Apsidraudę būstą, namų turtą ar automobilį, dažniausiai neplanuojame, kad draudimu teks pasinaudoti, tai yra, kad draudimo laikotarpiu patirsime žalą. Tačiau įvykus nelaimei turimas draudimo polisas atlieka savo paskirtį - padeda sureguliuoti žalą ir amortizuoja dėl jos patirtus kaštus. Visgi pasitaiko atvejų, kai užpildžius prašymą dėl žalos atlyginimo draudikas žalos kompensuoti negali. Dėl kokių priežasčių nutinka tokios situacijos? Verta pasidomėti nedraudžiamaisiais įvykiais.
Vandentiekio avarijos daugiabučiuose - kasdienybė, gyventojams sukelianti daug streso, nepatogumų ir finansinių nuostolių.
Nedraudžiamieji įvykiai
Kaip pastebi „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis, draudikai neretai susiduria su situacija, kai negali tenkinti prašymo atlyginti žalą, nes įvykis patenka į nedraudžiamų įvykių sąrašą. Kiekviena draudimo rūšis turi savo draudimo sąlygas ir aprašą, pagal kuriuos įvykiai skirstomi į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius. „Mūsų turimi duomenys rodo, kad didžiausią netenkintų prašymų atlyginti nuostolį dalį sudaro nedraudžiamųjų įvykių atvejai.
Tad visada, prieš teikiant prašymą žalos atlyginimui, reikėtų atidžiai perskaityti draudimo sutartį bei taisykles, kur išsamiai aprašyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Ypač svarbu visas draudimo apsaugos bei nuostolio atlyginimo sąlygas išsiaiškinti ir aptarti dar prieš draudimo sutarties pasirašymą, kad nusipirkta paslauga atitiktų klientų lūkesčius“, − sako A. Juodeikis.
Pasak draudimo eksperto, tarp nedraudžiamų įvykių būsto draudimo srityje gana dažnai patenka žalos, įvykusios dėl statybos, projektavimo klaidų bei broko, taip pat dėl statybos ar remonto darbų, esančių už draudžiamojo objekto ribų.
Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažna žalos, kaip nedraudžiamojo įvykio, atmetimo priežastis yra objekto eksploataciniai sugedimai ar nusidėvėjimo žalos. „Dažnai užmirštama, kad pastatai bei automobiliai irgi dėvisi ir ilgainiui praranda kokybę, dėl ko gali kilti natūralus noras kreiptis į draudikus dėl žalos atlyginimo.
Į šią kategoriją patenka ir natūralūs procesai, tokie kaip pelėsis, korozija ar kondensatas. Suprantama, kad šių procesų keliama žala klientams gali kelti rūpesčių, tačiau įprastai nuo jų nėra draudžiama“, - komentuoja „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Pasak A. Juodeikio, pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties taip pat gali būti nedraudžiamieji. Pavyzdžiui, vandeniui vieną kartą prabėgus pro stogą ir po tokio įvykio nesiėmus veiksmų, siekiant išvengti panašių įvykių ateityje, antrą kartą dėl tos pačios priežasties įvykusi žala greičiausiai nebus atlyginta.
Ar tikrai turite draudimą?
Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet klientai užpildo žalos atlyginimo prašymą tai žalai, nuo kurios nėra apsidraudę. „Tokie atvejai, kai klientai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nors nėra nuo jos apsidraudę, ypač dažnai pasitaiko būsto draudimo srityje. O šios sferos paslaugų portfelis - tikrai platus.
Pavyzdžiui, suskilo stalviršis virtuvėje, bet klientas apsidraudęs tik būsto draudimu, taigi sienas ir pastato konstrukcijas, bet ne savo namų turtą. Tokiu atveju patirtos žalos atlyginti nepavyks, nes nuo tokio tipo žalos nėra apsidrausta“, - pasakoja ekspertas.
Kalbant apie būsto draudimą, A. Juodeikis atkreipia dėmesį, kad gyventojams visada rekomenduojama būstą drausti bent trimis pagrindinėmis draudimo rūšimis. Visų pirma, tai pastatų draudimas, kai apdraudžiami sienos, lubos, grindys, langai, durys ir kiti stacionariai tvirtinami elementai bei šildymo, vandentiekio ir kitos inžinerinės sistemos.
