Lietuvoje pasitaiko situacijų, kai kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės nei jam priklauso, taip "atimdamas" dalį kaimyninio sklypo. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kaip teisingai elgtis ir kokius veiksmus atlikti, siekiant apginti savo teises.
Taikus susitarimas dėl sklypo ribų
Pirmiausia, verta pamėginti su kaimynu susitarti geruoju. Jei pavyks, būtina pasirašyti sutartį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų. Sutartyje galima numatyti:
- Kaimyno periodinius mokėjimus už naudojamą žemės plotą.
- Leidimą kaimynui tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu ar jo dalimi (t.y., nustatyti servitutą).
Jei susitarti nepavyksta, galima imtis kitų priemonių.
Ką daryti, jei susitarti nepavyksta dėl sklypo ribų?
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje.
Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Pasiruošimas skundui dėl sklypo ribų
Prieš skundžiantis institucijoms, būtina pasiruošti: surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y., nustatyti servitutą).
Servituto nustatymas
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio).
Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Želdinių sodinimo reikalavimai
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.
Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo. Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Atstumai nuo sklypo ribos iki želdinių
| Aukštis | Atstumas nuo šiaurinės ribos | Atstumas nuo kitų ribų |
|---|---|---|
| > 3 m | 5 m | 3 m |
| 2-3 m | 2 m | |
| Iki 2 m | 1 m |
Statybos reikalavimai šalia sklypo ribos
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Sklypo reljefo keitimas
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus.
Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
Atraminių sienelių statyba
- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y. - kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvorų statyba
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. 2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. 2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Žemės sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai
Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tai nuoseklus ir teisiškai reglamentuotas procesas, kurio metu kvalifikuotas matininkas tiksliai nustato žemės sklypo ribas, plotą, padėtį, naudmenų struktūrą, esamus statinius bei kitus objektus.
Visi surinkti duomenys įforminami specialioje kadastrinių matavimų byloje, kuri yra pagrindas naujų ar pakitusių duomenų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.
Kaip atliekami žemės sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai?
Matavimams naudojama moderni geodezijos įranga: GNSS imtuvai, tacheometrai, bepiločiai orlaiviai (dronai). Ji leidžia atlikti tikslius sklypo matavimus net ir sudėtingomis sąlygomis, užtikrinant centimetrinį tikslumą.
Procesas apima ribinių taškų koordinacijas, tikslaus sklypo ploto apskaičiavimą, pastatų ar kitų objektų identifikavimą ir naudmenų struktūros analizę.
Kitaip tariant, kadastriniai matavimai leidžia sukurti tikslų žemės sklypo planą, kuris tampa oficialiu dokumentu. Duomenys ne tik geografiškai tikslūs, bet ir įtraukti į oficialius valstybinius registrus, todėl sklypas yra aiškiai identifikuotas ir pripažįstamas teisiškai.
Kada būtini kadastriniai matavimai?
Kadastriniai matavimai privalomi įvairiose situacijose, pavyzdžiui:
- formuojant naują sklypą arba jį dalijant į kelias dalis;
- perkant ar nuomojant žemę iš valstybės;
- prijungiant žemės plotą prie kito sklypo;
- registruojant naujus ar anksčiau neregistruotus statinius;
- atliekant žemės paskirties keitimą;
- kai sklypas buvo suformuotas pagal preliminarius duomenis, neatitinkančius faktinės situacijos.
Dažniausiai neatitikimai pasireiškia kaip ribų persidengimai su kaimyniniais sklypais, netikslus plotas ar pasikeitusi naudmenų struktūra. Tokiu atveju kadastriniai matavimai tampa būtini siekiant ištaisyti klaidas ir užtikrinti sklandų, teisėtą turto naudojimą.
Kadastrinių matavimų rezultatas
Po lauko darbų parengiama oficiali kadastrinių matavimų byla, kurioje yra:
- tikslus žemės sklypo planas;
- kadastro duomenų lentelės;
- ribų paženklinimo aktas;
- informacija apie gretimų sklypų savininkų informavimą;
- skaičiavimai, aiškinamieji raštai bei kita dokumentacija.
Šis dokumentų rinkinys - tai ne tik techninė, bet ir teisinė bazė, pagal kurią Registrų centras registruoja arba tikslina kadastro duomenis.
