Priverstinė Hipoteka: Išieškojimas ir Kitų Kreditorių Teisės

Šiame straipsnyje aptariami priverstinės hipotekos klausimai, išieškojimas ir kitų kreditorių teisės Lietuvoje, remiantis įstatymų nuostatomis ir teismų praktika.

Įsipareigojimų Vykdymas ir Hipoteka

Pagal Civilinio kodekso 746 straipsnį, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, antstolis skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui (kai jis nėra skolininkas) ir kitiems viešame registre nurodytiems kreditoriams.

Šiame raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį.

Įkeisto Turto Trūkumas ar Atsisakymas

Jeigu įkeisto turto vertė mažesnė negu įkeitimu užtikrinto pagrindinio reikalavimo ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų suma, įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš skolininko kito turto. Jeigu įkeisto turto nėra (jis sunaikintas, prarastas ar sužalotas) arba įkeitimo kreditorius atsisako priimti įkeistą turtą, jis turi teisę įkeitimu užtikrintą pagrindinį reikalavimą ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų dydį išieškoti iš skolininko kito turto.

Įmonės Hipoteka ir Turto Administratorius

Kai išieškoma pagal įmonės hipotekos sandorį, vykdomąjį įrašą priėmęs vykdyti antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro hipotekos objektu esančios įmonės turto aprašą ir priima patvarkymą paskirti hipotekos kreditorių arba kreditoriaus sutikimu kitą asmenį įmonės turto administratoriumi.

Teismų Praktika

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. balandžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-790-585/2020 nagrinėjo klausimą dėl priverstinių įkeitimų panaikinimo bankroto byloje. Byloje buvo sprendžiama dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) sprendimų, kuriais nustatyti priverstiniai įkeitimai bankrutuojančios įmonės turtui, teisėtumo.

Ginčo Esmė

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „DTE & Co“ buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius pateikė prašymą panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl priverstinių įkeitimų ir patvirtinti VSDFV kreditorinį reikalavimą.

Pirmosios Instancijos Teismo Nutartis

Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 6 d. nutartimi tenkino bankroto administratoriaus prašymo dalį dėl VSDFV priverstinio įkeitimo panaikinimo ir įtraukė VSDFV į kreditorių sąrašą su 39 900,47 Eur finansiniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad priverstinis įkeitimas, nustatytas po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo momento, nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių interesus.

Apeliacinio Skundo Argumentai

VSDFV Klaipėdos skyrius atskiruoju skundu prašė panaikinti teismo nutarties dalį, kuria panaikinti priverstiniai įkeitimai, ir patvirtinti VSDFV reikalavimą kaip užtikrintą įkeitimu. Apeliantas teigė, kad priverstinis įkeitimas nustatomas siekiant užtikrinti viešąjį interesą - mokesčių sumokėjimą, ir jo taikymas nėra susijęs su priverstiniu turto disponavimo uždraudimu ar apribojimu. Taip pat, VSDFV sprendimai priimti iki bankroto bylos iškėlimo, todėl nepažeidžia Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ).

Teisėjų Kolegijos Išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sprendžiant ginčą taikytinos ĮBĮ nuostatos. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-823/2019 yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.175 straipsnio 4 dalį VSDFV administravimo įstaigų ir mokesčių administratorių nustatomos priverstinės hipotekos nustatymo tvarką nustato šių subjektų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) nuostatas priverstinė hipoteka yra vienas iš mokestinės prievolės užtikrinimo būdų, tačiau MAĮ nedetalizuoja, kokiais konkrečiais atvejais ir sąlygomis jis gali būti taikomas (MAĮ 103 straipsnis).

Šiame kontekste kasacinis teismas pažymėjo, jog MAĮ įtvirtina mokesčių administratoriaus diskreciją pasirinkti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemones, tačiau ši diskrecija nėra absoliuti. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad pasirinktos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, t. y. mokestinės prievolės įvykdymui, ir nevaržytų skolininko teisių labiau, negu būtina šiam tikslui pasiekti (MAĮ 8 straipsnio 1 dalis).

Taigi, priverstinės hipotekos taikymas turi būti pagrįstas ir proporcingas, atsižvelgiant į skolininko ir kitų kreditorių interesus.

Kokias teises turi kreditoriai bankroto atveju? - Įprastų teisinių klaidų išvengimas

Svarbiausi Aspektai

  • Antstolis privalo informuoti skolininką ir kitus kreditorius apie pradedamą išieškojimo procesą.
  • Įkeitimo kreditorius turi teisę išieškoti trūkstamą sumą iš kito skolininko turto, jei įkeisto turto vertės nepakanka.
  • Bankroto atveju, priverstinės hipotekos nustatymas gali būti ribojamas, siekiant užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą.

Priverstinio Įkeitimo Panaikinimas: Teismo Argumentai

Nagrinėjamoje byloje, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad įmonė turi 85 pirmosios eilės kreditorius, konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus taikytas priverstinis įkeitimas nepagrįstai suteikia prioritetą į finansinio reikalavimo patenkinimą, pažeidžiant pirmosios eilės kreditorių, ieškovės darbuotojų interesus, todėl teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, jog nustatytas priverstinis įkeitimas yra neproporcingas, neteisingas kitų įmonės kreditorių atžvilgių ir pažeidžiantis lygiateisiškumo principą.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į viešąjį interesą bankroto procese, teismas sprendė, kad yra teisėtas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus prašymo Nr. DOK-2687 dalį dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus priverstinio įkeitimo panaikinimo.

tags: #priverstine #hipoteka #kiti #kreditoriai #isieskotiteismas