Rasti idealų sklypą namo statybai sudėtinga, paprastai išlenda vienoks ar kitoks trūkumas: aukštas gruntinio vandens lygis, silpnas gruntas, sklypo aukštis kaimyninių sklypų atžvilgiu, skiriasi privažiavimo kelio ir sklypo aukščiai bei dar daug kitų dalykų, kurie susiję su žemės darbais.
Sklypas šlaite turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių. Namas paprastai statomas aukštesnėje vietoje, todėl nereikia drenažo, atsiveria platus apžvalgos horizontas, galima pasirinkti įdomesnę namo architektūrą. Kompetetingi architektai mėgsta šlaitinius sklypus, juose galima išskirtinesnė architektūra, aukščių skirtumai.
Norint statyti sklype su paaukštėjimu, reikia atsižvelgti į keletą ypatumų ir priimti sprendimą iš anksto.
Pirmuoju atveju pliusas tas, kad išnaudojamas visas sklypo plotas, tačiau atraminės sienutės įrengimas reikalauja papildomo darbo, o antruoju atveju reikia sutvirtinti šlaitą, įrengimo darbų kaina greičiausiai bus didesnė.
Jeigu sklypas lyginamas formuojant šlaitą, pagrindinis dėmesys turi būti skirtas lietaus vandens nuvedimui. Kritulių vanduo, tekėdamas vandeniui laidžiu gruntu, gali išplauti šlaite supiltą dirvožemį ir suardyti įrengtą veją. Kitu atveju kritulių vanduo gali susitelkti žemiausioje vietoje ir sukelti nuošliaužą. Svarbu teisingai suprojektuoti ir įrengti drenažo sistemą.
Žinant geologinę sklypo situaciją galima prisitaikyti prie natūralių sąlygų ir sutvarkyti vandens nuvedimą paprastesniu būdu - drenažiniais šuliniais nuvesti vandenį į žemesnį lygį (į žemiau esantį vandeniui laidaus grunto sluoksnį). Nežinant geologinės situacijos, drenažą reikėtų įrengti paviršiuje, nuvedant vandenį žemiau.
Namas šlaite gali būti tiek modernios, tiek klasikinės tradicinės architektūros, labai svarbu teisingai suplanuoti patalpas.
Namas šlaite su plokščiu stogu
Namas šlaite. Garažas ir ūkinės patalpos iš dalies po žeme. Erdvi svetainė su virtuve ir valgomuoju orientuota į pietvakarius. Tėvų blokas (miegamasis su vonia) orientuotas į rytus, vaikų miegamieji - į pietų pusę. Terasa įkirsta į namą, kad holą terasos perimetru galima būtų įstiklinti. Taip išvengiama tamsių koridorių bei suformuojamas jaukus kiemelis. Vonios kambariai planuojami virš ūkinių patalpų, t. y. virš katilinės.
Atraminių sienučių statybos ypatumai
Keičiant esamą reljefą ir statant šlaituose, ruošiant statybos aikštelę, kartais nukasamas gana storas grunto sluoksnis arba užpilamas atvežtinis gruntas. Gretimi sklypai ar jų dalys lieka gerokai aukščiau ar žemiau tvarkomo sklypo. Vienu atveju kaimynai nuogąstauja, kad jų statiniai ar gruntas gali atsidurti žemesnio reljefo sklype, kitu - kad nuslinkus užpiltam gruntui bus padaryta žala jų nuosavybei.
Pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Jei atraminės sienutės aukštis didesnis nei 2 metrai, tai jau bus neypatingas statinys, kuriam reikalingas projektas ir statybos leidimas. Jei atraminės sienutės aukštis nesiekia 2 metrų, bet yra aukštesnis nei 1 m, ji priskiriama II grupės nesudėtingam statiniui, kuriam reikalingas projektas ir statybos leidimas tik tuo atveju, jei statoma saugomoje teritorijoje (kurorte, regioniniame parke, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir kitokiose saugotinose teritorijose).
