Planuojant remontą ar įrenginėjant naują būstą, svarbu tiksliai apskaičiuoti reikalingą medžiagų kiekį. Vienas iš pirmųjų žingsnių, atliekant šiuos darbus, yra grindų ir sienų kvadratūros skaičiavimas. Šie skaičiavimai padės nustatyti, kiek medžiagų reikės, pavyzdžiui, plytelėms, dažams, tapetams ir kitiems apdailos elementams. Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės nuostatos ir praktiniai patarimai, kaip teisingai apskaičiuoti patalpų plotą įvairiems tikslams.
Kiekvienam iš mūsų anksčiau ar vėliau ateina metas kraustytis į naujus namus. Šiandieniniame globaliame pasaulyje judėjimo laisvė yra kaip niekad ryški, todėl kraustydamiesi arba įrenginėdami naują būstą neretai susiduriame ne tik su pakiliomis emocijomis, bet ir su tam tikrais netikėtais sunkumais. Prieš atliekant bet kokio būsto remonto darbus, būtina žinoti tikslius kambarių plotus, kitaip susidursite su problemomis darbų eigoje. Jei apdailos darbams planuojate samdyti darbininkus, kambarių ir sienų plotai yra pirmas dalykas, kurio jie paprašys.
Apskaičiuoti patalpų plotą yra vienas iš pagrindinių žingsnių planuojant valymo darbus. Tiksliai apskaičiuoti patalpų kvadratūrą yra svarbu, pavyzdžiui, jei planuojate užsisakyti valymo paslaugas. Kvadratūrą dažniausiai turime žinoti, kuomet reikia užpirkti apdailos medžiagas, pvz. parketą, plyteles, dažus ar kt. Tuo tarpu perimetro skaičiavimas yra svarbus renkantis grinduostes, bagetus, durų apvadus.
Žinoma, sužinoti patalpų kvadratūrą galima pasitelkus techninius patalpų brėžinius arba statybinį lazerinį atstumo matuoklį, tačiau ką daryti, jeigu pirminiai brėžiniai yra netikslūs, o kitų išmanių prietaisų su savimi tiesiog neturite?
Pagrindiniai Principai
Norint apskaičiuoti stačiakampio formos patalpos plotą, padauginkite jos ilgį iš pločio. Matavimus atlikite metrais, kad gautumėte rezultatą kvadratiniais metrais.
Sienų plotų skaičiavimas pasitarnaus atliekant sienų dažymą ar tapetavimą. Tam, kad nebūtų išmetami pinigai ir medžiagų būtų užperkama tik tiek, kiek reikia, tikslus plotų apskaičiavimas yra esminis pasiruošimo darbas.
Grindų kvadratūros apskaičiavimas taip pat yra gana paprastas, tačiau reikia atsižvelgti į kambario formą. Visų pirma dažniausiai kambarių plotai sudaro tam tikras formas, kurios gali būti arba taisyklingos, arba netaisyklingos.
Stačiakampio Formos Kambarys
Stačiakampio formos patalpos turi po dvi lygias kraštines (sienas). Perimetro apskaičiavimas (pavyzdžiui prieš perkant grindjuostes) nesiskiria nuo kvadrato formos skaičiavimo principo. Tereikia sudėti visas keturias kraštines ir gausime bendrą ilgį. Tuo tarpu plotas gali būti apskaičiuojamas sudauginus dvi šalia viena kitos esančias kraštines: jei kambario ilgis yra 6 m, o plotis 4, tai reikia sudauginti šiuos skaičius ir gausime bendrą kambario plotą (24 kv. m).
Pavyzdžiui, jei kambarys yra 4 metrai ilgio ir 3 metrai pločio, grindų plotas bus 4 x 3 = 12 kvadratinių metrų.
Kvadrato Formos Kambarys
Kvadrato formos kambario kvadratūrą apskaičiuoti yra paprasčiausia. Tereikia pamatuoti vieną kraštinę ir pakelti turimą skaičių kvadratu, t. y. padauginti iš jo pačio. Pvz. jeigu kambario vienos sienos ilgis yra 6 metrai, tuomet kambario plotas bus (6*6) 36 kvadratiniai metrai.
