Ukmergės rajonas įsikūręs Lietuvos vidurio lygumose. Vakaruose ir šiaurės vakaruose rajono kraštovaizdį sudaro lygumos, rytiniame pakraštyje prasideda Aukštaičių aukštuma - kalneliai ir kloniai.
Teritorijos aukštumas nuo žemumų skiria Šventoji ir jos intakai: Siesartis, Žuvintė, Žirnaja, Riešė, Ukmergėlė, Mūšia. Yra 33 ežerai, didžiausi iš jų: Lėnas (219 ha), Žirnajai (192 ha).
Nuo 1566 m. iki 1950 m. Ukmergė buvo apskrities centras (pavietas), kuriam priklausė didelė Rytų Aukštaitijos dalis. Ukmergės apskrities ribos įvairiais laikotarpiais nuolat keitėsi.
Šiuo metu rajone yra 12 seniūnijų: Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko, Pivonijos, Siesikų, Šešuolių, Taujėnų, Ukmergės, Veprių, Vidiškių, Želvos, Žemaitkiemio (1 miesto ir 11 kaimo), 10 miestelių, 508 kaimai, 104 viensėdžiai.
Ukmergės rajono savivaldybėje gyventojų skaičius - 39288, iš jų: mieste - 23450, kaime - 15838 (2011 m.).
Ukmergės rajone veikia 22 bendrojo lavinimo mokyklos, dvi iš jų gimnazijos, 6 ikimokyklinio ugdymo įstaigos mieste, Ukmergės technologijų ir verslo mokykla.
Apie Ukmergės miesto bei rajono vietovių vardų kilmę yra išleistas atskiras leidinys „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas: pavadinimų kilmė“, kurį sudarė lietuvių kalbininkas, akademikas Zigmas Zinkevičius.
Ukmergės rajone yra 21 saugoma teritorija, iš jų 13 valstybinių ir 8 savivaldybių draustiniai. Kultūros paveldo departamento duomenimis rajone yra 428 kultūros paveldo objektai. Iš visų rajone esančių kultūros paveldo objektų valstybės saugomi yra 116.
Ukmergiškiams ir svečiams bus įdomu susipažinti su miesto istoriniais faktais, visiems puikiai žinomomis ir ne kartą aplankytomis vietomis - senamiesčiu, dvarais, piliakalniais, gamtos paveldo objektais, miškais, upėmis, kurie puikiai panaudojami žygiams, vandens turizmui.
Ukmergės kraštotyros muziejus (Ukmergė, Kęstučio a. Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos etnokultūros muziejus (Ukmergė, J. Tumo-Vaižganto g. Ukmergės A. Smetonos gimnazijos istorijos muziejus (Ukmergė, J. Basanavičiaus g. Ukmergės Užupio vidurinės mokyklos istorijos muziejus (Ukmergė, Linų g.
Kazimieras Mikalauskas - gydytojas (Δ Ukmergė, parkas prie ligoninės, Vytauto g. Ąžuolinė skulptūrinė kompozicija (skulpt. Rimantas ir Stasys Zinkevičiai), skirta iš šio kaimo kilusių medžio drožėjų, kryždirbių Gabrielio ir Kazimiero Katinų atminimui, atidengta 2006 m. Kryžius partizanų Vytauto Strazdo-Bebro ir Jono Grybausko-Paukštelio žuvimo vietoje, pastatytas 1992 m. Paminklinis akmuo Didžiosios kovos apygardos (DKA) Plieno rinktinės partizanų apygardos vado Alfonso Morkūno-Plieno, štabo viršininko Prano Grigo-Geniuko bei kitų partizanų žūties vietoje, atidengtas 1997 m.
Paminklas Didžiosios kovos apygardos (DKA) „Plieno“ rinktinės partizanų, būrio vado Jono Pažūsio-Dagio ir Stasio Zarembos-Beržo žūties vietoje (aut. Romas Navickas), pastatytas 1999 m. (Δ Beržalota, buvusi H. Kryžius ir paminklinis akmuo, įamžinantis čia žuvusių dviejų Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų - Algirdo Rukšos-Zubraus ir Antano Radzevičiaus-Lapo atminimą, pastatytas 1999 m.
