Daugiabučio renovavimas turi daugybę privalumų, kurie teigiamai veikia tiek pastato savininkus, tiek aplinką. Renovacija pagerina pastato energinį efektyvumą, sumažindama šildymo ir elektros sąnaudas. Tai tiesiogiai sumažina gyventojų komunalinių mokesčių naštą. Be to, pagerėja gyvenimo komfortas - renovuoti pastatai yra šiltesni, sandaresni ir estetiškai patrauklesni.
Renovuojant keičiamos arba tobulinamos senstančios inžinerinės sistemos (santechnika, elektra), todėl mažėja gedimų rizika, o tai ilgainiui sutaupo pinigų. Renovuotas pastatas įgyja didesnę rinkos vertę, todėl jo savininkams atsiranda daugiau galimybių ateityje parduoti būstą už geresnę kainą. Gyvenimo kokybė tiesiogiai priklauso nuo aplinkos, kurioje gyvename. Renovavus namą, ji neabejotinai pagerėja. Dar vienas privalumas - prisidedama prie klimato kaitos mažinimo - atnaujinto daugiabučio 60 kv. m buto gyventojai sunaudoja mažiau energijos.
Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su daugiabučio renovacija Lietuvoje. Aptarsime, kaip vyksta daugiabučio renovacijos procesas, kiek tai kainuoja ir kokia yra mokėjimo trukmė?
Daugiabučio renovacija - investicija į ateitį
Šildymo Kainos Prieš ir Po Renovacijos
Tai, kad renovuoto, apšiltinto, sutvarkyto daugiabučio gyventojai moka mažiau už šildymą, įrodymų daugiau negu reikia. Kiekvieno miesto šilumos tiekėjo interneto svetainėje yra visų aptarnaujamų daugiabučių šilumos suvartojimo duomenys. Įvedus adresą, galima sužinoti, kiek šilumos pateikiama į jūsų namą, ir kiek į renovuotą kaimyninį, jei toks yra. Nesunkiai galima susirasti visiškai analogiškų renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių šilumos sąnaudas.
Jeigu pasigilintume į pateikiamus atskirų daugiabučių šilumos poreikių skaičius, nesunku pastebėti, kad iš tiesų, kaip daugelis ir akcentuoja, renovuotuose namuose išlaidos šildymui yra 25 - 60 proc. mažesnės nei prieš renovaciją.
Pavyzdžiui, AB „Klaipėdos energija" duomenimis, per keturis 2021 m. lapkričio - 2022 m. vasario mėnesius nerenovuoto ir renovuoto namo gyventojai už 60 kv.m buto šildymą vidutiniškai mokėjo: nerenovuoto buto - po 67,5 Eur, renovuoto - po 37,5 Eur per mėnesį. Beveik per pusę mažesnės šildymo kainos renovuotuose namuose stebimos beveik visų šilumos tiekėjų objektuose.
Šilumos Suvartojimo Pavyzdžiai
- Daugiabučiai suvartojantys daug šilumos: Pastatyti iki 1992 m., neapšiltinti, nusidėvėję, kuriuose nuo jų pastatymo dienos neatlikti jokie didesni remonto darbai.
- Daugiabučiai suvartojantys labai daug šilumos: Senos statybos, nerenovuoti, labai prastos šiluminės izoliacijos namai.
Pavyzdys: nerenovuotas ir 2010 metais renovuotas daugiabučiai Vilniuje: 2023 metų sausį nerenovuoto namo šilumos sąnaudos buvo 53685 kWh, vidutinė šildymo kaina - 1,27 Eur/kv.m. Renovuotame name šilumos poreikis tokiam pat plotui - 35095 kWh, vidutinė 1 kv. m kaina - 0,83 Eur.
