Iki to laiko, kol sodyba atitiks įsivaizduojamą objektą, ją reikia įrengti, o tai reiškia - pastatyti statinius ir sutvarkyti aplinką. Kaimo turizmo sodybos turi atrodyti nepriekaištingai, turi būti geras susisiekimas, kelio rodyklės, tyli aplinka, laisvi plotai apie namus, puikiai sutvarkyta namų aplinka, švara.
Žemės Sklypo Naudojimo Reikalavimai
Žemės įstatymas aiškina, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Kaip galima naudoti sklypą, nurodyta Žemės naudojimo būdų turinio apraše.
Žemės naudojimo būdai:
- specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, šiltnamių, medelynų ir kitų specializuotų ūkių žemės sklypus (skirtus specializuotiems ūkiams tam tikros rūšies augalininkystės ar gyvulininkystės produkcijos gamybai, kurių ne mažiau kaip 50 proc.
- kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus (nepriskirtus 1-4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, kuriuose galima žemės ūkio veikla: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.
Ūkininko Sodybos Statybos Reikalavimai
Jei kaimo plėtros žemėtvarkos projekte nurodyta, kad projekto tikslas - ūkininko sodybos vietai reikalingų statinių statybos vietos parinkimas, o parinktoje sodybos vietoje planuojama statyti vieną gyvenamąjį namą ir ūkinei veiklai reikalingus statinius, reikėtų vadovautis Ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, kurioje pateikta ūkininko sodybos apibrėžtis.
Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ apibrėžta, kad pagalbinio ūkio paskirties pastatai - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai), kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Taigi apibendrinant darytina išvada, akcentuoja Statybos inspekcija, kad ūkininko sodyboje pagalbinio ūkio paskirties pastato statyba be gyvenamojo namo yra negalima.
Planuojate nugriauti seną namą ar kitą statinį?
Sanitariniai ir Higienos Reikalavimai
Kiekvienoje kaimo turizmo sodyboje privaloma laikytis sanitarijos - higienos, priešgaisrinės apsaugos bei patalpų eksploatavimo reikalavimų. Kaimo turizmo paslauga turi būti teikiama atsižvelgiant į vietinės valdžios reikalavimus, susijusius su vandens tiekimu, kanalizacija, atliekų šalinimu, bendru saugumu, aplinkos apsauga.
Apgyvendinimo Reikalavimai
Savivaldybė, suteikdama kaimo turizmo paslaugų teikėjams kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą, privalo kontroliuoti, kad apgyvendinimo paslaugoms būtų naudojami tik individualūs gyvenamieji namai, ūkininkų sodybos ar jų dalys (svirnai, žvejų, medžiotojų nameliai ar pan.), vasarnamiai, sodo nameliai arba kambariai išvardintose patalpose. Apgyvendinimui negali būti skirta daugiau šešių nuomojamų kambarių. Kaimo turistų negalima apgyvendinti virtuvėje, pereinamuose kambariuose. Apgyvendinimui skirtose patalpose neturi būti vabzdžių, pelių ar kitokių kenkėjų. Visose turistų naudojamuose kambariuose turi būti palaikoma nustatyta temperatūra. Turistams turi būti užtikrinta ramybė ir tyla. Jeigu kambariuose nėra televizoriaus, jis turi būti įrengtas atskiroje patalpoje. Kaimo turizmo paslaugų teikėjas privalo užtikrinti turistų daiktų saugumą. Šalia namo turi būti įrengta vieta mašinų parkavimui.
Kambarių Skirstymas ir Plotas
Kaimo turizmo apgyvendinimo įstaigose kambariai (numeriai) skirstomi į vienviečius, dviviečius bei apartamentus. Apartamentas yra specialaus tipo kambarys. Jį sudaro vienas ir daugiau kambarių, jame yra virtuvė ir jam priklausantis vonios kambarys ir tualetas. Tiek vienviečiai bei dviviečiai, tiek kambariai apartamente gali atitikti kelias paskirtis: miegamasis - svetainė, svetainė - valgomasis ir pan. Nameliai, vasarnamiai, trobelės, poilsinės, vienaukščiai su verandomis ir vilomis gali būti laikomi numeriais ir apartamentais, t.y. Sąvoka „vieta“ yra taikoma viengulei lovai; dvigulė lova yra dvi vietos.
Vienviečio kambario plotas turi būti ne mažesnis kaip 7 m2, dviviečio - ne mažesnis kaip 11 m2, triviečio ar šeimyninio - ne mažesnis kaip 14 m2. Jeigu vonia (dušas) ir tualetas įrengti vienoje patalpoje, esančioje kambaryje (numeryje), j.os plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m2. Jei kambaryje (numeryje) vonios (dušo) ir tualeto patalpos įrengiamos atskirai, vonios (dušo) patalpos plotas turi būti ne mažesnis kaip 2,4 m2, o tualeto patalpos plotas - ne mažesnis kaip 1,2 x 0,8 m.
Atskiroje vonios (dušo) patalpoje turi būti geros būklės vonia arba dušas (arba abu), pakabos drabužiams ir rankšluosčiams, tualeto reikmenų lentynėlė, praustuvė, veidrodis.