Kodėl kadastriniai matavimai tokie svarbūs?
Tiksli informacija apie sklypų ribas yra būtina tiek savininkams, tiek valstybės institucijoms. Profesionaliai atlikti kadastriniai matavimai padeda:
- išvengti ginčų dėl ribų su kaimynais;
- apsaugoti nuosavybės teises;
- sukurti sąlygas teritorijų planavimui ir statyboms;
- optimizuoti žemės naudojimą;
- pasiruošti ūkinės ar investicinės veiklos plėtrai.
Be to, tikslūs duomenys apie sklypą dažnai reikalingi paveldėjimo, dovanojimo, pardavimo, įkeitimo, žemės konsolidacijos ar infrastruktūros plėtros atvejais.
Nuo ko priklauso kadastrinių matavimų kaina ir darbų atlikimo terminas?
Kadastrinių matavimų kaina ir darbų atlikimo terminas priklauso nuo kelių veiksnių:
- Sklypo dydžio ir konfigūracijos;
- Vietovės sudėtingumo (miestas, kaimo vietovė, miškinga teritorija);
- Esamų ir kaimyninių sklypų ribų tikslumo;
- Ar reikalingas papildomas žemės sklypo planas arba dokumentų tvarkymas;
- Papildomų paslaugų - pavyzdžiui, sklypo paskirties keitimo dokumentacijos parengimo.
Paprastai mažesniems sklypams sklypo matavimai atliekami greičiau, o dideliems ar sudėtingos formos sklypams procesas gali užtrukti ilgiau. Matininkas įvertina kiekvieną situaciją individualiai ir pasiūlo optimalų sprendimą.
Kodėl verta atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus?
Aiškiai nustatytos ribos - profesionaliai atlikti sklypo matavimai užtikrina tikslias ir nekintančias žemės sklypo ribas, padedančias išvengti konfliktų su kaimynais.
Teisinis tikrumas - parengtas žemės sklypo planas ir kadastrinių matavimų byla yra privalomi dokumentai Registrų centrui. Tai garantuoja, kad jūsų nuosavybės teisės bus tinkamai apsaugotos.
Galimybė keisti paskirtį - norint atlikti žemės paskirties keitimą ar sklypo paskirties keitimą, būtini tikslūs geodeziniai matavimai. Be jų paskirties keitimo procesas negalimas.
Tikslūs duomenys statyboms ir projektams - matininkas nustato ribinių taškų koordinates, todėl inžineriniai projektai, statybos ar teritorijų planavimas vyksta greičiau ir sklandžiau.
Investicijų saugumas - atlikus kadastrinius matavimus, galima drąsiai parduoti, įkeisti ar dovanoti žemės sklypą, nes visi duomenys bus tikslūs ir patikrinti.
Ginčų prevencija - aiškūs dokumentai ir tikslūs geodeziniai matavimai padeda išvengti teisiniu keliu sprendžiamų ginčų dėl ribų, ploto ar naudmenų struktūros.
Patikimi duomenys ateičiai - kartą tiksliai atlikti kadastriniai matavimai sudaro pagrindą tiek ūkinės veiklos plėtrai, tiek ilgalaikėms investicijoms į žemę.
Apibendrinant, kadastriniai (geodeziniai) matavimai - tai ne tik techninis procesas, bet ir esminis žingsnis siekiant aiškumo, teisinio tikrumo ir saugaus turto naudojimo. Tik atlikus tikslius sklypo matavimus galima užtikrinti, kad žemės sklypo ribos būtų aiškiai pažymėtos, o sklypas galėtų būti tinkamai naudojamas pagal jo paskirtį ar pritaikytas naujam paskirties keitimui.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK) atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus
Kas atlieka žemės sklypo kadastrinius matavimus?
Kadastrinius matavimus atlieka kvalifikuotas matininkas, turintis licenciją vykdyti tokius darbus. Jis atsakingas už tikslius geodezinius matavimus ir teisingo žemės sklypo plano parengimą.
Kiek kainuoja žemės sklypo kadastriniai matavimai?
Kadastrinio matavimo kaina priklauso nuo sklypo ploto, formos, vietovės bei reikalingų papildomų paslaugų, pavyzdžiui, dokumentų paruošimo sklypo paskirties keitimui. Kiekvienu atveju kaina nustatoma individualiai.
