Kaip Apskaičiuoti Patalpos Temperatūrą: Viskas, Ką Turite Žinoti

Temperatūros balansavimas namuose gali atrodyti sudėtinga operacija, kai tik įsigilinsite į smulkmenas. Norite būti pakankamai šilta, kad galėtumėte dėvėti kasdienius drabužius, bet ne tiek šilta, kad liptumėte laiptais į viršų. Be to, jūs norite kuo mažiau išleisti dujoms ar elektrai, kad šildytumėte savo namus.

Jei jūsų namuose kada nors buvo svečių, kurie nenusirengia paltų, jau žinosite, kad tai, kas patogu jums, gali netikti kitiems. Žmonės pripranta prie temperatūros savo namuose, tačiau komforto diapazonas stebėtinai mažas - vidutiniškai gyvenamajame kambaryje jis siekia 18-21 °C. Paprastai tariant, patalpos, kuriose naudojatės dažniausiai, turėtų būti arčiau jūsų idealios temperatūros. Laisvas miegamasis ar darbo kambarys, kuris beveik niekada nepripranta, tikriausiai gali išgyventi esant žemesnei temperatūrai. Be to, daugelis žmonių mėgsta, kad jų miegamieji būtų šiek tiek vėsesni.

Taip yra iš dalies dėl to, kad tai gali palengvinti miegą, o iš dalies - dėl to, kad didžiąją laiko dalį, kurią praleidžiate ten, dengia stora antklodė. Akivaizdu, kad jei miegamąjį naudojate poilsiui (įprasta vaikams), geriausia esant aukštesnei temperatūrai, tačiau galbūt norėsite ją sumažinti naktį. Vonios kambariai paprastai būna šiek tiek šiltesni nei vidutiniškai, nes dažnai esate iš dalies apsirengęs ir šlapias, o esant daugiau šilumos, sienos, grindys ir lubos bus sausesnės, o tai padės išlaikyti drėgmę.

Termostatiniai radiatorių vožtuvai (TRV)

Geriausias būdas kontroliuoti temperatūrą skirtingose patalpose - prie radiatorių sumontuoti termostatinius radiatorių vožtuvus (TRV). Jie jaučia temperatūrą patalpoje ir keičia karšto vandens srautą į atskirus radiatorius, kai šildymas įjungtas. Jei jums patinka vienas kambarys vėsesnis nei kiti, tiesiog sumažinkite radiatorių su TRV. Galima apriboti srautą rankiniu būdu, naudojant rankenėles ant radiatorių galų, tačiau šis metodas nėra toks jautrus kaip naudojant TRV - jūs tiesiog darote tą radiatorių vėsesnį už kitus visam laikui (ar bent jau tol, kol jį vėl atidarysite).

Pagrindinis termostatas

Pagrindinis termostatas jūsų namuose yra tiesiog jungiklis, nurodantis šildymą įjungti ir išjungti, kai jaučia temperatūros pokyčius. Jei temperatūra yra aukštesnė už pasirinktą nustatymą, jis išsijungs; jei jis žemesnis, jis įsijungs. Dėl šios priežasties svarbu, kad jūsų termostatas būtų pastatytas gana vidutiniškai - paprastai prieškambaryje, bet dažnai ir pagrindinėje svetainėje.

Jei pastatysite jį kur nors šaltai, pavyzdžiui, prie durų ar atidaryto lango, jis apsigaus manydamas, kad temperatūra yra žemesnė nei iš tikrųjų, ir įjungs šildymą. Šalia jūsų televizoriaus, virš radiatoriaus arba mažoje buitinėje patalpoje termostatas pajus aukštą temperatūrą ir įsijungs rečiau (jei iš viso), esant įprastai 20 °C temperatūrai.

Programuojamas laikmatis

Programuojamas laikmatis visiškai nepaiso termostato. Jei laikmatis išjungtas, šildymas neįsijungs, kad ir kokia būtų namų temperatūra. Jei jis įjungtas, šildymas įsijungs tik tada, kai termostatas aptiks žemą temperatūrą. Paprastai žmonės užprogramuoja savo laikmačius įsijungti 6 val., kad atsikėlus namuose būtų šilta, tada išsijungia 9 val., kai išvyksta į darbą, ir galiausiai įsijungia 16 val. ir lieka įjungta iki 23 val. skirtingas tvarkaraštis, tačiau laikmačius galima programuoti kiekvieną dieną.

