Ar kaimynas privalo šildyti patalpas?

Šildymo klausimas daugiabučiuose namuose dažnai tampa nesutarimų priežastimi. Vienas iš tokių klausimų - ar kaimynas privalo šildyti patalpas, ir kas atsitinka, jei jūsų kaimynai nusprendžia nešildyti savo buto, ir kaip tai gali paveikti jūsų gyvenimo kokybę bei sąskaitas už šildymą?

Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokioje situacijoje, kokie teisės aktai reglamentuoja šildymo klausimus ir kaip ginti savo teises.

Teisiniai aspektai ir reglamentavimas

Sprendžiant klausimus dėl šilumos tiekimo pertvarkos daugiabučiuose namuose ir jų butuose, aktualios Šilumos ūkio įstatymo (Įstatymas), Civilinio kodekso (CK) ir energetikos ministro įsakymo „Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Taisyklės) nuostatos.

Daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistema yra pastato bendrojo naudojimo objektas, t. y. ji butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės pagrindais, o, remiantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Vienam iš bendraturčių nevykdant pareigų išlaikyti šį bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos turėjo, atlyginimą.

Sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo (įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą) yra priimami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Sprendimas pertvarkyti namo šildymo įrenginius, priimtas balsų dauguma, yra privalomas visiems esamiems ir būsimiems bendraturčiams, jei neapriboja šių savininkų teisių ir teisėtų interesų.

Svarbu atsižvelgti į Įstatymo 27 straipsnį, kuris numato, kad sprendimai dėl pastato šildymo sistemos valdymo ir naudojimo (įskaitant ir šilumos įrenginių pertvarkymą) yra priimami CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, t.y butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma.

Bet kuris šilumos vartotojas, kartu su kitais namo butų ir kitų patalpų savininkais, turi teisę nuspręsti pakeisti viso pastato, jo sekcijos ar bloko šildymo būdą. Tam, kad būtų pradėtas šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų procesas, visų pirma, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo susirinkimo metu, vadovaujantis jau minėta daugumos taisykle, priimti sprendimą pakeisti pastato šildymo būdą.

Norint atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos tik vienam butui ar patalpai, Taisyklės imperatyviai numato, kad tokiems veiksmams būtini visų bendratučių rašytiniai pritarimai teikiamam projektui. Taip pat reikalingas pavedimas bendrojo naudojimo objektų valdytojui keisti buto ar patalpos šildymo būdą ir valdytojo raštiškas sutikimas šiems darbams.

Atkreipiamas dėmesys, kad pertvarkai nepritariantis butas, savavališkai pasididinęs plotą, tačiau to nedeklaruoja, tikėtina, kad yra pasistatęs daugiau ar didesnių radiatorių ir išbalansavęs viso namo šildymo sistemą.

Jei manoma, kad asmuo neteisėtai vykdė statybos darbus, pvz. savavališkai padidino buto ar kitos patalpos plotą, visų pirma, patartina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Tapačiai, dėl neteisėto šilumos įrenginių įrengimo ir eksploatavimo suinteresuoti asmenys gali kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos.

Šios institucijos, atliekančios valstybinę priežiūrą ir kontrolę, suinteresuoto asmens prašymu privalo ištirti nurodytas aplinkybes ir jai pasitvirtinus, įpareigoti asmenį pažeidimus pašalinti. Bet kuriuo atveju, patyrę žalos asmenys, turi teisę pradėti teisminį ginčą dėl nuostolių atlyginimo.

Minimali temperatūra bute

Lietuvos higienos norma nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra mažesnė nei 8 laipsniai) turi būti ne mažiau nei 18 laipsnių, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų - ne daugiau nei 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s.

Esant temperatūros skirtumui daugiau kaip 4 laipsniams, žmogaus kūno temperatūra kojose sumažėja 7-10 laipsnių. Tuomet į aplinką perduodama žymiai daugiau šilumos, jaučiamas diskomfortas. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paaštrėja buvę sąnarių ir nervų susirgimai, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų susirgimais.

Žemą temperatūrą dažniausiai lydi padidėjusi patalpų drėgmė. Ant drėgnų paviršių vystosi pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti alerginius susirgimus.

Gyvenamosios patalpos turi būti tinkamai vėdinamos. Neteisingai elgiasi tie gyventojai, kurie žiemai užklijuoja visus langus, orlaides, ventiliacijos angas. Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei bei blogai vėdinamose patalpose visada nustatomas didelis mikroorganizmų skaičius patalpų ore.