Antroji aktuali draudimo rūšis yra namų turto draudimas, kai apdraudžiami būste esantys kilnojamieji daiktai. Ir galiausiai civilinės atsakomybės draudimas - tokiu atveju draudžiama nuo būsto sukeltos žalos kaimynų turtui, pavyzdžiui, užliejimo ar gaisro atvejais.
Bandymai imituoti žalą
Anot draudimo eksperto, pasitaiko ir nesąžiningų klientų, kurie praneša apie žalą, kuri yra imituojama ir iš tiesų neįvyko, arba nėra pateikiami dokumentai, įrodantys tariamo nuostolio dydį. „Draudimo praktikoje pasitaiko visko, tad tikrai būna ir atvejų, kai atsiranda bandančių gudrauti ir pabandyti gauti išmoką už žalą, kuri neįvyko.
Todėl ir prašome įrodymų, jog žala iš tiesų reali - mažesnių žalų atvejų gali pakakti ir žalos nuotraukos, didesnių gali prireikti ir žalų eksperto vizito, kad būtų galima atidžiai apžiūrėti žalos mastą“, − komentuoja A. Juodeikis.
Kartais koją pakiša ir užsimiršimas − kreipdamiesi dėl žalų klientai tiesiog pamiršta prisegti čekio ar sąskaitos faktūros nuotrauką, kuri iliustruoja žalos faktą ir dydį.
Buto užliejimas - dažnas reiškinys
Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Gyventojų turto draudimo vadovas Andrius Gimbickas skaičiuoja, kad, įmonės duomenimis, per pirmus šių metų tris mėnesius užfiksuota beveik 1,7 tūkst. vandens užliejimo žalų. Vidutiniškai galima skaičiuoti, kad kas savaitę įvyko apie 130 vandens užliejimų.
„Per pirmą metų ketvirtį užfiksuotas žalų skaičius - 7 proc. didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, o klientų nuostoliams padengti draudimo bendrovė jau skyrė apie 1 mln. eurų“, - skaičiais dalijosi jis.
Skaičiuojama, kad vidutiniškai vandens užliejimo padaryti nuostoliai viršija 550 Eur. Vis dėlto kartais pasitaiko ir tolių atvejų, kai dėl nekilnojamojo turto užliejimo vandeniu patiriama ir didesnė nei 15 tūkst. Eur žala.
A. Gimbickas kartu pastebėjo, kad būtent užliejimas yra dažniausiai gyventojų būstuose pasitaikanti žala. Be to, pastebima, kad vandens užliejimų butuose registruojama beveik keturis kartus daugiau negu privačiuose namuose. Kas trečiu atveju dėl užliejimo nukenčia ne tik pats buto šeimininko, bet ir kaimynų turtas.
Vamzdynuose randa nuo rankšluosčių iki agurkų
Pastatų priežiūros bendrovės „Mano būstas“ ryšių su visuomene vadovas Paulius Ugianskis išskyrė dvi dažniausiai pasitaikančias avarijų daugiabučiuose namuose priežastis. Pirma - tai mechaniniai gedimai. Antra - gyventojų sąmoningumo stoka.
„Kalbant apie mechaninius gedimus, tai užliejimus butuose dažnai sukelia trūkusios vandens padavimo žarnenlės. O jei kalbėtume apie žmogiškąjį veiksnį, tai avarijų buitinių nuotekų tinkluose būtų mažiau, jei žmonės elgtųsi atsakingiau: nemėtytų į klozetą daiktų, kuriems ten ne vieta. Mūsų avarinės tarnybos darbuotojai neretai vamzdynuose randa panaudotų sauskelnių, higienos reikmenų, rankšluosčių, plastmasinių butelių ar net agurkų“, - komentavo pašnekovas.
P. Ugianskis rekomendavo gyventojams, norintiems išvengti buto apliejimo, pasirūpinti bute esančiomis inžinerinėmis detalėmis, laiku keisti susidėvėjusias dalis ir elgtis atsakingai. Ypač išvažiuojant ilgesniam laikui, pavyzdžiui, vasaros atostogų metu, užsukti vandenį.
Pastatų priežiūros įmonės atstovas priminė, kad vandens patekimo žarnelės turi būti reguliariai keičiamos (kas kelerius metus), jei gamintojas nenurodo naudojimo laiko. Taip pat reikėtų labiau pagalvoti apie tai, ką gyventojai meta į kanalizaciją.
