Antstolio veikla yra svarbi teisingumo sistemos dalis, užtikrinanti teismo sprendimų įvykdymą. Pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, sprendimų vykdymas yra sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis. Asmuo, kreipdamasis į teismą, turi būti tikras, kad teismui priėmus sprendimą, jis bus įgyvendintas.
Antstolis - tai teisingumo ministro skirtas, nepriklausomas, valstybės įgaliotas asmuo, vykdantis įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą.
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones. Tai apima asmens turtinės padėties tikrinimą, duomenų apie asmenį gavimą, turto areštą, įpareigojimą turtą pristatyti į nurodytą vietą bei įpareigojimą atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo.
Turto ir Sąskaitų Areštas
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas paprastai prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Jeigu skolininkas to nepadaro, antstolis pradeda turto paiešką. Šių veiksmų apimtis priklauso nuo skolos dydžio, skolininko veiklos specifikos ir turimų žinių apie skolininką.
Antstoliai paprastai siunčia užklausas visoms Lietuvoje veikiančioms kredito įstaigoms (bankams) ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, joms pradedami taikyti atitinkami suvaržymai. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio (-ės) turtinė padėtis.
Svarbu pažymėti, kad antstoliai elgiasi teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Tačiau pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.
Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės.
Ką Daryti, Jeigu Sąskaita Areštuota?
Jeigu sąskaita areštuota, svarbu žinoti, kad kiekvienam asmeniui turi būti paliekamos pajamos, reikalingos pragyvenimui. Lietuvos teisės aktuose yra numatyta tam tikro dydžio pinigų suma, kurią antstolis gali palikti skolininkui laisvai naudoti savo poreikiams, net jei banko sąskaita yra areštuota. Antstoliui areštavus banko sąskaitą, privalu tiesiogiai kreiptis į antstolį, kuris suteiktų galimybę naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, tam, kad būtų užtikrinta galimybė pragyventi. Antstolis šią sumą gali nustatyti tik tuomet, kai skolininkas pateikia duomenis apie gaunamas lėšas.
Šias lėšas galima naudoti pragyvenimui, juos išsigryninti, tačiau svarbu pažymėti, kad laisvai disponuojančiomis lėšomis galima naudotis tik mėnesį. Jei per mėnesį neišnaudojamos pragyvenimui paliktos lėšos, likusi neišnaudota suma bus naudojama skolai padengti, o sekantį mėnesį galėsite naudotis vėl tokia pat neliečiama pinigų suma.
Taip pat, CPK 736 str. numato galimybę susimažinti antstolio išskaičiuojamą sumą, jei:
- Uždirbama daugiau nei MMA;
- Turima nedarbingų šeimos narių, kuriuos išlaikote.
Pavyzdys: jei skolininkas uždirba 1000 eurų ir išlaiko nedarbingus sergančius tėvus, tai reikalinga rašyti prašymą antstoliui, jog norima susimažinti įmoką. Taigi išlaikant du nedarbingus sergančius tėvus, nuo tų 50 procentų būtų išieškoma tik 30 procentų.
Įmokų Koregavimas ir Bendravimas su Kreditoriumi
Įmokų koregavimų pakeitimas nėra toks paprastas procesas. Visų pirma reikia rašyti prašymą antstoliui, kuris tiesiogiai bendrauja su kreditoriumi. Kreditorius pakeisti įmokas gali sutikti arba nesutikti. Antstolis yra tik tarpininkas, skolininkas neturi skolos antstoliui, jis turi skolą kreditoriui, tad būtent nuo jo daug kas priklauso.
Todėl visuomet patartina tiesiogiai bendrauti su kreditoriumi, kadangi jis suinteresuotas skolos grąžinimu. Pavykus skolą išdėstyti dalimis, mažiau reikės mokėti ir antstoliui, kadangi jam reikės mažiau atlikti darbų, o geriausiu atveju galbūt pavyktų sudaryti taikos sutartį. Tad bendrauti, kalbėtis ir tartis dėl abejoms pusėms tinkamo skolos išdėstymo yra rekomenduojama ir patartina.
Laikinosios Apsaugos Priemonės
Įstatymas leidžia kreditoriui imtis savo interesų gynybos atsakovui dar nieko nežinant apie būsimą bylą. Tai Civilinio proceso kodekse (CPK) numatytos laikinosios apsaugos priemonės, padedančios išvengti rizikos, kai skolininku pripažintas asmuo pasibaigus teismo procesui negalės grąžinti skolos. Juk turtas gali būti skubiai parduodamas, perleidžiamas ar dovanojamas kitiems asmenims.
Laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti savo iniciatyva, taip pat ginčo šalių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu. Šios priemonės gali būti taikomos ne tik bet kurioje civilinio proceso stadijoje, bet ir prieš pareiškiant ieškinį. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra aplenkti nesąžiningus ketinimus, todėl CPK 152 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, kad teismo nutartis dėl šių priemonių taikymo vykdoma skubiai - nedelsiant po priėmimo.
CPK 148 straipsnis leidžia nepranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą, kai yra reali grėsmė, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą.
Visais atvejais sprendimą dėl laikino lėšų ar turto arešto priima teismas. Gavęs teismo dokumentą, antstolis suranda reikiamą turtą, jį aprašo ir, baigęs arešto procedūrą, apie tai praneša atitinkamiems turto registrams. Atskirais atvejais teismai gali iš dalies pakeisti laikino sąskaitų arešto sąlygas.
Su taikomais laikinais apribojimais nesutinkantis asmuo turi galimybę skųsti priimtus sprendimus. Jeigu manoma, kad asmens teises pažeidžia sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų skųsti tokį teismo sprendimą, bet ne antstolio veiksmus, nes antstolis yra tik sprendimo vykdytojas.
Pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminui, sprendimą dėl arešto panaikinimo taip pat gali priimti tik teismas.
Išieškojimo Eilė
CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė. Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
Patarimai skolininkams: gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis. Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.
Antstolių Veiksmų Skundimas
Kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, antstoliai savo veikloje taip pat gali padaryti pažeidimų. Už antstolio pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą antstoliui gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Iškelti antstoliui drausmės bylą gali teisingumo ministras arba Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas. Drausmės byla antstoliui (antstolio padėjėjui) turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Antstolių drausmės bylas nagrinėja Antstolių garbės teismas.
Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu. Padarytą žalą atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką.
Jei turite klausimų dėl antstolių veiksmų ar skolos išieškojimo proceso, visada pirmiausia reikia tartis su antstoliu ir kalbėtis su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.