Šilumos sąnaudų palyginimas:
| Pastato Tipas | Šilumos Sąnaudos (kWh) | Vidutinė Šildymo Kaina (€/kv.m) |
|---|---|---|
| Nerenovuotas daugiabutis | 53685 | 1.27 |
| Renovuotas daugiabutis (2010 m.) | 35095 | 0.83 |
Renovacijos Kainos ir Atsiperkamumas
Prieš porą metų buvo apskaičiuota, kad vidutinė 1 kv. metro renovacijos kaina yra apie 200 Eur iki valstybės paramos. Jeigu labai apytiksliai laikysime, kad 2023 metais vidutinė renovacijos kaina gali būti jau 250 Eur/kv. m, su valstybės parama (minus 30 proc.) ji būtų 175 Eur/kv.m. Kol kas nekalbame apie renovacijos priemones, nes, jos kaip ir buto remontas, gali būti labai įvairios, imame vidutinius renovacijos skaičius. Vadinasi, 60 kv. m ploto butui namo renovacija kainuotų 10 500 Eur. Skaičiuojant renovacijos atsiperkamumo laiką, jis būtų gana ilgas.
Tačiau, pasak APVA atstovės, renovacijos naudą yra įprasta vertinti vien pagal visų investicijų atsipirkimą. „Renovacija pirmiausia yra namo remontas, užtikrinantis pastato ilgaamžiškumą, saugumą ir komfortą. Tačiau realiai atsiperka tik ta jos dalis, kuri tiesiogiai didina energinį efektyvumą - atitvarų šiltinimas, langų ir durų keitimas. Kadangi dauguma gyventojų langus jau yra pasikeitę, pagrindinė investicija lieka sienų ir stogo šiltinimas“, - aiškino G. Burbienė.
Jos teigimu, tipiniame 30 butų name ši investicija vienam butui sudaro apie 1,7 tūkst. eurų ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų atsiperka per 3-5 metus, o su 30 proc. valstybės parama - maždaug per 3 metus. „Tai reiškia, kad energiją taupantys sprendimai yra ekonomiškai pagrįsti ir greitai grąžina investicijas. Visa kita - fasado apdaila, stogo dangos keitimas, vamzdynų atnaujinimas - yra būtinos remonto išlaidos, kurios užtikrina pastato techninę būklę, komfortą ir vertės išlaikymą, bet nėra tiesiogiai susijusios su energijos taupymu. Todėl renovacija turi būti vertinama ne tik kaip investicija, bet ir kaip ilgalaikė priemonė išsaugoti būstą, sumažinti gedimų riziką ir padidinti turto vertę“, - kalbėjo pašnekovė.
Vakarų Europos ir Lietuvos mokslininkai teigia, kad reikia atskirti investicijas, reikalingas pastato fizinei būklei pagerinti ir investicijas, mažinančias energijos suvartojimą. Dalis investicijų, tokios kaip langų keitimas, sienų ir stogo šiltinimas turi įtakos tiek pastato būklės gerinimui, tiek energijos vartojimo efektyvumo ir gyvenimo komforto didinimui. Atnaujinant pastatus pastarosios, t.y., dvigubos investicijos yra efektyviausios. Kai kurie mokslininkai prie gyvenimo kokybės ir energijos efektyvumo priemonių siūlo pridėti vėdinimą su šilumos grąža, nes toks vėdinimas yra ir higienos sąlygų užtikrinimas, ir gyvenimo kokybė bei komfortas, ir energiją taupanti priemonė.
DAUGIABUČIŲ RENOVACIJA ŠIAULIŲ RAJONE
Buto Vertės Padidėjimas Po Renovacijos
Parduodant butą modernizuotame name, renovacijos kaina atsiperka su kaupu. Nereikia būti profesionaliu NT brokeriu, užtenka peržvelgti parduodamų butų kainas ir lengvai galima įsitikinti, jog butai renovuotuose namuose brangesni. „Ober-Haus" specialistai paskaičiavo, kad butas atnaujintame name kainuoja mažiausiai 15 - 20 proc. daugiau nei butas nemodernizuotame name, o jei namas geresnėje vietoje, buto jame kaina prilygsta naujos statybos butui. Toks turto vertės padidėjimas stebimas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, mažesniuose miestuose jis šiek tiek mažesnis.
Buto vertė po renovacijos padidėja vidutiniškai 15-20%
Valstybės Parama Renovacijai
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) yra paskelbusi atskirą kvietimą daugiabučiams atnaujinti, kurio pagrindinė sąlyga - po renovacijos pasiekti ne mažesnę kaip A pastato energinio naudingumo klasę ir šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Šis kvietimas pratęstas iki 2024 m. sausio 15 d. arba kol baigsis kvietimui numatytos lėšos. Šiam kvietimui skirta 410 mln. eurų.