Maitinimo Reikalavimai
būti atskira patalpa arba svetainės-maitinimo patalpos a.r maitinimo patalpos-virtuvės derinys. Maitinimo patalpa gali būti naudojama ir kaip poilsio kambarys.
Vartotojams teikiant maitinimo paslaugas, maisto tvarkymo vietos ir maisto tvarkymas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 15:2001 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 684 (VŽ, 2002, Nr.
Kiti Reikalavimai
- būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-2 (Valstybinės žinios,(toliau-VŽ) 2003, Nr. 13-531);
- maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus MMaisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. B1-633 (VŽ, 2005, Nr.
- Pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595 (VŽ, 2005, Nr.
Gyvenamosiose patalpose oro kokybė, triukšmas turi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus ( Lietuvos higienos norma HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 692 (VŽ, 2002, Nr. 8-301, Nr. 59-2401) ir LLietuvos higienos norma HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 512 (VŽ, 2002, Nr. 105-4726).
Jei yra įrengti baseinai, jie tturi atitikti visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 109:2001 „Baseinai. Įrengimas, priežiūra ir kontrolė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 390 (VŽ, 2001, Nr.
garinėse, sauso karščio kamerose įrengtos 2-3 aukščių lentynos kaitinimuisi, krosnis. Jei yra bendro naudojimo patalpos, naudojamos ne tik vartotojų paslaugoms, papildomai turi būti įrengti bendro naudojimo tualetai, atitinkantys visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktuose nustatytus reikalavimus (Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 (VŽ, 2001, Nr.
Tualetai turi būti įrengti su prieškambariais, kiekviename prieškambaryje turi būti praustuvė (praustuvės), skysto ar miltelių pavidalo muilo dozatorius, elektriniai arba vienkartiniai rankšluosčiai. Bendro naudojimo vonios (dušo) ir tualeto patalpos turi būti kiekviename aukšte. Tose vietose, kur neįmanoma organizuoti nutekamųjų vandenų nuleidimo, leidžiama įrengti tualetus su tvirtomis ir nelaidžiomis vandeniui išgriebimo duobėmis, kurios turi būti ne didesnės kaip 3 m3. Angos duobių turiniui siurbti turi būti sandarios, su dvigubais dangčiais.
Architektūriniai Reikalavimai
nuo 3 iki 6 ppastatų grupę (pirkia/gryčia/troba, svirnas, daržinė, kluonas, tvartas, pirtis, vasaros virtuvė, kalvė ar kitų amatų dirbtuvė ar kiti statiniai). Tradicinis gyvenamojo namo pločio ir ilgio santykis turėtų būti 1:2 (1:3), aukštis - ne daugiau kaip 9 m ir gali būti įrengiama palėpė. Ūkinių pastatų aukštis - ne daugiau kaip 11 m, pagal pastato paskirtį pločio ir ilgio santykis nuo 1:1,5 iki 1:4; stogai - dvišlaičiai, keturšlaičiai, pusiau skliau.tiniai ir pan., dengti čerpėmis, skarda, banguotaisiais lakštais, gontais, skiedromis, lentelėmis, šiaudais, nendrėmis.
Interjeras - meniškai suformuota ir apipavidalinta pastato vidaus erdvė ir jos įrenginiai. Svetainei arba poilsio kambariui įrengti paprastai naudojama šviesiausia ir erdviausia pastato dalis su langais į pietvakarius ar pietryčius. Miegamajam skiriamas gerai vėdinamas nepereinamas kambarys su langais į rytus ar pietryčius, kad į jį bent keletą valandų per dieną šviestų tiesioginiai saulės spinduliai.
Papildomos Paslaugos ir Pramogos
Aktyvaus poilsio (pramogų) tikslais gali būti įrengiamos sportinių žaidimų aikštelės ir suteikiama naudotis atitinkama įranga ir priemonės (valtys, baidarės, dviračiai, karietos, žvejybos įrankiai, jodinėjimo ir kitas laisvalaikio ir sportinis inventorius). Visa įranga ir priemonės turi būti tvarkingos, nuolat prižiūrimos ir atitikti saugaus naudojimo reikalavimus. Teikiant aktyvaus poilsio pramogas (jodinėjimas, plaukymas, žvejyba ir pan.), kurioms yra reikalingos specialios saugumo priemonėmis, svečiai turi būti supažindinami su saugos reikalavimais ir atitinkamų saugos priemonių naudojimu. Reikalavimai turi būti pateikti raštu ir matomoje vietoje.
42 proc. vartotojų teigė, kad lemiantis kriterijus yra papildomos paslaugos, pvz., galimybė pažvejoti, žaidimų aikštelė, pirtis, baseinas.
Teisinis Reglamentavimas
Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija. Pažymėjimo, patvirtinančio, kad kaimo turizmo paslauga atitinka šiuos reikalavimus, išdavimo tvarką tvirtina savivaldybės taryba. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimas turi būti laikomas svečiams matomoje vietoje.
