Daugelis moterų jaučia gėdą dėl savo kūno, įskaitant ir pažastis. Tačiau pažastų priežiūra yra svarbi higienos dalis, o pasirinkimai, kaip tai daryti, turėtų priklausyti nuo individualių poreikių ir norų.
Plaukų šalinimas: pasirinkimai ir istorija
Nusiteikusiems prieš feminizmą kažkodėl atrodo, kad pasirinkimas nesidepiliuoti pažastų yra pagrindinis feminisčių bruožas. O ant kojų želiantys plaukai apibūdina asmenybę ar net politines pažiūras. Kaip iki to atėjome?
Pažastų ir kojų plaukelių šalinimas vakarietiškame pasaulyje paplito tik XX amžiaus pradžioje. Tuo metu pradėti aktyviai reklamuoti ir skutimosi peiliukai. Kai kuriose reklamose moterys tiesiai šviesiai ragintos skustis, kad nepasidarytų gėdos. Tarsi natūralus jų kūnas savaime būtų gėdingas!
Verta pastebėti, kad plaukai pažastyse ar gaktos srityje pradeda želti tik sulaukus lytinės brandos. Kitaip tariant, jie yra lytiškai subrendusio kūno požymis. Ką reiškia tai, kad seksualumo standartu laikoma nepilnametės mergaitės arba „kūdikio švelnumo“ oda?
Reaguodamos į tai XX a. antroje pusėje kai kurios Vakarų Europos feministės skutimosi peiliukus demonstratyviai išmetė lauk. Šiuo simboliniu gestu išreiškė siekį priešintis primetamiems grožio standartams.
Lietuvoje plaukelių šalinimo praktika įsitvirtino tūkstantmečio pabaigoje, išsilaisvinus iš Sovietų Sąjungos. 2001 m. rodyta skutimosi peiliukų reklama, kurioje, skambant aistringam dainos tekstui „aš tavo Venera, tavo liepsna, tavo geismas“, paplūdimį nugula būrys beplaukėmis kojomis mosuojančių gražuolių, kaip smiltelės panašių viena į kitą.
Plaukelių šalinimo realybė kitokia - ne visoms jų atsikratyti pavyksta taip lengvai kaip reklaminėms Veneroms. Šį veiksmą lydi alerginės reakcijos, odos įpjovimai, įaugančių plaukelių sukelti uždegimai ir tiesiog skausmas.
Kai kurios moterys įvairias kūno vietas priverstos skusti kasdien - ne tik dėl įgimto plaukuotumo, bet ir dėl nenoro pelnyti „nesusitvarkiusiųjų“ etiketę. Visoms šioms procedūroms reikia laiko, priemonių ir pinigų. Tenka susimokėti vadinamąjį rožinį mokestį (angl. pink tax).
Atsirado moterų, kurios įvairiose vietose augančius plaukus naudojo kaip individualaus stiliaus akcentą. Socialiniuose tinkluose sušmėžavo mada vešlius pažastų plaukus dažyti ryškiomis spalvomis. Moterys plaukelius pradėjo šalinti rečiau arba tik tuomet, kai to nori pačios.
Svarbu prisiminti, kad ką daryti su mūsų kūno plaukais turėtų būti mūsų asmeninis pasirinkimas ir į tai neturėtų būti kreipiama tiek daug dėmesio, jeigu nusprendžiame nesidepiliuoti.
Tamsūs paakiai - ne visada dėl miego trūkumo! Tikrosios priežastys ir sprendimai
Pažastų higiena
Dažnas argumentas, kurį naudoja žmonės, nusiteikę prieš moterų kūno plaukus, yra toks, kad plaukai nėra higieniška ir jie skatina nemalonų kūno kvapą. Dermatovenerologijos specialistė Agnė Dapšauskaitė teigia, kad pažastų, gaktos plaukai turi aiškią funkciją: jie gali veikti kaip barjeras, apsaugantis nuo bakterijų bei virusų patekimo į kūną ir jų sukeliamų infekcijų.
