Kapitalo Struktūra ir Finansavimo Sprendimai
Verslo įmonėse priimamus finansavimo sprendimus nemaža dalimi lemia tai, kokio požiūrio laikosi jos savininkai, kokią įmonės ateities viziją jie mato, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo to, kokie savininkai valdo įmonę.Skolos ir Nuosavybės Kainos Balansas
Svarbu atsižvelgti į skolos ir nuosavybės kainą. Skolos kaina yra palūkanų norma, kurią įmonė turi sumokėti už savo skolą, o nuosavybės kaina yra grąža, kurią akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų. Skolos ir nuosavybės sąnaudos turėtų būti subalansuotos, siekiant užtikrinti, kad įmonė galėtų efektyviai finansuoti savo veiklą ir augimą.Rizikos Profilio Valdymas
Įmonės kapitalo struktūra taip pat turėtų būti valdoma taip, kad ji atitiktų įmonės rizikos profilį. Įmonės rizikos profilis nustatomas pagal skolos ir nuosavybės santykį jos kapitalo struktūroje. Manoma, kad įmonė, turinti aukštą skolos ir nuosavybės santykį, yra labiau rizikinga nei įmonė, kurios skolos ir nuosavybės santykis yra žemas.Nuosavybė Apskaitoje
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė). Nuosavybės sąvoka apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu, kitaip tariant, apibūdina, kas konkrečiai įdėjo turtą į įmonę. Steigiant įmonę turtą investuoja savininkas. Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką.Pagrindinė Apskaitos Lygybė
Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:Turtas = Nuosavybė
Viskas, kas priklauso įmonei, yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo disponuoja įmonė. Kadangi kreditoriai juridiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą, tai savininkų nuosavybė (angl. equity) vadinama liekamąja nuosavybe.Skolintas Turtas
Be į įmonę investuoto turto, įmonė laikinai gali disponuoti pasiskolintu turtu, kuris turės būti grąžintas savininkams. Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė (angl. liabilities), kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei - skolintojai. Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe. Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui).Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais. Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pavyzdžiui, įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas. Grąžinama skola gali būti įsipareigojant teikti paslaugas tam tikrą laiką arba įsispareigojant išnuomoti tam tikras patalpas, suteikti kitokios pridėtinės vertės įsipareigojant teikti tam tikras paslaugas. Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu.Nuosavybės Skirstymas Apskaitoje
Taigi, nuosavybė apskaitoje skirstoma į skolintojų bei savininkų nuosavybes. Galime papildyti aukščiau minėtą apskaitos lygybę:Turtas = Skolintojo Nuosavybė (Skolintas Turtas) + Savininko Nuosavybė (Investuotas, Uždirbtas Įmonės Turtas)
Lygybė tarp įmonės disponuojamo turto ir savininkų bei skolintojų nuosavybės - apskaitinė lygybė. Turtas parodo, kuo įmonė disponuoja. Skolintojų bei savininkų nuosavybė nurodo, kam bei kiek įmonės turto priklauso. Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės arba nuosavybė be turto.Iš viso įmonės turto atimdami pasiskolintą turtą gauname įmonės savininkų nuosavybę - tai, kas jų buvo investuota į įmonę bei uždirbta. Apskaitoje savininkų nuosavybė apibūdinama kaip turtas, liekantis įmonei grąžinus skolas.Apskaitoje privaloma fiksuoti visus aspektus, kurie keičia įmonės turto ar nuosavybės apimtį bei struktūrą. Kiekvienas ūkinis faktas, kuris susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, privalo būti registruojamas valstybės nustatyta tvarka. O turto ar nuosavybės pasikeitimai privalo atsispindėti metinėje finansinėje ataskaitoje. Nuosavybės pakitimų sumos sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, nei nustatyta turto sąskaitoms. Nuosavybės sąskaitų likutis - kreditinis.Taigi, nuosavybė apskaitoje pirmiausia pagrindžia, iš kur įmonėje atsirado investuotas turtas ir kam jis priklauso.Kapitalo Struktūros Tyrimai