Atminkite, kad laikmačio padėtyje „įjungta” nebūtinai reiškia, kad šildymas įjungtas. Jei išvykstate iš namų kelioms dienoms, ypač vasarą, taip pat galite visiškai išjungti šildymą. Tačiau jei ketinate išvykti kelioms savaitėms, tikriausiai būtų gera idėja palikti šildymą įjungtą (arba nustatyti, kad jis įsijungtų tam tikromis paros valandomis), esant žemesnei temperatūrai - tarkime, 16 °C. Tokiu būdu, jei temperatūra lauke nukris, jūsų namuose bus pakankamai šilta, o esant ypač atšiauriam orui sumažinsite drėgnų ar net užšalusių patalpų vamzdžių riziką.

Kartkartėmis leisdami įjungti centrinį šildymą, nuosėdos neužkimš vožtuvų ir gali užkirsti kelią judančių dalių užstrigimui. Jei turite išmanųjį termostatą, prijungtą prie interneto, galėsite daug geriau valdyti sistemą, kad ir kur būtumėte. Kai kurie žmonės įjungia centrinį šildymą prie termostato, kad greičiau sušiltų, jei ką tik atėjo nuo šalčio ir jį įjungė. Deja, tai neturės jokio skirtumo.

Optimali temperatūra darbo aplinkoje

Moksliniai tyrimai rodo, kad pakanka netinkamos temperatūros ofise, kad būtų sukurtas reikšmingas poveikis darbuotojų veiklos efektyvumui ir jų užtikrinamiems verslo rezultatams. Per didelė šiluma gal kaulų ir nelaužo, bet gebėjimą dorotis su darbo užduotimis gali gerokai sumažinti. Taip teigia mokslo darbe „Biuro aplinkos įtaka darbuotojų gerovei ir veiklos rezultatams“ visapusiškai daugybę tyrimų išanalizavusios ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkės prof. dr. Rūta Kazlauskaitė ir doc. dr. Ieva Augutytė-Kvedaravičienė.

„Įvairiais laikotarpiais ir skirtingomis aplinkybėmis atlikti tyrimai biuruose rodo temperatūros skirtumų tiesioginį sąryšį su žmonių savijauta, gebėjimais ir net bendravimo įgūdžiais. Susisteminus informaciją matome, kad taip pat užfiksuota, kokia temperatūra biure būtų ideali darbui, o kada krenta konkretūs darbuotojų galimybių rodikliai: pavyzdžiui, atminties, gebėjimo skaičiuoti ar išlaikyti dėmesį“, - sako prof. dr. R. Kazlauskaitė.

Mokslininkių ataskaitoje pažymima, kad skirtingų tyrimų fiksuota optimali temperatūra darbui siekia 21-22 laipsnius šilumos pagal Celsijaus skalę. Tiek aukštesnės, tiek ir žemesnės temperatūros poveikis darbingumui gali būti neigiamas, tačiau išskiriamas didesnis jautrumas per aukštai, nei per žemai temperatūrai.

Beveik visų analizuotų tyrimų išvados susivedė į teiginį, jog biuruose reikalingas temperatūros mikroreguliavimas. „Tokio reguliavimo galimybės nebuvimas be prastesnių darbinių savybių dar buvo susijęs ir su aukšta akių, nosies ertmės, gerklės dirginimo simptomų pasireiškimo rizika“, - pastebi doc. dr. I. Augutytė-Kvedaravičienė.

Mokslo darbe analizuojami eksperimentai taip pat parodė, kad darbuotojų motyvacija atlikti užduotis reikšmingai krenta termometro stulpeliui kopiant aukštyn, tačiau optimali temperatūra motyvacijai yra šiek tiek aukštesnė - vidutiniškai 24 °C.

„Visi skaičiai tik išryškina, kad komforto ribos yra pakankamai trapios ir galimybė parinkti individualias sąlygas kiekvienam darbuotojui yra labai svarbi. Turbūt kiekvienas mūsų žinome kolegą, kuriam nuolat šalta ir jis bamba žemesnėje nei 23 laipsniai temperatūroje, o šalia kas nors būtinai leipsta nuo karščio ir nebegali susikaupti“, - iliustruoja L. Savickas.

Mokslinio darbo autorės užsimena ir apie įdomius šalutinius tyrimų „atradimus“. Pavyzdžiui, darbuotojų nejautrumas temperatūrai gali tapti rimtu aliarmo signalu darbdaviui.

„Tyrimai taip pat atskleidė, jog didelį darbo krūvį turintys darbuotojai būna mažiau jautrūs patalpos karštumui. Taip yra todėl, kad persidirbę žmonės labiau koncentruojasi į savo darbą ir ignoruoja aplinkos trikdžius nei kiti darbuotojai. O kaip jau minėta, per didelė temperatūra neigiamai veikia darbingumą. Tad tokiomis sąlygomis susidaro užburtas ratas, kai darbuotojas, tikėtina, ir dirba neefektyviai, ir alina save“, - pastebi prof. dr. R.

