naujus santykius arba prarasti jau turimus; baimę kalbėti viešai ir t.t. Prisipažinkime, kad dažnas mūsų baimę paverčiame katastrofa, kuri užvaldo mūsų mintis, žodžius, poelgius.
Gerai pasikapstę prisiminimuose tikrai kiekvienas atrasime epizodų kai ramybės neduodančią situaciją savo galvoje monologo forma „sukome ir gromulavome“ visa dieną ar net savaitę be jokio rezultato, arba nepavykus ar suklydus save apdovanojome ne pačiais maloniausiais epitetais, kurie nepadrąsindavo, o priešingai leisdavo atsitraukti ir nedaryti pasiteisinant kad „vis tiek nepavyks, nes esate nevykėlis“, arba paprašyti pasisakyti viešai tam tikra tema „sprukome į krūmus“ motyvuodami, kad neturime oratoriaus talento.
Sustoję ir „pažvelgę savo baimei į akis“ suvokiame, kad dažnai tai tik nežinojimas, „ką“ arba „kaip“ daryti, o kitais atvejais - nežinomybės ar naujovių baimė. Pirmuoju atveju padeda savęs paklausti: „o ką aš galiu padaryti? Kas galėtų man padėti? Kokių resursų tam reikia?“. Antruoju atveju, ugdyti savo mąstymą, kad nežinoti yra „ok“, mes nežinome kas mūsų laukia kitą akimirką, kitą mėnesį ar kitais metais. O trečiuoju atveju, kai bijoma naujovių - stebėti save, savo reakcijas į aplinką, naują situaciją ir leisti sau jausti, reflektuoti, priimti. Duoti sau laiko.
Dažnai noras čia ir dabar žinoti, kontroliuoti sukelia didelę įtampą, už kurios slepiasi baimė ir kiti jausmai. Gerai pagalvoję savo gyvenime tikrai kiekvienas atrasime situacijų ar epizodų, kurie mums nepatinka, tačiau vis tiek stengiamės prie jų prisitaikyti, nes tai atrodo paprasčiau nei imtis kažko naujo, nežinomo - kas galėtų pagerinti arba net pakeisti gyvenimą ir jo kokybę.
Žingsniai Drąsos Link
Tai kaip atrasti drąsos žengti iš kamuojančio baimių šešėlio? Kaip minėjau aukščiau pirmasis žingsnis norint išsivaduoti iš mus kamuojančių baimių šešėlio - prisipažinti sau, kad tokių baimių turime, t. y. jas įvardinti (rekomenduotina visas mus kamuojančias baimes susirašyti ant švaraus popieriaus lapo). Kuo aiškiau ir išsamiau apibūdinsite baimes, tuo lengviau bus suprasti, ko turite atsikratyti, kad galėtumėte judėti toliau.
Kai tiksliai ir aiškiai įvardinsite savo baimę ar baimes, bus būtinas sąmoningas pasiryžimas veikti (ne gulėti ant sofutės) tam, kad mus kamuojanti baimė imtų mažėti ir galiausiai išsisklaidytų kaip dūmas…
Efektyvūs Patarimai, Kaip Tapti Drąsesniu ir Labiau Pasitikinčiu Savimi:
- Supraskite, kas trukdo jaustis drąsiu. Prieš pradedant keisti savo elgesį, svarbu suvokti, kokios vidinės baimės ar įsitikinimai stabdo jūsų drąsą.
- Keiskite savo mąstymą. Jūsų mintys tiesiogiai veikia jūsų elgesį ir pasitikėjimą savimi.
- Išeikite iš komforto zonos. Vienintelis būdas tapti drąsesniu - praktikuoti drąsą.
- Pasirūpinkite savo kūno kalba. Pasitikėjimas savimi prasideda ne tik mintyse, bet ir kūne.
- Praktikuokite socialinius įgūdžius. Daugelis žmonių jaučiasi nepasitikintys dėl socialinių situacijų, tačiau bendravimą galima tobulinti.
- Rūpinkitės savimi. Jūsų fizinė ir emocinė būsena turi didelę įtaką pasitikėjimui savimi.