Nereguliarios Formos Kambarys
Nereguliarios formos patalpos gali būti padalintos į mažesnius stačiakampius arba kitas reguliarias formas. Jei kambarys turi sudėtingesnę formą, pavyzdžiui, L raidės formą, tuomet reikėtų jį padalyti į kelias paprastas geometrines figūras (stačiakampius ar kvadratus), apskaičiuoti kiekvienos jų plotą atskirai ir gautus rezultatus susumuoti.
Matuokite kiekvienos sienos ar grindų ilgį ir plotį, o gautus plotus sudėkite, kad gautumėte bendrą dengiamą plotą.
Ovalios Formos Kambarys
Apskaičiuoti neįprastos formos, pavyzdžiui, ovalios formos namo kvadratūrą, gali būti sudėtingiau nei standartinio stačiakampio ar kvadrato formos pastato. Norint atlikti tokį matavimą kuo tiksliau, galima naudoti kelis metodus, priklausomai nuo turimų įrankių ir namo brėžinių prieinamumo. Jei turite prieigą prie namo architektūrinių planų, tai bus geriausias būdas nustatyti tikslią kvadratūrą. Atliekant matavimus, ypač nereguliariai formuotuose namuose, labai svarbu naudoti tiksliausią įmanomą įrangą, pvz., lazerinį matuoklį.
Sienų Plotų Skaičiavimas
Sienų plotų skaičiavimo principai yra panašūs, nors daugumoje atvejų teks padirbėti smarkiau. Nedaug kas įvertina, jog sienos turi angas langams, durims ar sieninėms spintoms. Tokiu atveju net jeigu ir sienos perimetras yra taisyklingas, šiuos plotus teks iš bendros kvadratūros išskaičiuoti.
Pirmiausia išmatuokite sienos plotą paėmę jos kraštines ir pritaikę aukščiau minėtus skaičiavimo metodus. Tada išmatuokite angos (durų ar lango) plotą. Tą padarykite taipogi matuodami kraštines bei jas sudaugindami pagal tas pačias formules.
Pavyzdžiui, jei sienos ilgis yra 5 metrai, aukštis 2,5 metro, o durys užima 2 kv. metrus, tai sienos plotas bus 5 x 2,5 - 2 = 10 - 2 = 8 kvadratiniai metrai.
Grindų Kvadratūros Apskaičiavimas
Grindų kvadratūros apskaičiavimas taip pat yra gana paprastas, tačiau reikia atsižvelgti į kambario formą. Jei grindys yra kvadratinės arba stačiakampės, išmatuokite kambario ilgį ir plotį, tada sudauginkite šiuos duomenis.
Plytelių Kiekio Skaičiavimas
Jei planuojate remontą, ypač vonios kambaryje ar virtuvėje, labai svarbu tiksliai žinoti, kaip apskaičiuoti kiek reikia plytelių. Žinodami grindų ar sienų kvadratūrą, galėsite tiksliai nustatyti, kiek plytelių jums prireiks. Pirmiausia reikėtų pasirinkti norimą plytelių dydį - šiuo metu itin populiarios plytelės 60×120, kurios dėl savo didelio formato puikiai tinka tiek sienoms, tiek kaip grindų plytelės. Tokios plytelės užima 0,72 kvadratinio metro ploto, todėl bendrą grindų arba sienų plotą tereikia padalyti iš šio skaičiaus, kad sužinotumėte reikalingą plytelių kiekį. Nepamirškite pridėti 10-15 % papildomai, kad kompensuotumėte pjovimo nuostolius ir galimus brokus.
Be plytelių, taip pat svarbu apskaičiuoti, kiek glaisto reikės. Glaisto kiekis priklauso nuo plytelių dydžio ir plytelių tarpo pločio. Glaisto poreikis dažniausiai nurodomas pakuotėje, tačiau galima apskaičiuoti ir pats. Pavyzdžiui, vienam kvadratiniam metrui dažniausiai reikės apie 0,2-0,3 kg glaisto, tačiau šis kiekis gali kisti priklausomai nuo plytelių rūšies ir paviršiaus tipo. Apskaičiuodami glaisto kiekį, nepamirškite atsižvelgti į plytelių išdėstymo būdą (pavyzdžiui, jei jos bus klijuojamos kampu, plytelių glaistas ir jo sąnaudos padidės).