Taigi, jei atraminė sienutė yra, pavyzdžiui, 1,8 m aukščio, tai, neprašant kaimyno sutikimo, ji turi būti atitraukta nuo sklypo ribos 1,8 m ir daugiau. Jei ji yra arčiau nei 1,8 m iki sklypo ribos, reikalingas raštiškas laisvos formos kaimyno sutikimas. Jei sienutė priskiriama II grupės nesudėtingiems statiniams, projektas ir leidimas būtų reikalingas tik, jei ji statoma saugomoje teritorijoje.
Atraminės sienutės pavyzdys
Atraminės sienutės statyba nėra toks paprastas procesas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbu numatyti sienutės storį, suarmavimą, inkarų poreikį ir jų įrengimo vietas. Taip pat svarbu įrengti drenažo sistemą ir nuleisti vandenį iš už sienutės. Polydžio ir kritulių vanduo kaupdamasis sudaro papildomą svorį ir kelia grėsmę konstrukcijos stabilumui.
Neaukštai (iki 80 cm aukščio) atraminei kampinei sienelei įtvirtinti gali užtekti 30 cm gylio. Šiuo atveju pagrindą sudaro 10 cm sutankinto žvyro sluoksnis arba skaldos, taip pat 10 cm betono sluoksnis. Siūlių tarp kampų nereikia sandarinti.
Statiems šlaitams sutvirtinti sunkiame grunte naudojami gruntiniai inkarai. Gruntinis inkaras yra sudarytas iš tempiamojo plieninio strypo, injektuoto cementiniu skiediniu. Veikiančias jėgas inkaras gruntui perduoda per inkaro ir esamo grunto trintį. Cementinis skiedinys užtikrina atramą plieniniam strypui, kad jį būtų galima įtempti. Populiariausias būdas įrengti gruntinius inkarus - naudojant tuščiavidurius strypus, prie kurių pritvirtinti grąžtai.
Priklausomai nuo sienutės aukščio, paskirties ir vietos, atraminės sienutės gali būti statomos iš įvairių medžiagų: betono, akmens, medžio, gabionų, plytų ir kt. Kaip grunto armavimo medžiagos atraminės sienutės konstrukcijoje gali būti naudojami vienašiai, dviašiai ar kitokie geotinklai, geokoriai.
Jeigu įrengiama aukštesnė ir statesnė atraminė sienutė, rekomenduojama naudoti atraminių sienučių sistemą iš surenkamų betoninių blokelių ir gruntą armuojančių geotinklų, kurie sujungti sukuria stiprią ir patvarią laikančiąją konstrukciją.
TensarTech sistema buvo sukurta siekiant inžinieriams, architektams ir statybininkams pasiūlyti tvirtą ir ekonomišką, greitai įrengiamą atraminių sienų sprendimą.
Priklausomai nuo apkrovų suplanuokite sienutės aukštį, ilgį, formą. Jei abejojate, ar reikiamo aukščio sienutė atlaikys apkrovas, geriau kreiptis į konstruktorių ar projektuotoją, kad darbas nenueitų perniek. Ypač tai svarbu aukštesnėms nei 1 m sienoms.
Pašalinkite minkštą, nestabilų gruntą. Iškaskite pamatų griovį - jis turi būti platesnis už sienutės plotį ir pakankamai gilus (paprastai 1/3-1/2 sienutės aukščio). Griovio apačioje suformuokite smėlio ar žvyro pagalvę (apie 10-20 cm) ir ją gerai sutankinkite. Neaukštoms sienutėms užtenka žvyro pagrindo, o didelėms ar apkrautoms sienutėms reikia betoninių pamatų.
Jei naudojate akmenis, betoninius blokus ar gabionus, juos dėkite eilėmis, laikydamiesi tam tikro pasvirimo į šlaitą (paprastai 5-10°), kad padidintumėte stabilumą. Didesniam tvirtumui tarp eilių galima naudoti armavimą (geotekstilę, inkaravimo strypus).