- Nebijokite daryti klaidų. Niekas nėra tobulas - net patys drąsiausi žmonės klysta.
- Apdovanokite save už pasiekimus. Kiekvienas mažas žingsnis link pasitikėjimo savimi yra svarbus.
Kūno Kalbos Poveikis Drąsai:
- Stovėkite tiesiai ir nebijokite užimti daugiau vietos.
- Laikykite akis kontaktą su žmonėmis.
- Kalbėkite aiškiai ir ramiai.
- Šypsokitės - tai signalizuoja pasitikėjimą savimi.
Taisyklingas Kvėpavimas
Turbūt pastebėjote, kad apimti baimės, streso ar nerimo imame kvėpuoti greitai ir paviršutiniškai krūtine arba net sulaikome kvėpavimą. Pasirodo paviršutinišką kvėpavimą mūsų organizmas vertina kaip pavojų, todėl mūsų kūnas dar labiau įsitempia. Todėl užklupus baimei ar stresui turėtume sąmoningai sulėtinti kvėpavimą ir taip savo smegenims ir kūnui pranešti, kad viskas yra gerai.
Tad kitą kartą kai pajausite, kad baimės banga nori Jus „praryti“ išbandykite Karo psichologo D. Grosmano siūlomą taktinio kvėpavimo metodą - iš lėto palengva skaičiuodami iki keturių giliai įkvėpkite per nosį (įkvepiant pilvas turi išsipūsti), įkvėpę kvėpavimą sulaikykite skaičiuodami iki keturių, po to per tiek pat laiko iškvėpkite per burną.
Išsakykite Savo Jausmus (Baimes)
Pasirodo rašymas arba kalbėjimas apie kokią nors Jus kamuojančią emociją ar baimę, gali ją sumažinti, t. y. kalbėdami garsiai apie savo baimę arba ją aprašydami popieriaus lape padedame smegenims klasifikuoti mintis jausmus užuot viską gromulavę galvoje. Šiuo aspektu, man labai patiko taiklus W. Faulkerio posakis „Nežinau ką galvoju, kol neperskaitau ką parašiau“.
Todėl gal tikrai verta pabandyti vos pradėjus bijoti griebti rašiklį ir užrašyti savo baimę, tam, kad iš tiesų suprastum apie ką jį.
Treniruokitės, Lavinkitės ir Ruoškitės
Jei norite ištikti streso priimti tinkamus sprendimus, puikiai pasirodyti esant įtemptoms sąlygoms, (nuliūdinsiu) Jums gali padėti tik išankstinis pasirengimas. Tiesa ta, kad tik sukaupę patirties ir kartodami tam tikrus veiksmus užprogramuosime save automatiškai tinkamai elgtis. Tad jei jaudinatės dėl būsimos viešos kalbos ar svarbaus pokalbio repetuokite juos realistiškomis kintančiomis sąlygomis. Tinkamas išankstinis planas ir pasirengimas neleis susimauti, o baimė atsitrauks.
Nukreipkite Dėmesį
Nustebsite, bet pasirodo, jog kritinėse situacijose suklumpame ne iš baimės, o dėl nukreipto dėmesio, t. y. apimti baimės imame gilintis į save ir puolame jaudintis dėl rezultato, taip užkirsdami kelią tikriesiems savo sugebėjimams.
Besidomėdama šia tema, atradau, kad psichologų suformuluotą patarimą, kuris siūlo pajutus, kad nerimastingų minčių esame riečiami į ožio ragą, tiesiog stabtelėti ir pasižiūrėti kas iš tiesų vyksta aplinkui, užuot bandžius tai išsiaiškinti kalbantis su pačiu savimi. Paprasčiau nei meditacija, tad galbūt verta išbandyti.
Sąmoningai Išsinarplioti Iš Jaudulio Ir Neramių Minčių Raizgalynės
Besidomėdama baimės įveikimo tema, atradau du įdomius vidinės baimės tramdymo būdus, kuriuos siūlo nerimo ekspertė E. Behar. Tai sąmoningas dėmesingumo kelias, kurio esmė - kuo daugiau stebėti savo nerimą (baimę) iš šono į ją nesiveliant. Anot, E. Behar, tokiu būdu stebint savo nerimą (baimę) ilgainiui imam pastebėti jo nuspėjamus dėsningumus ir ją suvaldyti.
