Planuojant statybas ar remontą, vienas svarbiausių dalykų yra tikslus patalpos ploto apskaičiavimas. Tai padeda teisingai įvertinti reikalingų medžiagų kiekį, baldų išdėstymą ir kitus svarbius aspektus. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tai padaryti teisingai, remiantis Statybos techniniu reglamentu (STR) ir kitais teisės aktais.
Patalpos planas
Sklypo Užstatymo Tankis ir Intensyvumas
Planuojant statybas, vienas svarbiausių aspektų yra sklypo užstatymo tankumas. Šis rodiklis nustato, kokią dalį sklypo galima užstatyti pastatais ir kitomis konstrukcijomis. Lietuvoje sklypo užstatymo tankumas reglamentuojamas Statybos techniniu reglamentu (STR).
Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 9 priedo 1 punkte nustatyta, kad sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje „Maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai". Maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4 vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai nustatyti lentelėje. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei).
Žemės ūkio paskirties sklype ūkininko sodyboje namo užimamas žemės plotas neturi viršyti 1000 m2, o bendras užstatymo tankis 50 %. Užstatymo tankio žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus ūkininko sodyboje, skaičiavimas nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje.
Projektuojant pastatus ir skaičiuojant sklypo leistiną ir faktinį užstatymo plotą, jei nėra teritorijų planavimo dokumentų, kurie iš karto numato galimą sklypo užstatymo plotą, vadovaujamasi STR 2.02.09:2005 9 priedu. Pagrindinis principas - kuo sklypas didesnis, tuo mažesnis užstatymo plotas (tankis).
Leistinas užstatymo tankis priklauso nuo sklypo ploto. Štai keli pavyzdžiai:
| Sklypo plotas | Leistinas užstatymo tankis | Leistinas užstatyti plotas |
|---|---|---|
| 6 arai (600 m²) | 35% | 210 m² |
| 25 arai (2500 m²) | 20% | 500 m² |
Grindų ploto santykį paaiškino architektas Jorge Fontanas.
Kas Įeina Į Užstatymo Plotą?
Į užstatymo plotą įskaičiuojami visi statiniai, esantys ant žemės, įskaitant:
- Pastatai
- Priestatai
- Terasos
- Ūkiniai ir kitokios paskirties pastatai ir pastatėliai
- Įėjimų laiptai
Taip pat įskaičiuojamos ir kabančios konstrukcijos:
- Pastogės
- Balkonų išsikišimai
- Stoginės
Pastato užstatymo plotas - tai aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas. Į šį plotą įskaičiuojami:
- Po pastatu padarytų įvažų plotai
- Erdvės žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms
- Portikai
- Terasos
- Įėjimo į pastatą laiptai (aikštelės)
- Įvažiavimai į garažus
- Šviesduobės
- Krovinių nuleidimo duobės
Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas didesnės projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas.
Kaip Apskaičiuoti Perimetrą ir Plotą?
Gyvenime apstu situacijų, kurių metu gali prireikti apskaičiuoti perimetrą ar plotą, tai gali būti skaičiuojant tapetų, grindjuosčių reikiamą kiekį, galvojant apie grindų klojimą ar kitose panašiose situacijose.
Suskaičiuoti kvadrato perimetrą ar plotą yra paprasčiausia. Reiktų vadovautis tokiomis formulėmis:
S=a x a, P=4 x a, kur S - plotas, a - viena kraštinė, P - perimetras.Kvadrato (o taip pat ir rombo) visos keturios kraštinės yra lygios, todėl skaičiuojant tiek plotą, tiek perimetrą reikia pasimatuoti bet kurią vieną kraštinę. Plotas skaičiuojamas kraštinės dydį pakėlus kvadratu (sudauginus iš savęs), pavyzdžiui, jei Jūsų kambarys yra kvadratinės formos, jo visų kraštinių ilgiai po 5 metrus, tai šio kambario plotas bus lygus 25 kvadratiniams metrams. Dažnas kambarys nebūna kvadrato formos, todėl gali tekti pagalvoti kaip apskaičiuoti stačiakampio perimetrą ar plotą.