Šio tyrimo tikslas - palyginti kapitalo struktūrą ir jos kitimo tendencijas skirtingos nuosavybės struktūros įmonių grupėse, ištirti nuosavybės struktūros poveikį Lietuvos listinguojamų įmonių kapitalo struktūrai. Šiam tyrimui atlikti yra pasirinktas dešimties metų laikotarpis nuo 2009 iki 2018 metų. Į tyrimą įtrauktos nefinansinės įmonės, listinguojamos Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje. Nuosavybės struktūra vertinta pagal nuosavybės koncentraciją ir pagal savininko identitetą.Tyrimo Rezultatai
Pirmoje tyrimo dalyje atlikta skirtingos nuosavybės struktūros įmonių kapitalo struktūros palyginamoji analizė. Antrame tyrimo etape, siekiant nustatyti listinguojamų įmonių nuosavybės struktūros poveikį kapitalo struktūrai, atlikta regresinė analizė. Atliktas tyrimas parodė nemenkus kapitalo struktūros skirtumus Lietuvos listinguojamų įmonių skirtingos nuosavybės koncentracijos įmonių grupėse ir skirtingas kapitalo struktūros kitimo tendencijas atskirose įmonių grupėse: vidutinės nuosavybės koncentracijos įmonės stengiasi naudoti vis mažiau finansinių skolų, o taip pat mažinti skolinto kapitalo dalį kapitalo struktūroje, o mažos ir didelės nuosavybės koncentracijos įmonės linkusios vis daugiau skolintis.Apibendrinus palyginamosios analizės rezultatus padaryta prielaida, kad Lietuvos listinguojamų įmonių įsiskolinimo lygio priklausomybė nuo nuosavybės koncentracijos yra U (parabolės) formos, t. y., kai įmonių nuosavybės koncentracija yra maža (mažesnė nei 25%) arba didelė (didesnė nei 50%), įmonės linkusios naudoti daugiau skolintų lėšų, o esant vidutinei nuosavybės koncentracijai (kai pirmas didžiausias akcininkas valdo nuo 25% iki 50% akcijų), stengiamasi mažinti įsiskolinimo lygį, o taip pat finansinių skolų lygį.Atliktos regresinės analizės rezultatai šią prielaidą paneigė ir leido padaryti išvadą, kad tarp nuosavybės koncentracijos ir įmonių įsiskolinimo yra statistiškai reikšmingas neigiamas tiesinis ryšys, t.y. didėjanti Lietuvos listinguojamų įmonių nuosavybės koncentracija turi statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį tiek bendrai skolinto kapitalo daliai kapitalo struktūroje, tiek finansinių skolų daliai kapitalo struktūroje.Akcinių Bendrovių Įstatinis Kapitalas
Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį:
- Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.
- Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.
- Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
- Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų.
- Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje.
Nuosavas Kapitalas: Kas Tai?
Nuosavas kapitalas - tai finansinis rodiklis, kuris parodo, kiek įmonė ar asmuo turi turto atėmus visus finansinius įsipareigojimus. Jis rodo tikrąją savininkų turto dalį ir yra svarbus tiek verslui, tiek asmeniniams finansams.Įsivaizduokite, kad turite namą, kurio vertė yra 100 000 eurų, bet dar liko 40 000 eurų būsto paskolos. Jūsų nuosavas kapitalas būtų 60 000 eurų (100 000 - 40 000). Tai yra suma, kuri jums iš tikrųjų priklauso.Versle nuosavas kapitalas apskaičiuojamas panašiai - iš įmonės turto atėmus visas skolas. Tai yra suma, kurią akcininkai ar savininkai gali laikyti savo nuosavybe.Kaip Jis Susijęs su Įmonės Verte ir Finansine Sveikata?
Nuosavas kapitalas yra vienas pagrindinių rodiklių, kuris padeda įvertinti įmonės finansinę padėtį. Jei įmonė turi daug kapitalo - tai reiškia, kad ji yra finansiškai stabili ir gali lengviau investuoti į plėtrą. Didelis nuosavas kapitalas taip pat mažina bankų ir investuotojų riziką, todėl įmonei gali būti lengviau pritraukti papildomą finansavimą.Jei nuosavas kapitalas mažas arba neigiamas (kai skolos viršija turtą) - tai gali būti ženklas, kad įmonė susiduria su finansiniais sunkumais ir gali būti priklausoma nuo pasiskolinto kapitalo.Kas sudaro nuosavą kapitalą?
Nuosavas kapitalas priklauso įmonės savininkams arba akcininkams. Jis susidaro iš pradinio įnašo, pelno, kuris lieka po išlaidų, ir reinvestuotų lėšų. Tai ilgalaikis finansavimo šaltinis, kuris nereikalauja grąžinimo.Skolintas kapitalas - tai įmonės gautos paskolos ar kiti įsipareigojimai, kuriuos reikia grąžinti kartu su palūkanomis. Kuo daugiau pelno uždirba įmonė ar asmuo, tuo didesnis nuosavas kapitalas.Veiksniai, turintys įtakos nuosavo kapitalo dydžiui
- Pelnas. Kuo daugiau pelno uždirba įmonė ar asmuo, tuo didesnis nuosavas kapitalas.