Paminklinis kryžius partizanams Antanui Šalčiūnui-Fricui ir Valerijui Butkui-Tigrui atminti, pastatytas 1999 m. Kryžius Didžiosios kovos apygardos (DKA) partizanų ryšininkų ir rėmėjų Vlado ir Bronislavos, antisovietinio judėjimo dalyvių Antano, Edvardo ir Jono Burokų atminimui, pastatytas 2005 m. Paminklas Ukmergės krašto laisvės kovotojams ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) pogrindžio leidinio „Varpas“ spaudėjams: Stanislavai Vaineikienei, Vytautui Vaineikiui, Antanui Burokui ir Jonui Algirdui Kujaliui.
Medinis atminimo kryžius, pastatytas 1996 m. Obeliskas, skirtas visų Taujėnų krašto kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimui, pastatytas 2006 m. Boleslovas Dirmantas - advokatas, švietėjas, visuomenės ir politikos veikėjas, Ukmergės apskrities savivaldos organizatorius, pirmasis miesto burmistras (Ukmergė, Kauno g. Jonė Deveikė (Deveikytė)-Navakienė - teisės istorikė, visuomenės veikėja (Ukmergė, Vytauto g. Vladas Šlaitas - poetas (Ukmergė, Vytauto g.
Memorialinė lenta 1918 m. Memorialinė lenta 1944-1955 m. kovotojams už Lietuvos laisvę (Deltuva, Vytauto g. Koplytstulpis 2000-iesiems Kristaus gimimo metams (skulpt. Kryžius, sukurtas Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui, pastatytas 1987 m. Paminklas „Karžygys“ (skulpt. Jonas Žentelis), pastatytas 2004 m. Koplytstulpis ir paminklas-aukuras (skulpt. Paminklas Pabaisko mūšiui paminėti (skulpt. Viktoras Žentelis), pastatytas 2005 m. Koplytstulpis pirmosios Pabaisko Švč.
Paminklinis akmuo Vidiškių miestelio 500 metų jubiliejui (skulpt. Alvydas Pučinskas), pastatytas 2002 m. Koplytstulpis, skirtas Baro konfederacijos įvykiams atminti, pastatytas XVIII a. pab.-XIX a. pr. Koplytstulpis su šv. Jono Nepomuko skulptūrėle, pastatytas XIX a. pab. (skulpt. Kazimieras Katinas), 1999 m., minint Valų kaimo 300 metų jubiliejų, atstatytas (skulpt. Paminklinis akmuo Valų kaimo įkūrimui, pastatytas 1999 m. Obeliskas Rusijos ir Prancūzijos 1812 birželio 28 d. mūšiui atminti (arch. Gintautas Karvelis), pastatytas 1998 m. Paminklas 1831 m. sukilėliams (arch. Jonas Kovalskis-Kova), atidengtas 1935 m. ant Skerdimų (Majako) kalno, restauruotas 1989 m.
Stela, įamžinanti žydų sinagogą, veikusią XIX a., pastatyta 2008 m. Koplytstulpis „Rūpintojėlis“ (skulpt. Paminklas „Rūpintojėlis“ (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas 2008 m. Paminklinis akmuo, įamžinantis Siesikų miestelio pirmosios mokyklos, veikusios nuo 1885 m., atminimą, atidengtas 2003 m. Skulptūra Vidiškių mokyklos 100 metų jubiliejui (skulpt. Julius Urbonavičius), pastatyta 2001 m. Paminklinis akmuo Vidiškių mokyklos 100 metų jubiliejui (skulpt. Alvydas Pučinskas), pastatytas 2002 m. Koplytstulpis - Vargo mokyklos simbolis (skulpt. Rimantas Zinkevičius), pastatytas 1989 m.
Šaulių kryžius (skulpt. Rapolas Diečkus), pastatytas 1928 m., 1952 m. nugriautas, 1989 m. Skulptūra, sukurta Lietuvos kariuomenės 90-mečio ąžuolynui (skulpt. Vaidas Ramoška), pastatyta 2008 m. Laisvės paminklas, pastatytas 1928 m., 1951 m. nugriautas, 1989 m. pastatyta paminklo kopija (skulpt. Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, pastatytas apie 1929-1930 m., 1956 m. nugriautas, 1989 m. Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ (Atkurtoji Lietuva) (skulpt. L. Truikys), pastatytas 1930 m., 1951 m. nugriautas, 1990 m. atstatytas (skulpt.
Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas ir stogastulpis, pastatyti 1928 m., 1949 m. nugriauti, 1989 m. atstatyti (skulpt. Obeliskas - paminklas „Lietuvos laisvei“ (aut. Pranas ir Karolis Račeliai), pastatytas 1934 m., 1952 m. nugriautas. 1989 m. pastatyta paminklo kopija (skulpt. Koplytstulpis, skirtas 1946-1948 m. šioje vietoje likusių užkastų Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui (skulpt. Jonas Virbalas), pastatytas 1990 m. Paminklas žuvusiems 1941 m. sukilėliams, 1944-1953 m.
Paminklas šioje vietoje užkastų, 1945-1953 m. Želvos apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui (skulpt. Henrikas Šilgalis), pastatytas 1991 m. Paminklinis akmuo 1945-1948 m. Žemaitkiemio apylinkėse žuvusiems Lietuvos gynėjams, pastatytas 1998 m. Paminklas žuvusiems Vyčio apygardos partizanams, pastatytas 1989 m. Paminklinis akmuo žuvusiems Didžiosios Kovos apygardos „Plieno“ būrio partizanams (skulpt. Paminklas, skirtas Lietuvos laisvės gynėjų atminimui (skulpt. J.
Kryžius 1944-1955 m. žuvusiems partizanams atminti (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 2001 m. Kryžius, skirtas 1946-1948 m. Žemaitkiemio valsčiuje ir Vidiškių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų atminimui (skulpt. Jonas Virbalas), pastatytas 1989 m. Kryžius kilusiems iš šio krašto kovotojams ir žuvusiems Lietuvos partizanams atminti, pastatytas 1998 m. Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams, pastatytas 2001 m. Kryžius žuvusiems Lietuvos partizanams (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 2001 m.
Kryžius Avižieniuose gyvenusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų, žuvusių už Lietuvos laisvę, atminimui, pastatytas 2001 m. Skulptūra „Varpas“, įamžinanti pirmosios, įsteigtos 1966 m., Atkočių mokyklos atminimą, pastatyta 2006 m. Kryžius atgimstančiai Lietuvai, pastatytas 1988 m. prieš Pabaisko Švč. Kryžius, įamžinantis Lietuvos Atgimimą (skulpt. Pranas Kaziūnas), pastatytas 1991 m. Šv. Marijos koplytstulpis, skirtas Atgimimo ir Atkuriamos Lietuvos metams pažymėti (skulpt. Marijus Petrauskas), pastatytas 1990 m. Kryžius jubiliejiniams 2000-iesiems metams (skulpt. Remigijus Rudokas), pastatytas 2000 m.
Kryžius jubiliejiniams 2000-iesiems metams (skulpt. Paminklas „Kristaus stovykla“ („Laiminantis Kristus“), pastatytas 1934 m. Prisikėlimo kryžius „Kentėjusiems, kenčiantiems, kentėsiantiems“ (skulpt. Vladas Urbanavičius), pastatytas 2000 m. Paminklinis akmuo išnykusiems kaimams (skulpt. „Dovydiškių rūpintojėlis“ (skulpt. Koplytstulpis Šv. Jonui (skulpt. Jonas Tvarkūnas) (Žemaitkiemis, „Žemaitkiemio seniūnija“), Koplytstulpis Šv. Koplytstulpis Šv. „Varpas“ (skulpt. Šv. Kazimierui (skulpt.
„Balansas“ (skulpt. „Europos pagrobimas“ (skulpt. „Geldutė“ (skulpt. „Gyvybės globėja“ (skulpt. „Išmestas tinklas“ (skulpt. „Jaunystė“ (skulpt. „Labora“ (skulpt. „Laiko spiralė“ (skulpt. „Medus“ (skulpt. „Neptūnas“ (skulpt. „Neršianti žuvis“ (skulpt. „Plūdė“ (skulpt. „Protėvio dvasia“ (skulpt. „Stulpas laivui pririšti“ (skulpt. „Šeima“ (skulpt. „Upelio dvasia“ (skulpt. „Vandens keliai“ (skulpt. „Veidas“ (skulpt. „Vėliavnešiai“ (skulpt. „Vilkmergė“ (skulpt.