P. Ugianskis taip pat priminė, kad jei avarija įvyksta gyventojui esant namuose, jam reikia kuo greičiau kreiptis į savo namo administratorių.
Per metus - beveik 26 tūkst. iškvietimų
„Mano būstas“ atstovas pastebėjo, kad atšilus orams daugiausia iškvietimų sulaukiama dėl kanalizacijos ir vandentiekio gedimų, o rudens viduryje - dėl avarijų šildymo sistemose. Po žiemos daugiausiai fiksuojama avarijų nuotekų sistemose, kas sudaro 39 proc. visų įvykių daugiabučiuose.
P. Ugianskio atstovaujama bendrovė per metus sulaukia beveik 26 tūkst. iškvietimų. Per dieną vidutiniškai vykstama į daugiau nei 70 iškvietimų visoje Lietuvoje.
„Patys įvairiausi avariniai gedimai gali užklupti tiek senos, tiek naujos statybos namuose. Įvykus avarijai senos statybos name dažniausiai kalti būna seni vamzdynai, senos inžinerinės sistemos, o naujuose daugiabučiuose įprastai užliejimas įvyksta dėl įtrūkusių žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbimo mašiną, vandens maišytuvus, indaplovę bei unitazą“, - pasakojo jis.
Pasak pašnekovo, senuose namuose vamzdynai trūkinėja dėl senumo bei tuomet, kai vamzdynai, ypač šalto vandens, būna pažeisti korozijos. „Tokių sistemų būklė išoriškai gali būti dar gera, o iš tikrųjų vamzdžiai gali jau būti avarinės būklės. Tarkime, juos pastuksenus pradėtų byrėti rūdys.
Faktas, jog naujos statybos namai yra saugesni avarinių situacijų atžvilgiu, tačiau negalima griežtai teigti, kad jie apsaugoti nuo gedimų“, - įspėjo jis.
Nuostoliai - ne tik savininko turtui
Bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas A. Gimbickas priminė, kad reikėtų žinoti, jog buto apliejimo atveju žalą gali patirti ne tik pats gyventojas, kurio bute įvyko nelaimė, bet gana skausminga finansiškai žala gali būti padaryta ir kaimynas, kuriems gali tekti atlyginti žalą. Nuo tolių nuostolių gali padėti apsisaugoti civilinės atsakomybės draudimas.
Be to, kad po įvykusios nelaimės net ir turint draudimą neliktumėte be draudimo išmokos reikia gerai žinoti, ką esate apdraudęs. Kaip aiškino A. Gimbickas būsto draudimą sudaro trys pagrindinės dalys - pastato draudimas (sienos, lubos, grindys, durys), namų turto draudimas (baldai, kilimai, vaizdo ir garso aparatūra, buitinė technika ir civilinės atsakomybės draudimas.
„Jeigu jūsų būtas yra užpiltas, o jūs turite būsto draudimą, jums bus atlyginti remonto nuostoliai, tačiau jei turite ir namų turto draudimą, atlyginami nuostoliai ir jūsų turimam namų turtui, pavyzdžiui, televizoriui, baldams“, - teigė pašnekovas.
Kartu jis pastebėjo, kad per užliejimus dažniausiai nukenčia tiek pastatas, tiek namų turtas. „Ypač pavojingas yra karšto vandens išsiliejimas, nes po tokio išsiliejimo, be įprasto nuostolio, dažniausiai atsiranda kenksmingas žmonių sveikatai pelėsis, kurį panaikinti labai sudėtinga ir brangu.
Dar daugiau finansinės žalos gali pridaryti nuotekų išsiliejimas, kuomet užsikimšus kanalizacijai, užliejami žemiau esantys butai. Tokiais atvejais nepakanka išvalyti ar išdžiovinti patalpų ir reikia viską keisti“, - tęsė A. Gimbickas.
Pasak jo, visiems būsto valdytojams specialistai rekomenduoja kas 2-3 metus keisti lanksčiąsias vandens žarneles, taip pat neleisti vamzdžiuose susidaryti riebalų, plaukų ir kitokių nuosėdų kamščiams: siūloma į kriaukles įdėti specialius sietelius ir naudoti riebalus skaidančias priemones.
Ką daryti užliejus butą?
Visų pirma svarbu paminėti, kad dažnai suveikus Merfio dėsniui, tokios nelaimės atsitinka šeimininkams išvykus atostogų. Vis dėlto jeigu toks draudiminis įvykis atsitinka Jums esant namuose, nedelsiant užsukite vandens tiekimą.