„Besirūpindami, kaip sutaupyti patalpų šildymo sąskaita, galime smarkiai pakenkti sveikatai, o išlaidos vaistams gali būti dar didesnės nei šildymui“, - primena E.

Ką daryti, jei kaimynai nešildo buto?

Jei susidūrėte su situacija, kai kaimynai nešildo savo buto, galite imtis šių veiksmų:

• Pasikalbėkite su kaimynais. Pirmiausia pabandykite ramiai pasikalbėti su kaimynais ir išsiaiškinti, kodėl jie nešildo buto. Galbūt jie turi finansinių sunkumų arba yra kitų priežasčių, dėl kurių jie negali tinkamai apšildyti savo būsto.
• Kreipkitės į namo administratorių arba bendriją. Jei pokalbis su kaimynais nedavė rezultatų, kreipkitės į namo administratorių arba bendriją. Jie gali padėti išspręsti šią problemą ir įpareigoti kaimynus laikytis nustatytų šildymo normų.
• Kreipkitės į savivaldybę. Jei namo administratorius ar bendrija negali padėti, kreipkitės į savivaldybę. Savivaldybės atstovai gali atlikti patikrinimą ir nustatyti, ar kaimynai pažeidžia teisės aktus.
• Kreipkitės į teismą. Jei visi kiti būdai nepadėjo, galite kreiptis į teismą. Teismas gali įpareigoti kaimynus šildyti savo butą ir atlyginti jums padarytus nuostolius.

Dažniausios problemos ir jų sprendimo būdai

Savavališkas šildymo sistemos pakeitimas

Itin dažna problema, su kuria susiduria daugiabučių gyventojai, yra bendros namo šildymo sistemos hidraulinis išbalansavimas. Taip nutinka tuomet, kai buto savininkas savavališkai ir netinkamai atlieka šildymo prietaisų keitimą į didesnius ar mažesnius, dalį jų demontuoja ar netgi įrengia papildomus, kurių neturėtų būti. Kiekviena tokia neteisėta intervencija į šildymo sistemą turi savo padarinius, dėl kurių dažniausiai nukenčia ne pats veikos darytojas, o likę daugiabučio gyventojai.

Siekiant suvienodinti temperatūrą pastate ir kompensuoti šilumos praradimus, kurie atitenka „gudriems“ kaimynams, daugiabutis pradeda vartoti daugiau šilumos. Saviveikla keičiant šildymo plotą papildomai kainuoja kaimynams. Kuo tokių savavališkų šildymo sistemos pakeitimų daugiabutyje daugiau, tuo ir finansiniai nuostoliai apmokant šildymo sąskaitas gyventojams bus didesni.

Sprendimo būdai:

Norint pakeisti radiatorius ar atlikti bet kokius kitus su pastato šildymo sistema susijusius remonto darbus bute, jo savininkas privalo kreiptis į pastato administratorių ir gauti tam skirtą leidimą. Parengus projektą, jį būtina suderinti su pastato administratoriumi. Tik gavus leidimus darbams bute atlikti, galima imtis projekte numatytų šildymo prietaisų demontavimo ir keitimo darbų. Jei aptinkami savavališki pokyčiai, gyventojas turi arba atstatyti pirminius projekto planus, arba savo darbus įteisinti ir mokėti daugiau.

Šildymo sistemos išbalansavimas

Nemažos dalies senos statybos daugiabučių šildymo sistemos tolygiai netiekia šilumos į butus ir dėl kitokių priežasčių - techninių nesklandumų, kuriuos lemia netinkama arba nepakankama šildymo sistemos priežiūra. Dalis pastato gali perkaisti, o kita dalis vėsti ir tuomet, kai nesureguliuotas šilumos punktas, nesuderinta šildymo ir karšto vandens sistema, kai neveikia balansiniai ventiliai, vamzdynas nebuvo laiku praplautas, todėl užako.

Sprendimo būdai:

Kreipkitės į namo administratorių, kad jis išsiaiškintų energijos vartojimo efektyvumą ir stebėtų, ar name nėra grobstymo, skaitiklių rodmenys deklaruojami tinkamai. Administratorius turi pasirūpinti, kad būtų sureguliuotas šilumos punktas, suderinta šildymo ir karšto vandens sistema, veiktų balansiniai ventiliai ir vamzdynas būtų laiku praplautas.