Stogastulpis su daugeliu šventųjų skulptūrų (skulpt. Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra (skulpt. Ąžuolinių figūrų kompozicija (skulpt. Vaidotas Ramoška) - 12 pumpurų, simbolizuojančių jauno žmogaus ugdymo kelią, pastatyta 1999 m. Amžių sandūros skulptūrų skveras, įkurtas 1999 m.
Kaimo turizmo sodybos
Planuojantiems atostogas ar savaitgalį gamtoje, Ukmergės rajono Antakalio apylinkės siūlo įvairių kaimo turizmo sodybų. Štai keletas iš jų:
- Vilkokšnio g. "Resort by Nava Lake"
- Vilūnų k. Katišių k. Zabarauskų k.
- Svečių namai "Maldis" šalia Vilniaus. Dviviečiai, triviečiai apartamentai. Pobūvių ir konferencijų salės. Maldžių g. Karaimų g.
- “Medaus pirtelė”- 2-4 žm. Slėnio g. Dabintos g. 13, Dzenkūniškių k. Semeliškių sen.
- Piliakalnio g. Dabinčiaus g. Birutės g.
- Sodyba "Viesų krantas" prie ežero arti Trakų. Kranto g. Margio kranto g.
- "Sodyba Jums" Trakų raj. Antakalnio g. Gervių g. Karaimų g. Kranto g. Ežero g.
- Kaimo turizmo sodyba Trakų raj. Trakų g. Ežero g. Gervinių k. Margio kranto g. Dabinčiaus g. Ežero g. Žalioji g. Pušyno g. Varnikų g.
- Sodyba Trakų raj. Dabinčiaus g. Verbų g. Kalno g. Monaičio g. Aukštoji g. Antakalnio g. Bebrų g. Draugystės g.
- MARGIO VILA - Privati erdvė Jūsų šventei ir poilsiui! Markininkų g.
- Sodyba „Gervių takas". Gervinių k. Draugystės g. 3, Statkonių k. Šaltinių g. Karaimų g. Užugirio g. Vytauto g. Aukštadvario g. Miško g. Naujosios sodybos g. Galvės g. Liepų g. Gratiškių g. Miško g.
Ką veikti gimtadienio proga gamtoje?
Gimtadienis gamtoje, ko gero, vienas smagiausių pasirinkimų gimusiems vasarą. Gimtadieniui gamtoje galima pasirinkti pačias įvairiausias vietas. Tai gali būti privati sodybos, sodo ar miško teritorija. Norintiems sutaupyti puikiai tinka ir viešos, nemokamos dienos stovyklavietės prie ežerų, upių, miškuose ar parkuose.
Pasirinkus vietą, riboja tik fantazija. Piknikas, pokalbiai prie laužo, nakvynė palapinėse ir šokiai iki ryto (jei pasirinkote privačią teritoriją). Esant lietaus tikimybei galima išsinuomoti ar įsigyti palapines, kuriose šventę pratęstumėte užklupus lietui.
Lietuvoje yra daugybė nuostabių vietų, kuriose galima švęsti gimtadienius gamtoje, dalis jų netoli nuo didžiųjų miestų, tad puikiai tinkamos vienos dienos šventei.
Pastarąjį dešimtmetį populiarėja ir anksčiau buvę neįprasti gimtadienio šventimo būdai, vienas jų išmokti ką nors naujo, sudalyvauti edukacijose, švęsti kūrybiškai. Organizuoti kūrybišką šventę sau ir kitiems galima įvairiai nuo dainos įrašymo garso studijoje iki edukacijų siūlomų skirtinguose muziejuose.
Taip pat šiuo metu siūloma gausybė įvairių kulinarinių pamokų ir degustacijų, kuriose gali sudalyvauti šventės dalyviai ir maistu mėgautis ne tik jį valgydami, bet ir gamindami bei degustuodami.
Gimtadienis gamtoje
Norite gimtadienį švęsti ne tik aktyviai, bet ir kažką sužinoti ? Tuomet puikiausias pasirinkimas ekskursija, kurios metu pramankštinsite kojas ir klausydami profesionalaus gido sužinosite tai, ko nežinojote apie vietas, kuriose gal jau esate buvę.
Ekskursijos gali būti įvairios ir nebūtinai nutolę nuo Jūsų ir kitų gimtadienio šventės dalyvių gyvenamosios vietos. Paklauskite savęs, ar tikrai viską žinote apie savo gimtąjį miestą, jo gatveles ir kitas vietines įžymybes. Vietinis gidas, puikus oras ir kompanija bus tai, kas leis gimtadienį atsiminti ilgam.