Šiems projektams numatomas lengvatinis kreditas, 100 proc. subsidija statybų techninės priežiūros projekto parengimui, administravimo faktinėms išlaidoms apmokėti (neviršijant Vyriausybės nustatytų dydžių), 30 proc. kompensacija rangos darbams energiją taupančioms priemonėms bei papildoma 20 proc. kompensacija, jeigu projektas pasiekia A energinio naudingumo klasę.
Pagrindiniai Daugiabučių Modernizavimo Priemonių Efektyvumo Aspektai
- Langų keitimas: Daugiabučių modernizavimo metu dažniausiai kelia daug diskusijų dėl to, kad didelė dalis gyventojų jau būna pasikeitę langus ir naujai investuoti į langų keitimą nebenori, nes langų keitimas didina renovacijos kainą.
- Sienų šiltinimas: Modernizavimo metu būtų reikšmingas tiek energijos taupymo, tiek būsto vertės didinimo požiūriu.
- Stogo šiltinimas: Būtina atlikti išsamią jo būklės patikrą.
Šildymo Sistemos Renovacija
Jeigu daugiabutyje yra vienvamzdė šilumos tiekimo sistema, ją galima perdaryti į dvivamzdę ar kolektorinę, tokiu atveju invazija į butus didesnė, nes reikia pravesti naujus vamzdžius. Prieš šildymo sistemos balansavimą iš jos pašalinamas oras, purvas, rūdžių nuosėdos. Kad sistemoje nesikauptų oras ir nešvarumai, būtina sumontuoti oro/purvo separatorius ir cikloninius - vakuuminius oro šalinimo įrenginius.
Automatinis balansinis ventilis palaiko pastovų temperatūros lygį, sistemos darbas nepriklauso nuo slėgio svyravimų. Sumažėjus srautui, sumažėja ir grįžtamojo srauto temperatūra. Taip taupoma šilumos energija.
Renovuojant daugiabučius dažniausiai naudojamos apribotos temperatūros termostatinės galvutės (pavyzdžiui, 16-28 laipsnių C), kad niekas nesugalvotų pernelyg pažeminti ar pakelti srauto temperatūrą. Laiptinėse ir bendro naudojimo patalpose naudojamos „antivandalinės" arba viešosioms patalpoms skirtos termostatinės galvos.
Fasadų Renovacija
Daugiabučio fasadų renovacija - tai apšiltinimas ir estetinis atnaujinimas su galutine danga. Daugiabučių fasadai pagal konstrukciją gali būti nevėdinami (tinkuojami) ir vėdinami.
- Tinkuojamas fasadas: Yra pigesnis nei vėdinamas, jam įrengti nereikia montuoti apdailą laikančio karkaso, mažiau papildomų medžiagų. Bet tinkuojamą fasadą galima montuoti tik šiltuoju laikotarpiu, kai oro temperatūra yra teigiama (didesnė nei +5, laipsniai C).
- Vėdinamas fasadas: Gali būti montuojamas beveik ištisus metus, įrengiant vėdinamą fasadą retai naudojamas klijavimas, kuriam reikalinga teigiama oro temperatūra.
Sienų apšiltinimui verta rinktis pilkąjį polistireninį putplastį, turintį pačias geriausias charakteristikas. Lyginant su visos renovacijos kaina, skirtumas tarp putplasčio su geresnėmis ir prastesnėmis šilumos laidumo charakteristikomis yra nežymus. Padalinus skirtumą iš planuojamo eksploatacijos laikotarpio (30-50 metų), susidaro visai menkas skirtumas.
Vėdinamo fasado pagrindinės dalys yra profilių karkasas, šiltinamoji medžiaga, smeigės ir apdailos plokštės bei jų tvirtinimo elementai. Ilgaamžiškiausi yra aliuminio profilių karkasai, profilius reikėtų jungti nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais. Prie sienų karkasas tvirtinamas kronšteinais, kurie gali būti aliuminio, plieno, iš dalies bazalto.
tags: #kaip #apskaiciuojama #renovacijos #dalis