„Į plauko folikulus atsiveria riebalų liaukos, kurių funkcija yra gaminti riebalus, kuriais sutepami plaukai ir oda. Riebalai minkština, apsaugo nuo išdžiūvimo. Prakaitą išskiria kitos liaukos - prakaito. Prakaito liaukos yra dviejų rūšių (vienos funkcionuoja nuo gimimo, yra viso kūno odoje, kitos pradeda funkcionuoti lytinio brendimo metu ir yra labiau specifinėse vietose - pažastyse, tarpvietėje, kirkšnyse ir aplink bambą). Būtent antrųjų atsivėrimo vieta yra plaukų folikulai. Prakaito sudėtyje yra vandens, druskų bei kitų medžiagų ir jo paskirtis - kūno vėsinimas. Prakaito sekretas, kuris natūraliai yra bekvapis, veikiamas odos paviršiaus bakterijų, įgauna specifinį kvapą.“
Taigi tai yra odos bakterijos, kurios ir sukelia nemalonius kvapus. Kaip čia yra rašoma, plaukai yra linkę sugerti kvapus - jeigu ilgesnį laiką pabūsite virtuvėje su jos visais aromatais arba pasėdėsite prie laužo, netrukus šis kvapas įsigers į jūsų plaukus, tačiau patys plaukai nemalonaus kvapo nesukelia.
Nesvarbu, ar nuspręsite savo pažastų plaukus šalinti ar ne, tų pačių higienos taisyklių laikytis būtų pravartu - tiesiog nepamiršti praustis, nes jūsų kūno skleidžiami kvapai gali trikdyti aplink jus esančius žmones.
Kūno pozityvumas ir savęs priėmimas
Siekdamos apmaldyti gėdą dėl kūno moterys griebiasi savipagalbos vadovų, įvairių kursų, bando pamilti save. Tą padaryti dar sunkiau toms, kurių kūnas nenorminis, pavyzdžiui, su judėjimo ar kitokia matoma negalia, o gal tiesiog išvaizda nutolusi nuo vidurkio. Jos išvis neranda sektinų pavyzdžių - viešumoje maža savimi pasitikinčių atipiško kūno moterų.
Prabilusios šia tema su kitomis moterimis, greitai atpažįstame, kad mūsų visų patirtys mokantis priimti savo moteriškumą yra labai panašios. Pasidalijimas jausmais sustiprina, ištraukia iš vienatvės.
Pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie teigiamą žvilgsnį į savo kūną (angl. body positivity) ir skatinama savo kūnu, kad ir koks jis būtų, džiaugtis ir grožėtis. Tačiau siekis pamilti save gali atsimušti rikošetu. Laikas priešais veidrodį ar asmenukės režimu įjungta telefono kamera anksčiau ar vėliau sukelia kartėlį. Neutralus žvilgsnis į savo kūną (angl. body neutrality) gali padėti nurimti. Vadovaujantis šiuo požiūriu, daug svarbiau tai, ką veikiame su savo kūnu ir kaip jį jaučiame iš vidaus, o ne kaip jis atrodo iš išorės.
Patarimai, kaip puoselėti teigiamą požiūrį į savo kūną:
- Ieškok veiklų ir situacijų, kuriose galėtum saugiai jaustis savo kūne tokiame, koks jis yra.
- Susilaikyk nuo kritiškų komentarų apie kito žmogaus išvaizdą.
- Mergaites ir moteris savo aplinkoje girkime ne tik dėl naujų drabužių ar makiažo, bet ir dėl pasiekimų, asmeninių savybių.
- Pačios rinkimės, kiek, kada ir kokius kūno plaukelius šalinti.
Panašu, kad iki to laiko dar teks nemažai pakovoti, pamataruoti plaukuotom kojom ir pažastim ore, kol išsklaidysime tuos gėdos debesis ir šie plaukai, kaip visi kiti kūno plaukai, taps įprastu dalyku.