Kitas šios ekspertės siūlomas būdas galintis padėti suvaldyti nerimą (baimę) tai - atidėti baimę kitam kartui. Ką tai reiškia? Tiesiog užsirašykite, kas jus verčia nerimauti (bijoti), ir pasižadėkite sau skirti pusvalandį jaudintis vėliau. Leidimas sau nerimauti (bijoti) vėliau padės jums nusiraminti, o esamą akimirką galėsite sutelkti dėmesį ten kur jo labiausiai reikia.
Atsiduokite Savo Baimėms
Ekspertai sako, jei norite amžiams likti su savo baimėmis, būtiniausiai venkite nerimą keliančių situacijų, ir tuo pačiu priduria, tačiau jei vis tik norite įveikti baimę arba bent ją suvaldyti turite patirti jus bauginančias mintis ar situacijas. Taigi nesvarbu kas Jus kankina, ar įsišaknijusi antipatija, ar jaudulio sutrikimas pasirodo veikti mums trukdo visai ne baimė, o jos vengimas.
Pavyzdžiui, nerimo ekspertė E. Behar siūlo vos pajutus, kad nerimas (baimė) jus sulaiko nuo tam tikro poelgio, kuris objektyviai žiūrint nekelia jokio pavojaus, imti ir taip pasielgti, t. y. išdrįsti padaryti tai, ko labai bijome, pvz. užkalbinti nepažįstamąjį gatvėje ir paklausti jo kelio. Ji nurodo, kad susidūrimas su baime savaime negarantuoja, kad ateityje išliksite visiškai ramūs, tačiau tai pradės ugdyti įprotį pasitikti baimę, o nebėgti nuo jos šalin.
Tad galbūt verta stoti akistaton su savo baime, jei kiekvienas susidūrimas su ja padės žengti du žingsnius į priekį ir tik vieną atgal?
Susitaikykite Su Nežinomybe
Ekspertų jau seniai nustatyta, kad stresas, nerimas bei baimė tarpsta (auga) nuo tokių negatyvių minčių kaip nežinomybės baimė, bejėgiškumas pakeisti ateitį ar užtikrintumo kontrolė. Tačiau retas mūsų šioms piktžolėms neleidžiam augti ir keroti mūsų galvose, tiesa?
Tai kaip elgtis, kad nežinomybės baimė ir noras kontroliuoti viską netarpų? Paprastą patarimą siūlo nerimo ekspertas R. Leahy, kuris tiesiog siūlo užuot galynėjuisis su nežinomybės vėjo malūnais prisiminti maldą, kuria prašoma ramybės, kad galėčiau susitaikyti su dalykais, kurių negaliu pakeisti, drąsos pakeisti dalykus, kuriuos galiu pakeisti ir išminties atskirti vienus nuo kitų.
R. Leahy taip pat teigia, kad jei imsime mėgautis savo neužtikrintumu atsiduodami ateities nežinomybės baimei nuolat kartodami siaubingą mus kankinančią mintį, pvz. „Gali būti, kad mane atleis“ ir neslopinsime savo nerimastingo atsako, ilgainiui su šia mintimi susigyvensime, t. y. ilgai kartojama tokia mintis neteks savo galios ir taps nuobodi.
Pažvelkite Į Padėtį Kitaip
Prisipažinkime, juk tikrai sudėtingose situacijose esame girdėję patarimą „Pažvelk į padėtį kitaip“? Tačiau, ar visad norime ir mokame į baimės baubą pažvelg su pozityvumo krisleliu? Retokai, tiesa? Anot, psichologo K. Ochsnerio, tyrinėjančio, kaip mes perkainojame situaciją ir atitinkamai pakeičiame savo emocinį atsaką į ją, žmonės yra linkę iš susikurto kurmrausio kauburėlio susikrauti visą kalną.