Rengiantiems didesnes šventes ir šventei skiriant didesnį biudžetą, galima įsigyti vienos dienos ekskursijas į įvairias Lietuvos ar artimojo užsienio vietas, taip apjungiant kelionės pažinimo ir šventimo džiaugsmą.
Jei gyvenate vietovėje šalia kurios yra didesnė upė, ežeras, marios ar kitoks vandens telkinys tinkamas plaukiojimui laivu ar valtimi, tai gali būti vienas smagiausių būdų švęsti gimtadienį. Pasiplaukiojimas su visa kompanija nedidele jachta, laivu ar net keliomis valtimis, kai iš dangaus Jus glosto Saulės spinduliai puikus potyris ir vaikams ir suaugusiems.
Nepamirškite pasirūpinti maistu ir gėrimais iš anksto, nes juk gimtadienis vandenyje, o ne ant kranto, tad parduotuvės nerasite ! Didesniuose, pasiplaukiojimams skirtuose laivuose, jachtose būna maisto ruošimui, valgymui ir gėrimams skirta įranga, tokia kaip stalai, indai, puodai, stiklinės ir kt.
Neretai maistą galima užsisakyti pas laivo kapitoną, tokiais atvejais dažnai ruošiama žuvienė pagal tradicinius tos vietos receptus. Vienos populiariausių Lietuvoje vietų gimtadieniams laive yra Kauno marios ir Šilutės regionas gausus upių ir upelių, kuriame pramoginė laivyba itin išvystyta.
Kauno mariose galima rinktis iš keliolikos pramoginių laivų, kurie tinkami gimtadienio šventimui. Patyrę kapitonai Jūsų kompanijai suroganizuos ekskursiją po įdomiausius Kauno marių kampelius.
Tuo tarpu Šilutės apylinkėse (Rusnėje, Mingėje, Kintuose ir kitur) gimtadieniui ant vandens pramoginių laivų pasirinkimas itin gausus, galite rinktis žvejybinius laivus, paverstus pramogų salėmis ant vandens ar greitaeigius modernius katerius.
Taip pat Lietuvos žemupyje galimi ir įvairūs ekskursijų variantai, kurie gali trukti kelias valandas ar net kelias dienas (su nakvyne palapinėse krante), taip pat itin populiari vienos dienos ekskursija iš Minijos (Mingės) kaimo į Nidą.
Jubiliatui, kuris yra nuotykių mėgėjas, puikus pasirinkimas draugus pakviesti į nuotykių parką ir praleisti gimtadienį karstantis medžiais ar leidžiantis nuo jų. Dažniausiai nuotykių, pramogų ar labirintų parkuose būna įrengtos specialios vietos (pavėsinės, stalai su suolais ar kt.), kuriose po aktyvių pramogų galima smagiai su kompanija švęsti gimtadienį.
Kai kuriuose parkuose galima užsisakyti ir vaišes, tačiau didžiojoje dalyje pramogų parkų užkandžiais ir gėrimais tenka pasirūpinti patiems. Jei norite išskirtinės šventės, organizuokite teminį vakarėlį, kuris nepaliks svečių abejingais.
Nepriklausomai nuo to, kaip švenčiate gimtadienį, svarbiausia yra dėmesys detalėms, gera kompanija ir gera nuotaika.
| Vieta | Privalumai | Pastabos |
|---|---|---|
| Privati sodyba | Privatumas, patogumai | Reikia iš anksto rezervuoti |
| Vieša stovyklavietė | Nemokama, gamta | Riboti patogumai |
| Nuotykių parkas | Aktyvios pramogos | Reikia pasirūpinti maistu ir gėrimais |
Planuojant gimtadienio šventę gamtoje, svarbu atsižvelgti į jubilijato pomėgius, metų laiką, biudžetą ir dalyvių skaičių. Taip pat, nepamirškite pasirūpinti patogia apranga, apsauga nuo uodų ir kitais būtinais daiktais, kad šventė būtų kuo malonesnė ir įsimintinesnė.
Linkime Jums smagių akimirkų ir nepamirštamų įspūdžių!

Nuotrauka iš atostogoskaime.lt