Jeigu patys to padaryti negalite arba nežinote kaip, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą (avarinės tarnybos numerį turėtumėte rasti draudimo sutartyje, idealiu atveju - turėkite jį iš anksto įsivedę į mobilųjį telefoną). Vanduo turėtų liautis tekėjęs.
Jeigu vandens daug, išjunkite namuose elektrą, tam, kad nebūtų trumpojo jungimo. Vėliau surinkite visus sausus daiktus ir padėkite juos į saugią, sausą vietą. Dabar svarbiausia yra surinkti ir kuo greičiau išvalyti vandenį, kol jis dar nespėjo padaryti daugiau žalos - nusausinkite grindis, susemkite išsiliejusį vandenį. Nuvalykite ir nusausinkite daiktus, kurie buvo sulieti.
Po to, kai vanduo užsuktas, praneškite apie įvykį namo pirmininkui arba namą administruojančiai įmonei, pavyzdžiui - „Mano Būstas“ kiekvienam namui/bendrijai įprastai paskiria atsakingą asmenį, kuris Jums turėtų būti žinomas.
Jeigu trūkus vamzdžiui užliejote ir kaimynus, siekiant apsisaugoti nuo didelių išlaidų tvarkant kaimynų būstą, rekomenduojame turėti ir civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu jaučiate, kad kaimynai gali reikalauti nepagrįstai didelės sumos, žalos užfiksavimui galite pasikviesti antstolį.
Nepulkite kaltinti kaimynų, būsto statytojo, namo administratoriaus ir kitų. Svarbiausia užlieto būsto šeimininkams yra surinkti įrodymus, kad žala buvo padaryta vandeniui ištekėjus iš viršaus.
Apsilankykite pas viršuje gyvenančius kaimynus ir pasitikslinkite, ar pas juos bute neįvyko vandens nutekėjimo nelaimė. Jei įvyko, išsiaiškinkite, ar kaimynai jau užsuko vandens tiekimą ir ar iškvietė avarinę tarnybą. Jei vis dėlto kaimynai nieko nežino apie nutikusį įvykį, tuomet nedelsiant patys kvieskite avarinę tarnybą, išjunkite savo namuose elektrą, vandens tiekimą.
Užfiksuokite įrodymus. Nufotografuokite vandens nuotėkį telefonu arba fotoaparatu, kad nuotraukose matytųsi visa padaryta žala. Jeigu jaučiate, kad gali kilti problemų ir norite jaustis saugiau, žalos užfiksavimui pasikvieskite antstolį. Antstolio užfiksuoti įrodymai turi didesnę vertę.
Užliejimas gali turėti palaipsniui ryškėjančių padarinių. Būna, kad patalpų džiovinimas padeda tik trumpam laikui. Užliejus butą, žalos vertinimas įprastai yra atliekamas per keletą kartų. Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama atlikti drėgmės matavimus praėjus dienai po užliejimo, tuomet savaitei/keletai savaičių po nelaimės arba po atlikto.
Taip užtikrinsite ilgalaikės drėgmės faktą, jeigu toks bus. Jeigu drėgmė namuose didelė, o už lango - šaltasis ir drėgnasis metų laikas, pravertas langas drėgmei panaikinti gali nepadėti.
Nukentėjusiam asmeniui, rekomenduojama išsikviesti ir atestuotą elektrotechnikos įmonę/specialistą, kad jis įvertintų varžų matavimus. Tai labai svarbu, kadangi jeigu elektros instaliacija buvo pažeista, ją bus būtina keisti. Taip pat nukentėjusiam asmeniui rekomenduojame išsikviesti ir specialistą, kuris atliktų defektų matavimus.
Galiausiai lieka nustatyti ieškinio sumą. Jeigu tik atsitikus nelaimei pakvietėte antstolį žalos faktams surinkti, vėliau - elektrotechnikos specialistą ir defektų matavimo specialistą, tai padaryti nebus sunku. Vis dėlto jei norite, kad iki galo šiuo darbu rūpintųsi specialistai, tam gali pagelbėti atestuotas sąmatininkas.
Svarbiausia - nepanikuoti, nenuleisti rankų, išlaikyti šaltą protą.
Kaip elgtis, jei vanduo sunkiasi per sienas ar lubas?