Stačiakampis turi dvi vieno ilgio ir dvi kito ilgio kraštines, dažniausiai vadinamas ilgiu ir pločiu. Taigi, reiktų naudotis tokiomis formulėmis:
S= a x b, P= 2 x a+2 x b, kur S- plotas, a - viena kraštinė, b - kita kraštinė, P - perimetras.Skaičiuojant perimetrą, visai kaip ir kvadrato, reikia sudėti visas keturias kraštines ir gausite bendrą kraštinių ilgį. Jei Jūsų matuojamo objekto ilgis yra 5 metrai, o plotis 3 metrai, tai perimetras bus 5 + 5 + 3 + 3 = 16 metrų. Tuo tarpu plotas apskaičiuojamas sudauginant dvi gretimas kraštines (ilgį ir plotį).
Kiek sunkiau apskaičiuoti trikampio plotą, kadangi čia jau tėra trys kraštinės, o ne keturios. Perimetro skaičiavimas išlieka tokio pat principo - tiesiog sudedamos visos kraštinės. Jei trikampio kraštinių ilgiai yra 5, 3 ir 4 metrai, jo perimetras bus 12 metrų.
Ploto apskaičiavimui dažniausiai naudojama formulė S = ½*b*h. S - tai trikampio plotas, b yra trikampio pagrindo ilgis, o h - aukštinės ilgis. Aukštinė yra brėžiama iš pagrindo, stačiu kampu (90 laipsnių) į dviejų kraštinių susikirtimo tašką.
Skaičiuojant trikampio plotą ar perimetrą gali pritrūkti kokios nors kraštinės ilgio. Dažniausiai taip būna kai dėl kokių nors priežasčių neįmanoma jos pamatuoti ar skaičiuojami virtualaus, neapčiuopiamo daikto parametrai, perteiktas tik apytikslis brėžinys. Tokiu atveju padėti gali trigonometrinės funkcijos, kurių dėka žinant kai kuriuos parametrus galima sužinoti nežinomos kraštinės ilgį ir tuomet apskaičiuoti plotą ar perimetrą, gauti kitą reikiamą informaciją.
Bandant apskaičiuoti kraštinę reikia pasinaudoti formule: a2 = b2 + c2 - 2*b*cos(A). Šioje formulė a, b ir c yra kraštinių ilgiai (a - nežinomos kraštinės ilgis), A - kampas tarp kraštinių b ir c.
Skaičiuodami plotą, perimetrą, jei kažką primiršote nevenkite pažiūrėti į formules, pasinaudokite galimybėmis rasti skaičiuokles, kurios palengvina šių duomenų skaičiavimą, o jei skaičiuojate dažnai, formulės turėtų įstrigti Jūsų galvoje ir klausimai kaip apskaičiuoti plotą ar kaip apskaičiuoti perimetrą neturėtų kelti Jums jokių rūpesčių.
Kaip teisingai MONTUOTI LANGUS?
Patalpos plotas perkant butą iš brėžinio
Renkantis naujos statybos butą, šiandien pirkėjai gali rinktis įsigyti tą, kurį apžiūrėjo gyvai, arba tokį, kuris dar nėra pastatytas, kitaip sakant, iš brėžinio. Iki Covid-19 pandemijos Lietuvoje buvo įprasta, kad naujai plėtojamuose gyvenamuosiuose projektuose būstų pardavimas pradedamas tik faktiškai pradėjus statybas, kai klientai jau mato kylančius pastatus ir gali preliminariai įvertinti kaip atrodys jų būsimas būstas. Pandemijos išbalansuotoje ekonomikoje, staigus paklausos šuolis paskatino plėtotojus drastiškai ankstinti pardavimų pradžią, todėl augo parduodamų būstų iš brėžinių skaičius.