Kiek laiko trunka sklypo kadastriniai matavimai?
Terminas priklauso nuo sklypo dydžio, sudėtingumo ir esamų duomenų. Nedidelio sklypo kadastriniai matavimai dažniausiai atliekami per kelias savaites, tačiau sudėtingesniems atvejams gali prireikti daugiau laiko.
Ar būtini kadastriniai matavimai parduodant sklypą?
Taip, parduodant žemės sklypą dažniausiai privaloma turėti tiksliai atliktus sklypo matavimus ir patvirtintą žemės sklypo planą. Tai užtikrina, kad pirkėjas aiškiai žinos perkamo žemės sklypo ribas.
Ar kadastriniai matavimai reikalingi paskirties keitimui?
Taip, norint atlikti žemės sklypo paskirties keitimą, būtini tikslūs kadastriniai matavimai. Be jų neįmanoma parengti dokumentacijos ir gauti oficialaus patvirtinimo.
Kuo kadastriniai matavimai skiriasi nuo ribų patikrinimo?
Sklypų ribų patikrinimas - tai preliminarus ribų nustatymas vietoje, dažniausiai be oficialaus dokumento. Tuo tarpu žemės sklypo kadastriniai matavimai yra oficialus procesas, kurio metu parengiamas ir patvirtinamas teisinės galios turintis planas.
Ką daryti, jei kaimynai nesutinka su mano sklypo ribomis?
Jeigu kyla ginčas dėl žemės sklypų ribų, būtina atlikti oficialius kadastrinius matavimus, kuriuos patvirtina Registrų centras. Jei savininkas ketina sklypą parduoti, išnuomoti ar planuoja, ką sklype augins, numato augalų išdėstymo nuotolį nuo kaimyno sklypo, būtinos tvarkingai pažymėtos ribos.
Riboženklių atstatymo kaina ir atsakomybė už sunaikinimą
Sklypo geodeziniai kadastriniai matavimai, sunaikinto riboženklio atstatymas nemažai kainuoja. Įmonių skelbimuose internete nurodomos įvairios kainos, vidutiniškai už vieno sklypo atnaujintus kadastrinius matavimus reikia mokėti nuo 100 iki 200 eurų. Iki 5 riboženklių atkūrimą - 50 eurų; jei atkurti reikia daugiau - kaina sutartinė.
Riboženkliai yra masinės gamybos. Ant jų dangtelio yra užrašas - „Riboženklis”. Taigi nei savininko pavardės ar identifikavimo ženklo nėra.
Už riboženklių apsaugą, priežiūrą yra atsakingas žemės sklypo savininkas, valstybinės žemės sklypo patikėtinis arba kitas valstybinės žemės sklypo naudotojas. Nustačius žemės sklypo ribas žyminčių riboženklių sunaikinimo ar sugadinimo faktą, privaloma nedelsiant imtis priemonių sunaikintiems ar sugadintiems riboženkliams atstatyti.
Asmuo turėdamas informacijos apie žemės sklypo riboženklių sunaikinimą arba sugadinimą, turėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau -NŽT) , kuri siekdama įvertinti galimą riboženklių sunaikinimą ar sugadinimą atliktų šių aplinkybių patikrinimą vietoje.
Ką daryti kilus ginčams su kaimynais dėl sklypo ribų?
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.
Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai (pvz. nuomą) už naudojimąsi jūsų žeme. Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama). Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. atlyginti už pasėlių sunaikinimą). Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti.
Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje.
Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis.
Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio).
Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. atidalijo sklypą taip, kad prie jo neprivažiuotų), servitutas neturėtų būti nustatomas.
Konfliktinė situacija dėl sklypo ribų
Pakalbėję su jos jaunesne kaimyne Sandra (vardas pakeistas) išgirdome, kad būtent Ona bando atimti jos žemę, pasistačiusi joje savo tvorą.
Tiek viena, tiek kita moteris kvietė policiją. Abi jos gali valandų valandomis pasakoti, kaip jai kenkia kaimynė.
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Pačkauskienė sakė, kad panašių situacijų, o ypač soduose, ir visuose, ne tik Dituvos, yra labai daug.
"Visose sodų bendrijose tas pats. Visiems viskas yra gerai, kol nedaromi kadastriniai matavimai.