Kuomet vanduo pradeda sunktis per sienas ar lubas, gali būti sunku nustatyti iš kur vanduo sunkiasi. Kartais vandens nuotėkis gali būti net už kelių metrų, nuo Jūsų bute matomų padarinių - ne pas Jus ir ne pas kaimynus. Tokiu atveju tai gali būti būsto statytojo paliktas brokas arba nelaimė atsitikusi atsiradus vandens nuotėkiui bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui - laiptinėje.
Kiekvienas užliejimas arba vandens nuotekio situacija yra ypač skirtinga ir unikali. Priežastys ir padariniai gali būti labai skirtingos. Svarbiausia - nenuleiskite rankų, šaltu protu viską apgalvokite.
Po įvykusio užliejimo, reikėtų kreiptis į specialistus, kurie pasirūpins sklandžia ir sąžininga komunikacija su Jūsų draudimo bendrove, žalos įvertinimu, draudimo išmoka, užlietų patalpų/gyvenamo namo arba buto valymu po užliejimo, patalpų vėdinimu, atsiradusios drėgmės džiovinimu. Tikslas, kad Jūs kuo greičiau galėtumėte pamiršti apie įvykusią nelaimę, o specialistai pasirūpintų visais nemaloniais namų atstatymo procesais.
Valymas po užliejimo, patalpų džiovinimas, turto atstatymas, derybos su draudimo bendrove - specialistų sritis, tad pasitikėkite profesionalų komanda!
Ką daryti iš karto pastebėjus avariją?
- Vos pastebėję, kad prakiuro vamzdis, nedelsdami užsukite vandenį. Jeigu patys to negalite padaryti, nedelsdami kvieskite avarinę tarnybą, namą aptarnaujančios įmonės ar bendrijos atsakingus darbuotojus.
- Ant grindų pastatykite indą vandeniui surinkti. Susemkite išsiliejusį vandenį, nusausinkite grindis.
- Nelieskite elektros jungiklių ar laidų, jei manote, kad juos galėjo pažeisti vanduo.
- Pagal galimybes imkitės Jums prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti.
- Jei turtui ir toliau gresia pavojus (pvz., išdaužtas langas, nuplėšta stogo danga ir į namus skverbiasi vanduo), galite pradėti smulkius remonto darbus ir nesulaukę ekspertų. Tačiau būtinai išsaugokite sugadintą turtą ar jo likučius, iki atvyks atstovas.
- Apie draudžiamąjį įvykį informuokite ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai sužinojote apie tą įvykį.
- Sužinoję apie draudžiamąjį įvykį ar aplinkybes, dėl kurių kyla realus tokio įvykio pavojus, pagal galimybes imkitės Jums prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti.
- Kuo greičiau apie įvykį praneškite atitinkamoms institucijoms ar tarnyboms: policijai, priešgaisrinei apsaugai, avarinėms tarnyboms, namą administruojančiai įmonei, bendrijos pirmininkui.
Prevencinės priemonės
Specialistai atkreipia dėmesį, kad daugelio būsto užliejimo atvejų įmanoma išvengti: svarbu laiku reaguoti į pastebimus vamzdžių pažeidimus ir susidėvėjusią santechniką.
Anot daugiabučius administruojančios įmonės „Mano būstas“ atstovo Juliaus Žilinsko, per dieną sulaukiama apie 50 pranešimų dėl avarijų vamzdynų sistemose: nuotekų, šalto ir karšto vandentiekiuose, lietaus nuotekų ir šildymo sistemose, bei per stogus ar išorines pastatų sienas, taigi kiekvieną mėnesį būstai užliejami po 1500 - 2000 kartų.
„Užliejimų atvejų padaugėja pradėjus šildymo sezoną, o šiltuoju metų laiku, prasidėjus smarkių liūčių sezonui, registruojame daugiau patalpų užliejimų per nesandarius stogus ir pastatų sienų siūles“, - sako J. Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovo Mindaugo Balinsko teigimu, žalos suma, užliejus savo ir kaimynų butus, kiekvienu atveju būna skirtinga: „Išmokos būna įvairios, atsižvelgiant į sugadinto turto būklę ir apgadintą plotą.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, užliejimai sudaro apie 60 procentų visų būsto draudiminių atvejų. „Dažniausiai nustatoma užliejimo priežastis - susidėvėjusios ar netinkamai sumontuotos vandentiekio sistemos dalys.