- Investicijos. Jei įmonė ar asmuo investuoja į turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, įrangą) - nuosavas kapitalas gali didėti.
- Skolos. Jei įsipareigojimai didėja greičiau nei turtas - nuosavas kapitalas mažėja.
- Rinkos pokyčiai. Turto vertė gali svyruoti priklausomai nuo ekonomikos būklės (pvz., nekilnojamojo turto kainų kritimas sumažina nuosavą kapitalą).
- Dividendų išmokėjimas. Jei įmonė išmoka didelius dividendus akcininkams - nuosavas kapitalas gali sumažėti.
- Ekonominė situacija. Recesijos metu verslams ir asmenims gali būti sunkiau išlaikyti stabilų nuosavo kapitalo lygį.
Kodėl Nuosavas Kapitalas Svarbus?
Nuosavas kapitalas yra vienas pagrindinių finansinių rodiklių, kuris leidžia įvertinti tiek įmonės, tiek asmens finansinę sveikatą. Jis parodo - kiek turto iš tikrųjų priklauso savininkams ir kiek yra finansuojama skolomis.Investuotojų ir Kreditorių Požiūris
Investuotojai ir kreditoriai nuosavą kapitalą vertina kaip įmonės stabilumo ir patikimumo rodiklį. Didelis nuosavas kapitalas rodo, kad įmonė yra mažiau priklausoma nuo skolinto kapitalo, todėl laikoma mažiau rizikinga.Kreditoriai labiau linkę suteikti paskolas įmonėms, kurios sukaupusios pakankamai kapitalo, nes tai reiškia, kad jos turi didesnes galimybes grąžinti skolas. Investuotojams tai taip pat yra ženklas, kad įmonė gali tęsti veiklą net ir sudėtingesnėmis ekonominėmis sąlygomis.Kaip Tai Gali Paveikti Verslo Augimą?
Nuosavas kapitalas suteikia įmonei daugiau lankstumo. Jei ji turi pakankamai savo lėšų - gali investuoti į plėtrą, naujas technologijas ar darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, nesirūpinti dėl didelių palūkanų ar skolų grąžinimo terminų. Be to, stiprus nuosavas kapitalas padidina investuotojų pasitikėjimą, todėl įmonė gali lengviau pritraukti papildomą finansavimą, jei to prireiktų ateityje.Asmeninių Finansų Kontekstas - Būsto Paskolos Gavimas
Asmeniniuose finansuose nuosavas kapitalas yra svarbus veiksnys, ypač jei norima gauti būsto paskolą. Bankai vertina kliento finansinę padėtį, o didelis nuosavas kapitalas gali reikšti mažesnę skolinimosi riziką. Pavyzdžiui, jei žmogus turi dideles santaupas ir mažai skolų - bankas labiau tikėsis, kad jis bus pajėgus laiku grąžinti paskolą, todėl gali pasiūlyti palankesnes sąlygas - mažesnes palūkanas ar didesnę paskolos sumą.Be to, nuosavo kapitalo didinimas reiškia didesnį finansinį saugumą ateityje. Jei žmogus netektų darbo ar sumažėtų pajamos - jis turėtų sukauptų lėšų arba turto, kurį galėtų panaudoti finansiniams įsipareigojimams vykdyti.Kaip Padidinti Nuosavą Kapitalą?
Nuosavo kapitalo didinimas yra svarbus tiek įmonėms, tiek asmenims, kurie siekia finansinio stabilumo ir augimo. Tai galima pasiekti taikant įvairias strategijas - nuo efektyvaus finansų valdymo iki protingų investicijų.Efektyvesnis Pajamų ir Išlaidų Valdymas
Norint didinti nuosavą kapitalą, pirmiausia reikia užtikrinti, kad pajamos viršytų išlaidas.Verslui:
- Optimizuoti veiklos procesus, kad būtų sumažintos išlaidos.
- Peržiūrėti tiekėjų sutartis ir ieškoti palankesnių sąlygų.
- Didinti pardavimus, pasitelkiant naujus rinkodaros kanalus ar plėtojant produktų liniją.
Asmenims:
- Vesti asmeninį biudžetą ir stebėti išlaidas.