Jeigu kaimynas užsako tokius matavimus ir jam trūksta kelių kvadratinių metrų, palyginti su tuo, kokį sklypą privatizavo, jis tuojau žvalgosi į kaimynus ir vienoje, ir kitoje pusėje - ar nebus kuris paėmęs jo žemės.
Tada kyla konfliktas - ir kiti kaimynai darosi kadastrnius matavimus, ir t. t.
Žinote, man Vaiteliuose pradingo visas sklypas. Taip buvo subraižyti sklypai pagal schemas. Jų turėjo būti 20, o pamatavus išėjo tik 19 sklypų", - pasakojo D. Pačkauskienė.
NŽT skyriaus vedėjo pavaduotojos D. Pačkauskienės teigimu, sklypai matuojami pagal generalinius planus. Jais vadovaudamiesi sodų pirmininkai sudarė schemas, pagal kurias sodai buvo privatizuoti.
Riboženklį, vadinamąjį kuoliuką, įkala matininkas. Pasak D. Pačkauskienės, matininkai turi laikytis minėtų linijų ilgio.
Tačiau kai kurie jų žiūri, kaip sklypas naudojamas, t. y. matuoja nuo tvoros iki tvoros. Atlikęs matavimus geodezininkas teikia juos vertinti NŽT.
Paklausta, ar matininkas gali pamatuoti taip, kaip žmogus nori, D. Pačkauskienė atsakė, kad gali, kad ir matininkų būna visokių. "Manau, matininkas turi būti sąmoningas, nes gali netekti licencijos."
Man kaimynė pasakė, kad pamatavo mano sodą ir liepė pasirašyti popierius. Kokią teisę ji turi matuoti mano sklypą be mano žios?
Ji irgi išsikvietė matininką. Jis dirbęs dvi dienas. 200 eurų moteris jam sumokėjo ne į rankas, o kasoje.
Ona pasakojo, esą Sandra važinėjanti į Gargždus ir visaip skundžianti Oną valdžios institucijoms, nes norinti iš jos atimti pusės metro žemės ruožą.
Sandra išsikvietė matininkus, jų matavimas tiko, nes esą Gargžduose kontoroje kaimynė turi draugę.
"Taip išeina, kad aš jų žemę užėmiau. Jie turi 6,08 aro, 8 centimetrais daugiau. Ar teisinga, kad aš turiu atkelti savo tvorą, kad kaimynai galėtų įsprausti savo gyvatvorę?
Tai mano privatizuotas sodas, mano nuosavybė. Ponia Ona paprašė NŽT Klaipėdos rajono skyriaus skirti nepriklausomą žemės matavimo komisiją.
"Žemėtvarka reikalauja sumokėti 150 eurų baudą.
"Mes negalime nugriauti kaimynės mūsų žemėje pasistatytos tvoros, todėl rašėme laiškus žemėtvarkai,- aiškino Sandra.- Kai atvažiavo pirmoji geodezininkė, pareiškė, kad ji mūsų pažįstama, kad papirkome.
Bet paskui buvo dar trys geodezininkai atvažiavę ir visi patvirtino, kad įstatymų atžvilgiu mūsų viskas yra padaryta teisingai.
Mūsų sklypas turi būti didesnis už jų, o iš tikrųjų jų didesnis. Mūsų šeima tik nori, kad jie nusiimtų savo tvorą iš mūsų žemės.
Pasak jaunesniosios kaimynės Sandros pirmas iš kairės ir mažesnis riboženklis yra jų ir žymi tikrąją ribą. Ponią Oną erzina kaimynų tujų tvora.
Negana to, ant jų dar vyniojasi apyniai, lipantys ir ant Onos tvoros. Vasarą tos tujos daugiau kaip metrą įlenda į jos sodą.
"Pagal įstatymą tvora turi būti per 1,2 metro nuo ribos. O jie ją padarė prie pat mano tvoros. Kai kaimynai seną tvorą nuplėšė, Ona du mėnesius laukė manydama, kad jie pastatys naują, bet, pasirodo, jiems apskritai tvoros nereikia.
Ona klaususi Priekulės seniūnės, ką jai daryti. Ši neva patarusi tverti savo tvorą.
"Tai konfliktiški žmonės. Mes gerbiame jų amžių, bet jų požiūris senamadiškas, jie nesilaiko įstatymų, o orientuojasi pagal kažkokį seną kolūkio principą.