Vidaus termometrai: tipai ir nauda

Tinkama temperatūra patalpose itin reikšmingai prisideda prie bendros savijautos, energijos, darbingumo, net nuotaikos! Todėl jei dar neturite kokybiško, stilingo ir funkcionalaus vidaus termometro, verta pagalvoti apie jo įsigijimą. Prietaisas nedidelis, kompaktiškas, į akis beveik nekrenta, bet suteikia labai reikšmingos informacijos ir yra itin svarbus veiksnys, reguliuojant temperatūrą namuose bei darbe.

Vidaus termometrų tipai

• Paprasti kambario temperatūrai matuoti skirti termometrai.
• Vidaus termometrai su papildomomis funkcijomis, pavyzdžiui, drėgmės matuokliu.
• Du viename - vidaus ir lauko termometrai.

Jau kuris laikas skaitmeniniai vidaus termometrai pelno labai daug naudotojų simpatijų dėl tikslumo, aiškaus informacijos pateikimo, patrauklaus kainos ir kokybės santykio. Norintys maksimalaus funkcionalumo turėtų prioritetą teikti termometrams su papildomomis funkcijomis - toks prietaisas ne tik tiksliai matuos vidaus patalpų temperatūrą, bet ir drėgmės lygį, rodys laiką, leis užfiksuoti aukščiausią bei žemiausią temperatūrą drauge su data ir laiku.

Kadangi šiuolaikiniai vidaus termometrai yra stilingi, dailūs, vizualiai estetiški, tai nereikia baimintis, kad šis naudingas prietaisas gadins bendrą interjero koncepciją ir tarytum „iškris“ iš konteksto. Platus asortimentas net suteikia galimybes pasirinkti pagal formą, spalvą, kitus dizaino sprendimus tai, kas puikiai įsilies į bet kokį interjerą: nuo klasikos iki retro ar kt.

Optimali temperatūra patalpoje: kokia ji?

Kalbant apie optimalią temperatūrą patalpose įprasta apžvelgti tik rekomendacijas gyvenamosioms patalpoms, ypač miegamojo zonai. Tačiau nepelnytai pamirštamas ir mikroklimatas biure, kur daugelis praleidžia didžiąją dienos dalį.

Rekomenduojama temperatūra gyvenamosiose patalpose

Optimali oro temperatūra namuose yra 18-22 laipsniai. Tam tikrose patalpose, pavyzdžiui, miegojimo, intensyvaus darbo, sporto ir pan., ji gali būti keliais laipsniais žemesnė. Tačiau nerekomenduojama namuose palaikyti aukštesnės kaip 23 laipsniai temperatūros. Nors, kaip sakoma, šiluma kaulų nelaužo, bet per didelė temperatūra namuose neigiamai veikia darbingumą, energingumą, koncentraciją ir pan.

Rekomenduojama temperatūra miegamajame

Miegojimo zonoje temperatūra turėtų būti apie 18-19 laipsnių. Esant tokiai temperatūrai pavyks išsimiegoti kur kas geriau, nei tada, kai termometro stulpeliai šokteli aukščiau. O mėgstantys įsisupti į daugiau ir storų antklodžių miegamajame gali palaikyti dar žemesnę temperatūrą, t. y. apie 16 laipsnių.

Rekomenduojama temperatūra darbo patalpose

Anot specialistų, optimali temperatūra darbui yra 21-22 laipsniai šilumos. Tiek didesnė, tiek ir žemesnė neigiamai veiks darbingumą.

Idealus patalpų mikroklimatas

Idealus gyvenamųjų patalpų mikroklimatas yra svarbus sveikatai, komfortui ir gerovei. Jis priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: temperatūros, drėgmės, oro kokybės ir ventiliacijos.

• Užtikrinkite, kad patalpos būtų gerai vėdinamos. Natūralios ventiliacijos arba mechaninių ventiliacijos sistemų naudojimas padeda pašalinti teršalus ir užtikrinti šviežią orą.
• Siekiant sumažinti alergenų, dulkių, cheminės taršos ir kitų teršalų kiekį, rekomenduojama naudoti oro valytuvus arba filtrus.

Kondicionieriaus svarba mikroklimatui

Kondicionierius yra nepakeičiamas prietaisas norint palaikyti komfortišką temperatūrą patalpose. Jis suteikia galimybę reguliuoti vidaus klimatą nepriklausomai nuo lauko sąlygų, užtikrinant optimalias gyvenimo ir darbo sąlygas bet kuriuo metų laiku. Galima naudoti kondicionierius, kurių paskirtis tik vėsinti orą arba naudoti ir šilumos siurblius, kurie geba orą vėsinti ir šildyti.