Buto palikimas nešildomo žiemą

Jei butas paliekamas nešildomas žiemą, tai turi įtakos ir kaimynams, ir visai statinio "sveikatai". Natūralu, kad jei nešildysite būsto, visos sienos, įskaitant ir kaimynų, iš jūsų pusės šals. Vadinasi kaimynams tai bus dar viena lauko siena. Peršalusio pastato sienos gali sutrūkti, sudrėkti, taip pridarydamos didelių galvosūkių ateityje.

Sprendimo būdai:

Rekomenduojama taupumo sumetimais išvažiuojant palikti bent 10 laipsnių šilumos. Jei yra internetas, galima sumontuoti WiFi termostatą, kurio pagalba galima kontroliuoti elektrinio katilo darbą ir palaikyti būste ne žemesnę nei pvz. +5C.

Už ką vis tiek teks mokėti, net užsukus radiatorių?

Esant centralizuotam šildymui butuose gali būti įrengti reguliuojami radiatoriai. Jei butuose nėra įrengti atskiri šilumos apskaitos prietaisai, nepriklausomai nuo to, kiek kiekvienas gyventojas yra atsisukęs ar užsisukęs šildymą, visi butai už šilumą moka pagal buto plotą. Jei butuose yra atskiri šilumos apskaitos prietaisai, jie nustato, kiek konkrečiai kiekvienas butas suvartojo šilumos.

Jei gyventojas nenori šildyti buto, jis gali užsukti savo radiatorių, o jo šilumos apskaitos prietaisas fiksuos, kad jis šilumos nevartoja. Vis tik tuomet yra taikoma tolygaus šildymo sąlyga, pagal kurią nustatoma, jog, nepaisant to, kad radiatoriai buvo užsukti, butas sunaudojo tam tikrą šilumos kiekį iš kaimynų per sienas, lubas ir grindis. Yra formulės, skaičiavimai, nustatyti koeficientai, pagal kuriuos šildymą užsukusiam butui yra priskiriamas fiziškai jį pasiekęs šilumos kiekis, nes jį šildo kaimynai. Tada kitiems gyventojams už tą šilumos kiekį, kuris buvo priskaičiuotas nesišildančiam butui, mokėti nereikia.

Ką daryti, jei šildymas necentralizuotas?

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys Matas Taparauskas atkreipė dėmesį, kad daugiabutyje nesant centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kai kiekvienas butas turi savo atskirą šilumos įrenginį, galima laikyti, kad kiekvienas butas yra tarsi nuosavas namas šildymo atžvilgiu. O nuosaviems namams nėra taikomos jokios pareigos ar teisės, kokią temperatūrą gyventojai privalo palaikyti ir kiek šildyti.

Taigi, kai name nėra centralizuoto šildymo, tai jau yra paties gyventojo reikalas, ar jis šildo, ar nešildo - kiekvienas gyventojas yra pats už save. Pašnekovas pripažino, kad kaimynai gali jausti diskomfortą, jei kiti savo butų nešildo, kadangi šiluma iš šildomų butą per sienas eina ten, kur šalčiau, taigi besišildantiems gali tekti šildytis dar daugiau. Tačiau kažkokios apsaugos ir kažkokių reikalavimų nėra, kad galėtum ateiti pas tą nesišildantį kaimyną ir sakyti: atsuk šildymą, nes yra toks teisės aktas.

Patarimai, kaip pasiruošti šildymo sezonui

Žiemai įgaunant pagreitį ir temperatūrai nukritus žemiau nulio, pastatams šildyti reikia didesnio šilumos kiekio, o tai reiškia ir didesnes šildymo sąskaitas. Pateikiame keletą patarimų, kaip pasiruošti šildymo sezonui ir sumažinti šilumos nuostolius:

• Užsandarinkite langus ir duris. Jei yra nesandarumų, pro kuriuos patiriami šilumos nuostoliai, būtina langus ir duris sureguliuoti, įsitikinti, kad sandarinimo juostos yra gerai prigludusios prie rėmų. Plyšius rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis.
• Nuorinkite radiatorius. Jeigu radiatorius šyla netolygiai, tikėtina, kad vanduo jame pasiskirstęs netolygiai arba jis užkalkėjęs. Problemą išspręs iš radiatoriaus išleistas oras. Jei tai nepadeda, gali tekti pakeisti radiatorių.
• Neuždenkite radiatorių. Žaliuzės, užuolaidos, skalbiniai, baldai yra natūrali kliūtis šilumai, todėl juos rekomenduojama atitraukti ne mažesniu kaip 10 cm atstumu nuo radiatoriaus. Nakčiai nuleiskite pakeliamas žaliuzes.
• Užklijuokite šilumą atspindinčius ekranus. Už radiatoriaus užklijuokite šilumą sulaikančius ir atspindinčius ekranus (primena foliją), kurie atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių.
• Pravėdinkite namus. Vėdinimas svarbus išlaikant tinkamą patalpų mikroklimatą - nesikaupia drėgmė, mažėja pelėsio ir grybelio atsiradimo pavojus, gyventojai papildomai apsisaugo nuo dulkių, alergijos, kvėpavimo takų ligų.
• Sumažinkite temperatūrą išvykdami iš namų. Jeigu radiatoriaus yra su termostatiniais ventiliais, išvykdami ilgesniam laikui sumažinkite temperatūrą iki 15-17 laipsnių.
• Įstiklinkite balkonus. Taip sumažinsite šalto oro skverbimąsi į butą. Saulėtomis dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes.

Jau dabar galvokite apie kitą šildymo sezonui ir pradėkite ruoštis atlikti mažąją renovaciją. Dažna situacija senos statybos nerenovuotuose daugiabučiuose - vieni kaimynai šąla, o kiti gyvena kaip tropikuose ir brangią šilumą leidžia pro nuolat atidarytus langus.

Ar yra sprendimas, kad visi butai būtų šildomi tolygiai, o šiluma vartojama taupiau? Atsakymas - taip. Tai yra mažoji renovacija - šilumos punkto bei šildymo sistemos modernizavimas bei jos sureguliavimas.

Ekspertų teigimu, atnaujinus seną šilumos punktą, energijos sąnaudos pastate sumažės apie 15 proc., o kartu įgyvendinant kitas priemones bus galima sutaupyti ir 25 proc. Taupydami energiją ne tik sumažinsite savo išlaidas, bet ir prisidėsite prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės didinimo ir kovos su visuotiniu klimato atšilimu.

Šildymo alternatyvos ir energijos efektyvumas

Šildymo alternatyvų daugiabučiams nėra daug, šildytis dujomis ir elektra visam namui - per brangu. Logiškiau galvoti, kaip šiltinti ir tvarkyti visą namą.

Pavienius atsijungimus sunku vertinti kaip teigiamą reiškinį. Daugiabučio ypatybė ta, jog gyventojai visus reikalus turi spręsti bendrai. Šie namai projektuoti taip, kad gyventojai visomis paslaugomis naudotųsi visi ir tolygiai. Jei įsivyraus savivalė, namas anksčiau ar vėliau taps neįmanomu naudotis ir normaliai gyventi.

Todėl savininkai, sumanę ir siekiantys atsijungti bet kokia kaina, neatsižvelgdami į kitus ir į visas pasekmes, sukelia daug problemų. Tokie veiksmai neišsprendžia viso namo bėdų, o tik jas komplikuoja.

Saulės elektrinės ir šilumos siurbliai

Nuo šilumos siurblio oras-oras, arba oro kondicionieriaus, pirkimo dažnai atbaido mintis, kad jis naudoja papildomai elektros. Tačiau turintiems saulės elektrinę tokia problema neaktuali, nes oro kondicionieriui reikalinga elektra, pagaminta saulės ir naudojama momentiškai, nieko nekainuoja.

Šilumos siurblių oras-oras, oras-vanduo ir saulės elektrinių duetas gyventojams itin naudingas šaltuoju metų laiku - paskaičiuota, kad šiuos du įrenginius naudojant kartu galima sutaupyti 35-70 proc.

Saulės elektrinė paprastai būna pirmas žingsnis, kurį žengia pigesnių ir tvaresnių sprendimų ieškantys gyventojai. Tačiau vien ja neapsiribojama - kadangi saulės generuojama ir momentiškai vartojama elektra yra nemokama, stengiamasi maksimaliai ją suvartoti diegiant kitus įrenginius, tokius kaip šilumos siurbliai oras-oras, šildantys arba vėsinantys patalpas, ar oras-vanduo, taip pat galintys šildyti arba vėsinti patalpas, o kartu ir ruošti karštą vandenį.

Saulės elektrinių ir šilumos siurblių atsiperkamumas yra skaičiuojamas ir vertinamas ne trumpuoju, o ilguoju eksploatacijos laikotarpiu, paprastai imamas 10 metų laikotarpis.