Valymo Paslaugos
Tiksliai apskaičiuotas patalpos plotas padeda nustatyti paslaugos kainą, planuoti valymo darbus ir užtikrinti, kad jūsų lūkesčiai būtų atitinkamai įgyvendinti. Svarbu suprasti, kad ne visos patalpos vietos gali būti valomos, todėl valomas plotas gali skirtis nuo bendro patalpos ploto. Identifikuokite nevalomas zonas: išskaičiuokite plotą, kurį užima baldai, įranga ar kiti objektai, kurių neplanuojate perkelti valymo metu. Atimkite nevalomą plotą: kai nustatysite nevalomas zonas, tiesiog atimkite šių zonų plotą iš bendro patalpos ploto. Patalpų aukštis ir valymo sudėtingumas: aukštos patalpos gali reikalauti specialių valymo įrankių ar įrangos, ypač jei reikia valyti langus, lubas ar sienas. Skirtingų paviršių valymo ypatumai: kilimų, plytelių, parketo ar kitų grindų dangų valymas gali skirtis savo sudėtingumu ir naudojamomis priemonėmis. Reikalingos valymo priemonės: priklausomai nuo patalpos tipo ir naudojimo intensyvumo, gali reikėti specifinių valymo priemonių, tokių kaip dezinfekantai, giluminio valymo įranga ar specialūs valikliai.
Tikslus patalpų kvadratūros apskaičiavimas yra būtinas siekiant efektyviai planuoti valymo darbus ir užtikrinti, kad jūsų valymo paslaugos būtų teikiamos tinkamai. Žinant tikslų valomą plotą, galite geriau numatyti paslaugos kainą, išvengti nesusipratimų ir užtikrinti, kad jūsų patalpos būtų valomos optimaliai.
Papildomi Patarimai
- Rekomenduojama įskaičiuoti apie 5-10% papildomos kvadratūros vadinamajai atliekai.
- Naudojami įrankiai gali būti paprasti, pavyzdžiui, matavimo juosta, arba pažangesni, kaip lazerinis matuoklis.
- Remontas - ne tik įdomus, bet ir varginantis procesas, kuris pareikalauja ypatingų pastangų ir atidumo.
Nesudėtingi statiniai
Planuojant statyti namą, ypač jei jis neviršija 80 kv. m, svarbu žinoti, kaip teisingai apskaičiuojamas gyvenamasis plotas. Tai padės ne tik tinkamai suplanuoti būsimas patalpas, bet ir įsitikinti, ar statybai nereikalingas specialus leidimas.
Pagal STR 1.01.07:2010 „NESUDĖTINGI STATINIAI“ apibrėžimą, jus domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas iki 80 kv. m bendro ploto ir 8,5 m aukščio. Svarbu suprasti, kas įeina į šį plotą ir kaip jis skaičiuojamas.
Bene dažniausiai užduodamas klausimas - kaip skaičiuojamas plotas? Kas įeina į 80 kv. m plotą? Ar galima įsirengti rūsį ar pastogę? Ar skaičiuojasi garažas?
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas;
- Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas;
- Pv - verslo plotas;
- Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį.
Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas. Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.
Rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje.
Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarką nustato ORGANIZACINIS TVARKOMASIS STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 1.14.01:1999 PASTATŲ PLOTŲ IR TŪRIŲ SKAIČIAVIMO TVARKA.
"17. Gyvenamojo pastato bendrasis plotas yra visų jame esančių patalpų, tarp jų - ir funkcionaliai susietuose priestatuose, plotų suma."
Skaičiuojamos visos patalpos, kurios turi keturias sienas. Garažas, jeigu jis sublokuotas, taip pat. Neskaičiuojama terasa, rūsys, pastogė. Pastogėje į plotą įskaičiuojamos patalpos ar jų dalys, kurios turi aukštį ne mažiau kaip 1,60 m.
Į plotą įskaičiuojamas iš atitvarų plotas. Tiksliuosius skaičiavimus atlieka matininkai ruošdami inventorinę bylą.
Pagal STR 1.05.06:2010 "STATINIO PROJEKTAVIMAS" (2015 m. birželio 22 d. pakeitimas):
6.10 pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2.
7 statybos matematikos gudrybės: sąmatų sudarymas ir kita
tags: #kaip #apskaiciuoti #namo #sienu #plota