Naudojant modernius kondicionierius su inverterio technologija, galima išlaikyti stabilų patalpų mikroklimatą. Ši technologija leidžia kondicionieriui veikti nuolatine galia, prisitaikant prie temperatūros pokyčių ir taip sumažinant energijos suvartojimą bei užtikrinant didesnį efektyvumą.

Be to, kondicionieriai dažnai turi pažangias funkcijas, tokias kaip nuotolinis valdymas, laikmačiai ir išmaniosios sistemos, leidžiančios vartotojams lengvai reguliuoti temperatūrą pagal savo poreikius. Svarbu paminėti ir dažnai į kondicionierius integruojamas oro filtravimo funkcijas. Jos užtikrina švarų orą, pašalindamos dulkes bei alergenus.

Rekuperacijos svarba mikroklimatui

Rekuperacinė sistema yra ypatingai svarbi siekiant palaikyti komfortišką mikroklimatą gyvenamosiose patalpose. Ši sistema užtikrina nuolatinį šviežio oro tiekimą, kartu išlaikant energijos efektyvumą ir taupant kaštus. Rekuperacijos esmė yra šilumos mainai tarp išleidžiamo šilto oro ir įeinančio šviežio oro, kas leidžia išvengti šilumos nuostolių.

Rekuperacinė sistema gerina oro kokybę, nuolat pašalindama panaudotą, drėgną ir teršalais prisotintą orą iš patalpų, tuo pat metu tiekdama šviežią ir filtruotą orą iš lauko. Tai ypač svarbu uždarose erdvėse, kuriose natūralus vėdinimas yra ribotas. Nuolatinis šviežio oro tiekimas padeda išvengti CO2 kaupimosi ir sumažina riziką susirgti kvėpavimo takų ligomis.

Taip pat, tai yra energiją taupanti technologija. Palyginus su tradicinėmis vėdinimo sistemomis, rekuperatoriai leidžia išlaikyti šilumą viduje žiemos metu ir apsaugo nuo per didelių karščių vasarą.

Rekuperacinė sistema padeda reguliuoti ir drėgmės lygį patalpose. Per didelė drėgmė gali sudaryti patogią terpę pelėsių ir grybelių augimui, o per mažai drėgmės reiškia oro išsausėjimą, kuris gali būti žalingas sveikatai. Rekuperacinė sistema palaiko optimalų drėgmės balansą, pašalinant perteklinę drėgmę ir taip sukuriant sveikesnę gyvenamąją aplinką.

Kondicionieriaus ir rekuperatoriaus vietos parinkimas

Tinkama kondicionieriaus ir rekuperatoriaus vieta yra esminis kriterijus, siekiant užtikrinti efektyvų veikimą ir komfortišką mikroklimatą patalpose. Štai keli patarimai, kaip parinkti tinkamą vietą:

Kondicionierius:

• Vidinis blokas: Pasirinkite vietą ant sienos, 8-15 cm atstumu nuo lubų, toliau nuo tiesioginių saulės spindulių ir oro srauto iš kitų prietaisų, tokių kaip ventiliatoriai.
• Išorinis blokas: Pasirinkite vietą lauke, gerai vėdinamoje vietoje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių ir kritulių.

Rekuperatorius:

• Rekomenduojama vieta: Katilinėje, garaže arba pagalbinėje patalpoje, ant sienos arba lubų.
• Ortakių sistema: Ortakių sistema turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė, siekiant sumažinti pasipriešinimą oro srautui.

Prieš montuodami kondicionierių ir rekuperatorių, pasitarkite su kvalifikuotu specialistu, kuris įvertins patalpos poreikius ir parinks tinkamiausią vietą įrangai.

Reguliari kondicionieriaus ir rekuperatoriaus techninė priežiūra: svarba ir nauda

Reguliari kondicionieriaus ir rekuperatoriaus techninė priežiūra yra būtina siekiant užtikrinti efektyvų įrangos veikimą, komfortą patalpose, sveiką aplinką ir ilgaamžiškumą.

Reguliari techninė priežiūra padeda išvengti šių problemų ir užtikrina:

• Efektyvų veikimą
• Komfortą patalpose
• Sveiką aplinką
• Ilgaamžiškumą

Techninę priežiūrą rekomenduojama patikėti kvalifikuotiems specialistams, turintiems atitinkamą patirtį ir įrangą.