Dažnai pirkėjai baiminasi pirkti butą iš brėžinio, o priešingai - neretai taip galima sutaupyti pasinaudojant „pre-sale” nuolaidą, ir išsirinkti būtent tokį būstą, kokio norima - pirmiesiems pasirinkti aukštą, kvadratų ir kambarių skaičių, galų gale - buto numerį. Pirmiausia, rekomenduojama nuodugniai išstudijuoti pardavėjo veiklos istoriją ir reputaciją. Būstas dažnai yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių, todėl visuomet rekomenduojama pasidomėti, iš ko tas būstas perkamas.
Kita iš galinčių pasitaikyti nemalonių staigmenų - tai realiai mažesnis būsto plotas nei buvo numatytas brėžiniuose. Dėl to patariama atidžiai pasidomėti, ką vystytojas nurodo kaip parduodamo būsto naudingąjį plotą. Perkant butą iš brėžinio, pirkėjai pasirašo tik preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį, kuri gali skirtis nuo galutinės, notarinės sutarties. Kitaip sakant, pirkėjai, pirkdami butą, negali būti tikri, kad galiausiai to buto kaina išliks tokia pati, kokia yra nurodyta preliminarioje sutartyje.
Dėl to pirkėjams iškyla rizika, kad perkamas būstas pabrangs, kol bus pastatytas ir bus prieita prie galutinės pirkimo pardavimo sutarties. Dėl to preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje būtina numatyti kokia kaina bus kai butas bus pastatytas ir įrengtas.
Šiuo metu šalies NT rinkoje 99 proc. naujos statybos būstų yra siūlomi su daline apdaila, kai parduodamas būstas nėra pilnai įrengtas. Tokiu atveju pirkėjui tenka įsirengti jį pačiam, tačiau reikia suprasti, kad nėra vieno apdailos standarto, todėl renkantis būstą su daline apdaila būtina aiškintis, kas jau įtraukiama į kv. Pavyzdžiui, dalinė apdaila gali būti numatyta su rekuperacijos ortakių išvedžiojimu bute arba be jo. Kiekvienas metras - papildoma kaina, kurią tenka mokėti vėliau, įsirenginėjant būstą savarankiškai. Lygiai taip pat reikia aiškintis, kokia šildymo sistema numatyta dalinės apdailos pasiūlyme.
Jei tai grindinis šildymas, pirkėjas taip pat turėtų klausti, ar dalinėje apdailoje numatytas jo išvedžiojimas - nuo vatos ir tinklelio paklojimo iki pačių vamzdelių išvedžiojimo ir grindų betonavimo. Taip pat patariame atkreipti dėmesį į pertvaras bei grindis ir išsiaiškinti, kiek joms papildomų darbų reikės atlikti.
Šiandien NT rinkoje galima rasti parduodamų jau pastatytų butų su pilna apdaila. Tai reiškia, kad pirkėjas gali ateiti ir pamatyti, kaip atrodo jo perkamas, pilnai pabaigtas būstas. Taip pat, norint pirkti jau pastatytą būstą, verta pamatyti ir kitus to paties vystytojo įrengtus butus, tam, kad galėtumėte ,,pasimatuoti'' kaip atrodys jūsų būsimi namai ir įvertinti atliktų, apdailos darbų kokybę.
Įsigyjant butą su pilna apdaila ir tuo atveju, jei reikia banko paskolos, teikiama tik viena paskola visam būstui įsigyti, taip išvengiant vartojimo kredito būsto įrengimui. „Bonava Lietuva” yra vienintelė bendrovė Lietuvoje siūlanti tik pilną apdailą, įtraukiant ir virtuves bei korpusinius baldus - visą tai galite įsigyti vienoje vietoje.
tags: #kaip #apskaiciuoti #patalpos #plota #pagal #irenginius