Pažymėjimas kaimo turizmo paslaugos teikėjui yra išduodamas, jeigu atitinkamos apskrities, miesto, rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - teritorinė VMVT) tikrinimo metu nustatoma, kad kaimo turizmo paslaugos teikėjo veiklos sąlygos atitinka šiuos reikalavimus.
Teisę teikti kaimo turizmo paslaugą (apgyvendinimo, higienos, maitinimo ir poilsio) kaimo vietovėje turi tik fiziniai asmenys, tt. y. Gyventojas individualią veiklą gali vykdyti arba nustatyta tvarka įregistravęs individualią veiklą (toliau - individuali veikla pagal pažymą), arba įsigyti verslo liudijimą iš anksto sumokėdamas fiksuoto dydžio pajamų mokestį nuo pajamų, gautų iš tokios individualios veiklos rūšies, kuri yra „Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąraše“ (patvirtintas Vyriausybės 2002 m. lapkričio mėn. 19 d. Nutarimu Nr. 1797 (VŽ, 2002, Nr.
Kaimo turizmo teikimo paslaugos su paslaugų gavėjais dažniausiai sudaromos žodžiu. Susitariama dėl apgyvendinimo sąlygų, maitinimo, kainos, kartais sumokamas avansas ir tuo laikoma, kad sutartis sudaryta. Tokios žodinės sutartys įstatymui neprieštarauja.
Kaimo Turizmo Raida Lietuvoje
Pirmoji kaimo turizmo sodyba Lietuvoje atsirado dar 1994 m. Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijoje privataus entuziazmo iniciatyva. Masinis kaimo turizmo sodybų Lietuvoje kūrimasis pprasidėjo 1997-aisiais, kai Žemės ūkio rūmų vadovo profesorius Antano Stancevičiaus iniciatyva nutarta skatinti kaimo turizmo verslo plėtrą šalyje. Prie Žemės ūkio rūmų buvo įkurta Kaimo turizmo asociacija. Kaimo turizmo verslas nuo pat pradžių laikytas alternatyva žemės ūkio gamybos veiklai.
Lietuvos kaimo turizmo asociacija veiklą pradėjo 1997 m., kuomet buvo tik 17 sodybų. Iki šių metų jų skaičius išaugo 23 kartus. Šiuo metu asociacija vienija beveik 400 narių. Tai ne tik kaimo gyventojai, teikiantys kaimo turizmo paslaugas, bet ir žmonės dar tik planuojantys kurti šį verslą, regioninių turizmo centrų darbuotojai.
Ypač statybos išsiplėtė 2004-2005 metais, kai sodybų statybai pradėtos naudoti Europos Sąjungos teikiamos paramos lėšos.
Konkurencingumo Didinimo Galimybės
Didėjanti konkurencija kaimo turizmo paslaugų rinkoje skatina verslininkus kurti naujas paslaugas, telkti tam tikras konkurencingumui didinti priemones, ir vis dėlto to neužtenka. Siekiant padidinti kaimo turizmo konkurencingumą, būtina įvertinti jo plėtrai poveikį darančius socialinius ir ekonominius aplinkos veiksnius.
42 procentai turistų į kaimo turizmo sodybas atvyksta švęsti, o nemaža dalis tokių - visiškai nusigerti. Mėgstančiųjų aktyvų poilsį (plaukti baidarėmis, važinėtis dviračiais ir kt.) daugėja, bet ne tiek, kiek norėtųsi. Dar mažesnis poilsiautojų procentas priklauso pažinties su kaimu, pažinties su gamta žmonių kategorijai.
Sodybas rekomenduotina įrengti maždaug iki 100 kilometrų spinduliu nuo didžiųjų miestų. Neleidžiama turizmo sodybų įrengti arti greitkelių. Nuo jų tokios sodybos turėtų būti nutolusios bent 3 - 4 kilometrus. Galvojant apie naujos sodybos kūrimą, pravartu įsiminti, kad jos teritorija neturėtų būti mažesnė negu 1,5 ha, joje esančių numerių (vieno, dviejų, trijų kambarių) skaičius neturėtų viršyti dvidešimties.
Kaimo sodybos pasirinkimą daugiausia lemia jos dislokacija. Net 61 proc. vartotojų nurodė, kad svarbiausias kriterijus renkantis sodybą ar ji yra prie vandens telkinių. 24 proc. vartotojų svarbūs siūlomi patogumai, o 22 proc.- pažįstamų rekomendacijos. Penktoje vietoje yra kaina, ją kaip lemiantį pasirinkimo kriterijų nurodė 20 proc. vartotojų.
Statistikos Duomenys
Kaimo turizmas* Lietuvoje 2011 m. veikė 615 kaimo turizmo sodybų, 2012 m. - 605. Pernai pirmąkart per 15 metų daugiau uždaryta, nei atidaryta, naujų sodybų. * Pernai šalies kaimo turizmo sodybas aplankė 260.000 svečių, arba 3% daugiau nei užpernai. * Populiariausios Lietuvoje yra kaimo turizmo sodybos, siūlančios ramų poilsį, šeimos šventes, šeimų poilsį su vaikais.