Už bendrų inžinerinių sistemų priežiūrą ir remontą atsakinga pastatą administruojanti įmonė, bet jei būstas užliejamas dėl netinkamai prižiūrėtos santechnikos pačiame bute, atsakomybė už sugadintą ir savo, ir kaimynų turtą tenka jo savininkui. Draudimo bendrovei kiekvienu atveju yra svarbu išsiaiškinti visas užliejimo aplinkybes, kurios leidžia nustatyti, ar įvykis draudžiamasis, ar draudėjo civilinė atsakomybė kyla dėl jo valdomo turto“, - sako M.
Ne visuomet paprasta nustatyti užliejimo priežastį. Kartais gyventojai skundžiasi, kad šlampa sienos ir lubos, bet viršuje gyvenantys žmonės sako niekur nematantys srūvančio vandens. „Net jei akivaizdžiai ant grindų gyventojai nemato vandens balos, dar nereiškia, kad jų vandentiekio sistema tvarkinga.
Neretai meistrai aptinka nesandarius dušo padėklus, pasitaiko atvejų, kai dušai su vandens nutekėjimo sistemomis (be padėklų) įrengti nekokybiškai, bloga hidroizoliacija. Taip pat gali būti trūkę šachtoje paslėpti vamzdžiai“, - paaiškina J.
Anot specialisto, būsto užliejimo ir gausybės su tuo susijusių problemų nesunku išvengti laiku pastebėjus pažeistą vamzdį arba vandens tiekimo žarnelę. „Dalis santechnikos vamzdžių butuose ir bendro naudojimo patalpose yra atviri, jų būklę gyventojai gali įvertinti vizualiai.
Jei vamzdžiai drėksta, tai gali būti ženklas, kad vamzdis nebėra sandarus ir ilgainiui įtrūks. Būna, kad smulkūs vamzdžių įtrūkimai matomi plika akimi, tokiu atveju vamzdį būtina laikinai užsandarinti, o po to jį pakeisti, jei tai įmanoma.
Gyventojams patariama prižiūrėti ir vandens tiekimo žarneles: stebėti, ar jos nešlampa, nerūdija. „Atkreipkite dėmesį, ar santechnikos žarnelė nėra surūdijusi, drėgstanti arba deformuota: jei matomi gumbai, ją reikėtų kuo skubiau pakeisti nauja. Žarnelė neturi būti sulankstyta ar stipriai įtempta. Žarneles reikėtų keisti profilaktiškai, jos nėra amžinos: įprastai rekomenduojama pakeisti kas dvejus metus, bet jų kokybė būna skirtinga.
Brangesnės, kokybiškesnės žarnelės gali tarnauti ilgus metus, o pigios, pagamintos iš mažiau kokybiškų medžiagų, gali susidėvėti ir daug greičiau“, - sako J. Žilinskas.
Pašnekovas priduria, kad periodiškai reikėtų patikrinti, ar veikia vandens užsukimo ventiliai, tam, kad įvykus vandentiekio avarijai ir pradėjus švirkšti vandeniui galėtumėte sumažinti nuostolius.
J. Žilinskas atkreipia dėmesį, kad namo konstrukcijose paslėptų vamzdžių, įmontuotų šachtose ir tarp sienų, profilaktiškai patikrinti neįmanoma. „Mūsų specialistų vertinimu, vamzdynai kokybiškai tarnauja apie 30 metų, taigi senesnės statybos namuose, kuriuose vamzdynai niekada nekeisti, rekomenduojame gyventojams vamzdžius atnaujinti.
Deja, dažniausiai gyventojai neskuba keisti vamzdžių, kol jie nepradeda trūkinėti, bet tokiu atveju jau kainuoja ne tik vamzdžių keitimas, bet ir užliejimo padaryta žala. Rekomenduočiau gyventojams, sulaukiantiems. Pasak J. Žilinsko, gyventojų geranoriškumo pasigendama ir tais atvejais, kai jau įvyksta avarijos.
Kartais be vandens tenka gyventi kelias paras, nes žmogus, kurio bute įvykusi avarija, neįsileidžia į patalpas. „Jei vamzdis trūkęs paslėptose konstrukcijose ir gyventojas neleidžia ardyti sienos, kartais meistrai negali išspręsti problemos net kelias savaites. Tuomet būname priversti kreiptis į teismus, tokie procesai užtrunka.
tags: #kaip #apliejamas #butas