Norėdami tai įvertinti, esame paskaičiavę, kad turint saulės elektrinę ir šilumos siurblį oras-vanduo pastarojo sąnaudos 10-ies metų laikotarpiui preliminariai būtų apie 4 kartus mažesnės nei dujų katilo ir beveik 2 kartus mažesnės nei malkinio katilo.

Skaičiavimams pasirinktas hipotetinis 120 kv. metrų ploto B energinės klasės maždaug prieš dešimtmetį statytas namas, kurio šiluminiams metiniams poreikiams reikėtų apie 1000 kubinių metrų (m3) dujų, apie 7 m3 malkų arba apie 10 000 kilovatvalandžių (kWh) elektros.

Vadinasi, tokio gyventojo sąskaitos už šilumą per metus, atsižvelgiant į vidutines šildymo kuro kainas, naudojant gamtines dujas galėtų siekti apie 1,4 tūkst. Eur, kūrenant malkas - apie 650 Eur, o šildantis vien elektra, be šilumos siurblio - apie 2,5 tūkst.

Situacija smarkiai keistųsi, šildymui naudojant šilumos siurblį, imantį elektrą iš saulės elektrinės.

Naudojant šilumos siurblius oras-vanduo, priklausomai nuo oro temperatūros ir sezoniškumo, tokio pastato šiluminiams poreikiams kartu su karšto vandens paruošimu per metus apytiksliai galėtų prireikti apie 4000 kWh. Jei vartotojas visą reikiamą elektros energijos kiekį imtų iš tinklo, suma siektų apie 1 tūkst. Eur, o jei elektrą pasigamintų pats, naudodamas saulės elektrinę - tokiu atveju išlaidos tebūtų apie 170-200 Eur per metus. Per 10-ties metų laikotarpį vartotojas galėtų sutaupyti apie 72 proc. išlaidų, palyginti su gamtinėmis dujomis, 80 proc. - su elektra ir 43 proc.

Šiuos skaičiavimus pagrindžia ir 2022 m. keliose Europos šalyse atliktas tyrimas apie gyvenamuosiuose namuose įrengtų saulės elektrinių ir šilumos siurblių įtaką išlaidoms. Paaiškėjo, kad Vokietijoje, Ispanijoje ir Italijoje namų ūkiai, įsirengę saulės elektrines ir šilumos siurblius, sutaupė iki 84 proc.

Tyrimo autoriai teigia, kad net jei gamtinių dujų kainos nukristų iki prieškrizinio lygio, kartu naudojami saulės elektrinės ir šilumos siurbliai vis tiek leistų namų ūkiams sutaupyti iki 73 proc. išlaidų.

Pastaruoju metu stebimas kaip niekad didelis Lietuvos gyventojų susidomėjimas ne tik saulės elektrinėmis, bet ir šilumos siurbliais, kurį sukėlė dėl Rusijos karo Ukrainoje 2022 m.

Lietuvoje šiuo metu vis dar dažniausiai sutinkami šildymo būdai yra malkiniai arba dujiniai katilai, tačiau vis dažniau namų ūkiai, norėdami turėti didesnį komfortą ir patogesnį namų mikroklimato valdymą, renkasi netaršius šilumos siurblius bei saulės elektrines. Augimo tendencijos stebimos ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Vokietijoje, 2022 m. saulės elektrinių skaičius padidėjo 9 proc., palyginti su 2021 m., o šilumos siurblių - 53 proc. Italijoje atitinkamu laikotarpiu saulės elektrinių įrengta 240 proc. daugiau, o šilumos siurblių - 37 proc.

Namų ūkius atsisakyti iškastinio kuro gana veiksmingai skatina ir valstybės taikomos kompensacijos įsirengiant saulės elektrines ar keičiant taršius katilus šilumos siurbliais. Pasinaudojus parama, saulės elektrinę galima įsirengti apie 30 proc. pigiau, o šilumos siurblį - iki 50 proc. Šiuo metu pasinaudojus taikomomis kompensacijomis daugiau kaip 42 tūkst. namų ūkių Lietuvoje yra įsirengę saulės elektrines, o daugiau kaip 15 tūkst.

Apibendrinant, jei susiduriate su problema, kai kaimynai nešildo buto, svarbu žinoti savo teises ir galimus sprendimo būdus. Pirmiausia pabandykite pasikalbėti su kaimynais, kreipkitės į namo administratorių ar savivaldybę. Jei tai nepadeda, galite kreiptis į teismą.

tags: #kaimynas #privalo #sildyti #patalpas