- Atsisakyti nereikalingų pirkinių ar prenumeratų.
- Didinti pajamas per papildomus pajamų šaltinius, pvz., laisvai samdomą darbą ar hobį, kuris gali generuoti pelną.
Investicijos ir Jų Grąža
Investavimas yra vienas efektyviausių būdų didinti nuosavą kapitalą ilguoju laikotarpiu.Verslui:
- Investuoti į technologijas, kurios didina produktyvumą ir mažina kaštus.
- Skirti lėšų mokymams ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimui, kurie ilgainiui padidina verslo vertę.
- Diversifikuoti veiklą - plėsti veiklą naujose rinkose ar kurti papildomas paslaugas.
Asmenims:
- Investuoti į akcijas, ETF, obligacijas ar nekilnojamąjį turtą.
- Kaupti pensijai per ilgalaikes investicijas.
- Naudotis sudėtinių palūkanų efektu. Kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo daugiau galima sukaupti ateityje.
Finansinė ir Valdymo Apskaita: Skirtumai ir Panašumai
19 a. pab. - 20 a. pr. rinkos ekonomikos šalių pramonės įmonių apskaita išsiskyrė į dvi sąlyginai savarankiškas dalis: finansinę (išorinę) ir valdymo (vidinę) apskaitas. Finansinė apskaita (FA) apima ūkinių operacijų fiksavimą, analizę ir informacijos pateikimą vartotojams, dažniausiai išoriniams, reglamentuotos formos ataskaitose, sudarytose pagal bendruosius apskaitos principus.FA tikslas - teikti naudingą informaciją įvairiems vartotojams, patenkinti jų poreikius. Valdymo apskaita (VA) dažniausiai traktuojama kaip operatyvinė gamybinė apskaita valdymo sprendimams priimti, o finansinė apskaita (FFA) - tai įmonės visos ūkinės - komercinės veiklos sintetinė apskaita, pagal kurios duomenys nustatomi įmonės finansiniai rezultatai (pelnas arba nuostolis) ir sudaromos finansinės ataskaitos (balansas, pelno-nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita ir kt.).Ji nuo VA skiriasi duomenų apimtimi, struktūra, tikslumu. Vienas svarbiausių VA bruožų - operatyvumas, o tai nėra būdinga FA. Jos teikiama informacija skiriama tik atitinkamai įmonei, jos tikslams ir poreikiams. Tačiau pagrindinis VA ir FA skirtumas yra tai kas naudoja jų informaciją. FA pateikia informaciją išoriniams įmonės atžvilgiu vartotojams, jos tikslas - pateikti tikrą ir tikslią informaciją apie įmonės ataskaitinio laikotarpio rezultatus. VA pateikia informaciją vadybininkams, kad jie galėtų planuoti bei kontroliuoti įmonės veiklą.Apie 70-80% visos ekonominės informacijos įmonėje pateikia apskaita. Ji naudojama ne tik įmonės valdymo lygiuose, bet ir aukštesnėse valdymo institucijose, priimant įvairius ekonominius sprendimus. Visumoje apskaita teikia duomenis prognozėms, kontrolei, analizei, reguliavimui ir kt. ekonominėms sistemoms. Dėl to apskaita yra verslo širdis ir šerdis.Turtas, skolos, nuosavybė nuolat keičiasi, t.y. vyksta ūkinės operacijos. Kadangi šie pasikeitimai dažniausiai išreiškiami pinigais, tai turto ar skolų pasikeitimai vadinami finansinėmis operacijomis. Įmonės apskaita stebi, registruoja verslo operacijas ir jas paverčia apskaitos informacija. O finansinių operacijų apskaita ir finansinės apskaitos formavimą lemia šalies ekonominė ir politinė situacija, finansų rinkos išsivystymo lygis ir kiti veiksniai.FA apima išorinių atsiskaitymų apskaitą: atsiskaitymai su tiekėjais, bankais ir t.t., o VA apskaitė ir kontroliavo gamybinius išteklius ir jų panaudojimą, turint tikslą gauti daugiau pelno. Be to, VA užsiima materialinių, darbo ir piniginių sąnaudų normavimu, jų panaudojimą analizei, turėdama tikslą užtikrinti efektyvų šių sąnaudų panaudojimą, jų naudojimo kontrolę.Apskaitos Duomenų Vartotojai ir Ataskaitos
Apskaitos duomenų vartotojai skirstomi į išorinius ir vidinius:- Išoriniai vartotojai: akcininkai, kreditoriai, vyriausybė ir kt.