Labai svarbu įrengti drenažo sistemą, kad už sienutės nesikauptų vanduo. Naudokite drenažinius vamzdžius (perforuotus vamzdžius) ir užpilkite juos smėlio arba skalda.
Terasų formavimas šlaitiniame sklype
Šlaitiniame sklype dažnai reikia formuoti terasas, kurios atskiriamos įvairaus aukščio bordiūrais. Bordiūrai klojami grioveliuose ir sutvirtinami betonu. Esant sutankintam gruntui pakanka iškasti 1/3 bordiūro aukščio griovelį ir papildomai įgilinti 10-20 cm. Esant natūraliam gruntui reikia griovelį papildomai pagilinti 10-15 cm ir sutvirtinti sutankinto žvyro arba skaldos sluoksniu.
Bordiūrai tvirtinami ant 10-20 cm drėgno betono sluoksnio pado, vėliau sutvirtinama iš abiejų pusių betono mase, taip sudarant betonines atramas. Ties padu privalu montuoti bordiūrus glaustai.
Norint statyti terasą prie vienbučio ar dvibučio namo, gali tekti prašyti planavimo leidimo. Statybos leidimo poreikis priklauso nuo to, kaip norite statyti ir kur yra jūsų nuosavybė.
Kad terasos statyba vyktų kuo sklandžiau, prieš nusprendžiant verta susipažinti su šia informacija. Praleisti žingsniai ar neteisingi sprendimai gali brangiai kainuoti!
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sako, kad planuojantiems apsitverti savo sklypą dažnai kyla klausimų dėl tvoros įrengimo reikalavimų. Taip pat abejojama, kokiais atvejais reikia gauti leidimą ir kaimyno sutikimą.
Savo pranešime ji išvardija pagrindinius aspektus, ką reikia žinoti, prieš pradedant tvoros statymo darbus. Pirmiausia, žinotina, kad statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas yra nustatomas pagal statinio kategoriją, statybos rūšį, statinio paskirtį ir teritoriją, kurioje yra žemės sklypas.
Taigi, statinio (tvoros) aukštis yra vienas iš parametrų, pagal kurį nustatoma tvoros kategorija. Tvoros, kaip statinio, kategorija nustatoma pagal statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“.
VTPSI pabrėžia, kad jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams.
Tokie statiniai turi būti statomi nepažeidžiant besiribojančių žemės sklypų savininkų interesų bei laikantis nustatytų reikalavimų. Taip pat žinotina, kad tvoros aukštis nustatomas nuo žemės paviršiaus. Jei dėl tvoros cokolinės dalies įrengimo atsiranda iki 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, aukštis skaičiuojamas nuo žemesniojo žemės paviršiaus. Jei aukščių skirtumas didesnis kaip 0,2 m, laikoma, kad užtvara įrengiama ant atraminės sienelės.
Prievolė gauti rašytinius besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimus (susitarimus) sietina su tvoros vieta ir tvoros kiaurymių plotu.
Taigi, kaip teigia VTPSI, tveriant tvorą rašytiniai sutikimai (susitarimai) privalomi tokiais atvejais:
- statant ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);
- statant prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos);
- jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<);
- jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.
Visais kitais atvejai statant tvorą rašytiniai besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimai neprivalomi.
Taip pat VTPSI primena, kad atvejai, kada privaloma gauti SLD nesudėtingojo statinio statybai, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punkte.
Kai tvora priskiriama I grupės nesudėtingiesiems statiniams, tokiai tvorai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), jei ji būtų statoma nors vienoje iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje); magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Jei I grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.
Leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas, jeigu statinys statomas bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį; magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Jei II grupės nesudėtingoji tvora nepatenka į nurodytas teritorijas, tai gauti SLD nereikia.
Taip pat žinotina, kad supaprastintas statybos projektas naujos nesudėtingosios tvoros statybai turi būti ruošiamas tik tuo atveju, kai reikia gauti SLD. Kai SLD gauti nereikia, statinio projektas rengiamas statytojui pageidaujant.