Todėl jis siūlo vos pajustus besismelkiančius bauginančius nusistatymus, neperžengiant sveiko proto ribų, pagalvoti kokia (pozityvesnė) iš tikrųjų yra mūsų padėtis. Todėl iš ties susimąsčiau galbūt iš tiesų verta prieš susikraunant visą kalną baimių pažvelgti į jas tikroviškiau ir optimistiškiau. Pokyčiai labai tikėtina gali vesti į gera.
Juokitės ir Juokaukite
Atrodytų, kas gali būti juokinga baimės ar streso akivaizdoje. Tačiau neginčijami mokslinių rezultatai rodo, kad juokas teigiamai veikia mūsų emocinę ir psichinę būseną, todėl tikrai verta žaismingą mąstymą ar pajuokavimą iš užklupusių sunkumų pasitelkti esant stresinei situacijai, net jei nesate komikas.
Stiprinkite Pasitikėjimą Savimi
Skamba kaip banali įkvepianti citata, bet ugdyti tikėjimą, kad susidorosite su baime ar stresine situacija, yra būtina. Pasitikėjimas savimi pavojingas situacijas paverčia įveiktais įššūkiais, suteikia pojūtį, kad patys valdome savo likimą ir padeda atkakliai susidoroti su problemomis ar atrasti sprendimą, o ne paprasčiausiai pasiduoti.
Nustebsite, tačiau nerimo tyrėjai nustatė, kad su nemaloniomis situacijomis žmonės susidoroja kur kas geriau nei patys įsivaizduoja. Pasirodo, kad pasitikėjimą savimi galime ugdyti tiesiog mintyse detaliai įsivaizduodami kaip puikiai susidorojame su nemalonia situacija. Manyčiau tikrai verta išbandyti :).
Nepameskite Iš Akių Pagrindinio Savo Principo
Turbūt sutiksite, kad dėl nerimo, streso ir baimės pasaulis gali pasirodyti chaotiškas ir gluminantis, todėl pravartu būtų turėti kompasą, kuris padėtų susiorientuoti per šėlstančią vėtrą. Tyrimai atskleidžia, kad atsidavimas konkrečiam tikslui, nesvarbu ar tai būtų dvasiniai įsitikinimai, altruizmas ar asmeniniai tikslai ir principai padeda sunkiomis akimirkomis galvą laikyti virš vandens.
Todėl mokantis gyventi su stresu, nerimu ir baimėmis svarbu išlikti ištikimam savo asmeninėms vertybėms. Nors asmeninių vertybių išgryninimo tema atrodytų sudėtinga, buvau maloniai nustebinta perskaičiusi psichologo S. Hayeso išsakytą mintį, jog emocinis skausmas išryškina tai, kas mums iš tikrųjų svarbu. „Išvirkščia nerimo pusė parodo, kokios mūsų vertybės“, - teigia jis.
Niekad nesusimąsčiau, bet pasirodo, žmogaus baimė kalbėti viešai ir sutrikti kitų akivaizdoje, gali būti įvertinta per vertybinę prizmę, nes tokiam žmogui tiesiog rūpi santykiai su aplinkiniais. Tad ar nenuostabu, kad patirdami baimę dėl mums svarbaus tikslo galime visiškai pakeisti savo santykį su ja.
Besąlygiškai Atsiverkite Baimei
Šios praktikos (deja) teks mokytis visą gyvenimą. Baimė ir nerimas yra mūsų gyvenimo dalis. Todėl užuot mėgindami jai atsikratyti galime juos vedžioti drauge kaip draugišką kompaniją. Užuot kovoję su baime leiskime jai skleistis ir, kai noras su ja susidoroti išnyks, pradings ir su tuo susijusios kančios. Ar tai nėra nuostabu?
Drąsos mokinantis gyventi su baimėmis, tikintis jų pasirodymo, ir džiaugsmo kai jas (baimes) atpažįstame ir pajuntame.
Drąsa yra ne tik savybė, bet ir galingas įgūdis, kurį galima išsiugdyti laikui bėgant. Jis apima aistrą, atkaklumą ir savikontrolę, padeda mums įveikti iššūkius ir pasiekti savo svajones.
Kiekviena diena yra nauja galimybė tapti drąsesniu žmogumi. Pradėkite jau šiandien!