Kiti patarimai, kaip palaikyti optimalią temperatūrą

• Uždarykite langus ir duris.
• Nustatykite tinkamą temperatūrą (lauko ir vidaus oro temperatūra neturėtų skirtis daugiau nei 3-5 laipsniais).
• Palaikykite tinkamą patalpų oro drėgmės lygį.
• Naudokite išmanųjį termostatą.
• Ortakių valymas - mikroklimato kokybės garantas.

Kokia patalpų temperatūra yra sveika ir optimali jūsų sveikatai?

Kai kambaryje šalta arba oras jame yra tvankus, mes linkę jaustis vangūs arba mūsų nuotaika pablogėja. Kalbant apie komfortą namuose, vienas pagrindinių klausimų būna „Kokia yra rekomenduojama kambario temperatūra?“. Pasak specialistų ideali patalpų temperatūra nėra susijusi tik su komfortu - ji gali turėti realios įtakos jūsų fizinei ir psichinei sveikatai.

Jei namuose šalta ir drėgna, juose dauginasi drėgmė ir pelėsis. Mažesnė nei 16 °C patalpų temperatūra didina astmos ir kitų kvėpavimo takų ligų riziką, o žemesnė nei 12 °C temperatūra kelia stresą širdies ir kraujagyslių sistemai. Šalti namai gali padidinti depresijos riziką.

Tai priklauso nuo patalpos, tačiau 20 °C yra gera bazinė temperatūra. Vonios kambariuose turėtų būti šilčiau - 22-24 °C, kad išėjus iš karšto dušo nebūtų šoko. Suaugusiųjų miegamuosiuose turi būti vėsiau - 16-19 °C, nes miegant mūsų kūno temperatūra mažėja. Geriau miegame, jei mūsų vidinei reguliavimo sistemai nereikia per daug dirbti. Vaikų miegamuosiuose turėtų būti apie 17-20 °C. Jei vaiko kambaryje per karšta ir dėl to oras sausas, gali kilti kvėpavimo problemų.

Optimalios temperatūros skirtinguose kambariuose

Kaip sureguliuoti šildymo tiekimą, kad temperatūra pirmame ir antrame aukštuose būtų vienoda?

Šildau nuosavą namą 190 kv/m dujomis. Katilas vieno kontūro BUDERUS su Ekviterminiu (lauko daviklio) valdymu. Pirmame aukšte grindinis šildymas, antrame radiatoriai. Pirmas aukštas - 20,5 laipsnių šilumos (katilo temperatūra 35-38), o antrame - tik 18 laipsnių. Prisukus pirmo aukšto kolektoriaus grindų termostatą, antrame aukšte šilčiau nepasidaro tol, kol katilui valdymo bloke (jis yra pirmame aukšte) neužstatau temperatūrą 25-26 laipsniai. Ko pasekoje katilas pradeda dirbti 50-60 laipsniu pajėgumu ir dujų išeiga tampa labai didelė.

Matyt, kad radiatoriai antrame aukšte buvo parinkti taip, kad siekiant užtikrinti numatytą galią į juos reikia paduoti aukštesnę temperatūrą negu į grindis. Tokiu atveju turite du sprendimo būdus:

1. Padidinti radiatorius, kad padavus į juos grindų kontūro temperatūrą užtektų šilumos.
2. Organizuoti du kontūrus į grindis paduodant mažesnę temperatūrą, o į radiatorius - aukštesnę. Visgi tada katilas dirbs aukštesnėmis temperatūromis ir taupymas kondensaciniu katilu nevisiškai pasireikš.

Šildymo sistemoje su dviem šildymo kontūrais ir tik viena valdymo automatika arba vienu patalpos temperatūros davikliu, daviklio vieta turi būti parinkta "vėsesnės patalpos dalyje" ir rekomenduojama - "neinertiškoje zonoje". Jūsų atveju jis yra sumontuotas priešingai (nes grindinio šildymo sistema ilgai šyla, ilgai vėsta - t. y. yra būtent labai inertiška).

Grindiniam šildymui reikalingos žemesnės temperatūros, dėl to Jums šitų temperatūrų ir pakanka pirmame aukšte. Jums reikia, kad grindinio šildymo konturu būtų apribotos grįžtamos temperatūros. Tada galėsite pakelti tiekiamas katilo temperatūras, bet jau grindinis šildymas nebegalės pasiimti sau daugiau šilumos negu jam reikia, o į radiatorius tiekiamo šilumnešio temperatūra bus pakankama, kad palaikytų Jums reikiamą komfortinę temperatūrą.

tags: #kaip #apskaiciuoti #patalpos #temperatura