Statant bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti. Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti.
Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu.
Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.
Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.
Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.
Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Praktikoje tokiais atvejais dažniausiai yra sudarytos naudojimosi tvarkos dar kotedžų įsigijimo nuosavybėn metu, kuriose aptariamas ir statinių statymas, nusimatoma, kas kuria sklypo dalimi naudojasi. Taigi, jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.
Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.
Terasa priskiriama inžineriniam statiniui, kuriam taikomas minimalus 1 metro atstumas nuo gretimo sklypo ribos. Tam, kad modulinis namas išliktų kilnojamas turtas, rekomenduotina terasos nesujungti jungtimis (varžtais ir pan.) prie modulio taip, kad šis sujungimas trukdytų perkelti daiktą į kitą vietą (palikite bent 1 cm.
Dažnai pastačius modulinį namuką šalia kito sklypo ribos, kyla ginčų ar jis laikomas statiniu, kurio statybai taikomas minimalus 3 metrų atstumas nuo gretimo sklypo ribos, ar visgi nekilnojamas daiktas, kurio statybai netaikomi (nenumatyti) minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos, t.y. kuris gali būti pastatytas kad ir prie pat sklypo ribos.
Be gretimo sklypo savininko leidimo (sutikimo) statyti kilnojamą namuką galima, jeigu jis neatitinka statinio sąvokos, o tam įvertinti yra keli svarbūs kriterijai ir sąlygos:
- Užtikrinti, jog daikto (modulinio namo) laikančios konstrukcijos nėra statomos statybos būdu žemės sklype.
- Daiktas nebūtų tvirtai, neatsiejamai susietas su žeme.
- Namo perkėlimo sąnaudos yra palyginus mažos.
- Elektros tinklų pajungimą reikėtų padaryti lengvai atjungiamą.
- Vandens sistemą reikėtų įrengti taip, kad irgi būtų lengva atjungti bei perkelti į kitą vietą namą.
Jeigu statydamiesi modulinį namą skirsite dėmesio visoms šioms išvardintoms detalėms, labai tikėtina, kad jūsų turtas liks stovėti ten, kur ir planavote, o gretimo sklypo savininko sutikimo jam gauti nereikės, nes daiktas nebus priskirtas statiniui, kurio statybai nustatytas minimalus 3 m. atstumas nuo gretimo sklypo ribos (jeigu nėra gaunamas gretimo sklypo savininko sutikimas statyti statinį arčiau kaip 3 m.). Kai daiktas laikomas kilnojamu pagal savo prigimtį, jo statybai netaikomi statiniui nustatyti minimalūs atstumai nuo gretimo sklypo ribos.
Tik atminkite, kad kiekvienas atvejis gali būti vertinamas individualiai, ir kartais net ir tenkinus visus aukščiau nurodytus kriterijus, teismai atranda tinkamą teisinį pagrindą tokį daiktą priskirti statiniui ar kitaip apriboti jo statybą šalia gretimo sklypo ribos (pvz., jeigu nustatomas kitoks gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas dėl pastatyto modulinio namelio).
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad viešosios teisės aktuose nustatytų privalomų atstumų pažeidimas kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas.
Pateikiame lentelę, kurioje apibendrinami tvoros statybos reikalavimai ir leidimai:
| Tvoros aukštis | Vieta | Akytumas | Reikalingas SLD | Kaimyno sutikimas |
|---|---|---|---|---|
| ≥ 1 iki ≤ 2 m | Ne saugoma teritorija | Netaikoma | Ne | Priklauso nuo atstumo ir peržengimo |
| ≥ 1 iki ≤ 2 m | Kultūros paveldo objektas, kurortas ir pan. | Netaikoma | Taip | Priklauso nuo atstumo ir peržengimo |
| > 2 m iki ≤ 5 m | Miestas, saugoma teritorija | ≥ 80 proc. | Taip | Netaikoma |
| > 2 m iki ≤ 5 m | Kaimas | ≥ 80 proc. | Ne | Netaikoma |