- Vidiniai vartotojai: vadybininkai, įmonės darbuotojai.
Ataskaitų rūšys:
- Finansinės ataskaitos: reglamentuojamos pagal bendruosius apskaitos principus (balansas, pelno ir nuostolių ataskaita, finansinės būklės pasikeitimo ataskaita).
- Valdymo ataskaitos: įvairios, tiksliai nereglamentuotos ataskaitos.
Ataskaitų sudarymo dažnumas ir laikotarpis:
- Finansinės ataskaitos: reguliuojama. Pateikiama periodiškai.
- Valdymo ataskaitos: nereguliuojama.
Laiko požiūris:
- Finansinė apskaita: orientacija į praeitį (istorinis požiūris).
- Valdymo apskaita: praeities, dabarties ir ateities informacija.
Informacijos rūšis:
- Finansinė apskaita: Agreguota informacija.
- Valdymo apskaita: Detali informacija.
Bendrieji Apskaitos Principai (BAP)
BAP - tai konceptualūs teiginiai, susitarimai, taisyklės ir procedūros, reikalingos apibūdinti galiojančią sistemą. Patys bendriausi AP yra nusakyti Tarptautiniuose apskaitos standartuose. Tai: įmonės tęsiamos veiklos, kaupimo, apskaitos pastovumo (nuoseklumo), ir atsargumo (apdairumo) principai. Trys iš jų (įmonės tęsiamos veiklos, kaupimo ir apskaitos pastovumo) deklaruojami 1992 06 18d. priimtame buhalterinės apskaitos įstatyme.BAP nesiekiama nustatyti apskaitos vedimo tvarkos įmonėse. Kiekvienas apskaitininkas turi teisę pasirinkti, jo manymu, racionaliausius apsk. Vedimo būdus.Svarbiausi BAP:
- Įmonės principas. Kiekviena įmonė yra atskiras apskaitos vienetas, atskirtas nuo įmonės savininkų ir kitų įmonių, t.y. apskaitos darbuotojai apskaito konkrečios įmonės veiklos rezultatus nesiedami įmonės turto su įmonės savininkų asmeniniu turtu bei jų asmeninės veiklos rezultatais. Šis principas taikomas visoms įmonių rūšims.
- Įmonės tęsiamos veiklos principas. Apskaitoje daroma prielaida, kad įmonės veikla trunka neribotą laiką, t.y. ji nebus likviduojama, o savininkai nesieks jos parduoti.
- Kaupimo principas. Visos ūkinės operacijos fiksuojamos tada, kai jos įvyksta: pajamos turi būti fiksuojamos tada kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo. Pajamos laikomos uždirbtomis tada‚ kai produkcija yra parduota (išsiųsta)‚ o paslaugos suteiktos pirkėjui‚ nepriklausomai nuo to ar už tai buvo sumokėta ar ne.
- Apskaitos pastovumo principas. Apskaitos metodika turi būti stabili pakankamai ilgą laikotarpį. Tai nereiškia, kad atsiradus naujiems apskaitos metodams, pastarieji turi būti ignoruojami, tačiau juos reikia išsamiai patikrinti ir, tik visiškai įsitikinus jų taikymo būtinumu, pradėti diegti įmonėje.
- Atsargumo principas. Apskaičiuojant pajamas, uždirbtas per tam tikrą laikotarpį, apskaitoje turi būti pripažintos tik tos, kurių uždirbimu neabejojama. Tai reiškia, kad reikia sudaryti atidėjimus visoms abejotinoms pirkėjų skoloms padengti. Apskaičiuojant per ataskaitinį laikotarpį patirtas sąnaudas, jų suma neturi būti sumažinta, o visas abejotinas sąnaudas reikia skirti ataskaitiniam laikotarpiui.
- Piniginio įkainojimo principas. Įmonės turtas ir veiklos rezultatai apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje turi būti atvaizduoti įkainoti pinigais.
- Periodiškumo principas. Pagal tęsiamos veiklos principą įmonė gali egzistuoti neribotą laiką. Tačiau jos veikla gali būti suskirstyta į laikotarpius, kurių pabaigoje pateikiama ataskaitinė informacija apie turtą bei jo pasikeitimus, apie uždirbtas pajamas ir patirtas sąnaudas ir t.t. Dirbtinai skaidant įmonės veiklą į laikotarpius, neatsižvelgiama į tai, kad da...
tags: #kaip #apskaiciuoti #skolintoju #nuosavybe