Mosėdis – Akmenų sostinė, kviečianti atrasti Žemaitijos unikalumą

Planuojate kelionę į pajūrį? Tuomet verta nukrypti nuo įprasto maršruto ir susipažinti su unikaliu miesteliu, įsikūrusiu Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai“ rekomenduoja atrasti Mosėdį, garsėjantį unikaliu retų akmenų muziejumi po atviru dangumi.

Unikalus akmenų muziejus po atviru dangumi

Bartuvos upės slėnyje įsikūrusiame muziejuje, 8 hektarų plote, sukomponuotos kompozicijos iš daugiau kaip 150 000 įvairių akmenų ir akmenukų, kurių mažiausias sveria mažiau nei gramą, o didžiausias - daugiau nei 50 tonų.

„Mosėdis - vienas gražiausių, tvarkingiausių, labiausiai turistų lankomų Žemaitijos miestelių, dar vadinamas Akmenų sostine. Dabar jau sunku atskirti, kur prasideda miestelis ir kur baigiasi unikalių akmenų muziejaus teritorija“, - teigia Skuodo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Alina Anužienė.

Daktaras Vaclovas Intas - miestelio legenda

Daktaras Vaclovas Intas (1925-2007) - tikra miestelio legenda. Akmenų parko ir muziejaus įkūrėjas pirmąjį akmenį į savo sodybą parsivežė ant dviračio bagažinės. V.Into meilė geologijai bei akmenims užkrėtė visą miestelį, o pati sodyba tapo Lietuvos kultūros vertybe.

Muziejaus lauko ekspozicija šiandien užima 12,5 ha ploto teritoriją, kurioje eksponuojama daugiau kaip 200 įvairių akmenų. Riedulių įvairiaspalvius raštus dar labiau paryškina parko žaluma.

„Šiandieniniame muziejuje yra dvi pagrindinės ekspozicijos. Pirmoji įrengta sename malūne, kur lankytojai gali apžiūrėti fosilijas, spalvomis ir faktūromis turtingą smėlio kolekciją ir net pamatyti iš žmogaus tulžies ar inkstų pašalintus akmenis. Tuo tarpu lauke esanti parodos dalis suprojektuota taip, jog lankytojai joje pasijunta tarsi atsidūrę Švedijos ar Suomijos gamtos apsuptyje. Čia galima pamatyti, paliesti ir net pajusti akmenų, Lietuvoje atsidūrusių per ledynmetį, galią ir slaptingumą“, - pasakoja A. Anužienė.

Ką dar aplankyti Mosėdyje ir jo apylinkėse?

• Atvykus į Mosėdį rekomenduojama aplankyti ir netoliese esantį Šilalės kūliu vadinamą akmenį, kuris didžiausių Lietuvos akmenų dešimtuke užima 5-ąją vietą.
• Greta esantys Dubenėtasis ir Aukuro akmenys mena pagoniškas apeigas, na o keliaujant nuo Mosėdžio link Šauklių miestelio, verta aplankyti Šauklių riedulyną.
• Šauklių riedulynas - tai natūralus kraštovaizdžio draustinis, kurį suformavo net prieš 26 tūkst. metų slinkęs ledynas.
• Įdomu pasivaikščioti čia įrengtu pažintiniu taku ir susipažinti su neįprastu Lietuvoje, tundrą pirmenančiu kraštovaizdžiu. Be to, čia aptinkamos europinės svarbos viržynų, kadagynų, briedgaurynų gamtinės buveinės.
• „Be Mosėdį išgarsinusio V. Into ir jo įkurto muziejaus, miestelyje rekomenduoju aplankyti Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią. Tai vienas iš įspūdingiausių Lietuvos vėlyvojo baroko architektūros sakralinių statinių. Bažnyčia garsi dar ir tuo, jog joje kunigavo Juozas Tumas-Vaižgantas. Netoli bažnyčios rasite ir namą, kuriame gyveno šis rašytojas, na, o pasivaikščioję miestelyje - puikiu peizažu pasigrožėti užlipkite ant Mosėdžio piliakalnio, kurį rasite pačioje Mosėdžio „širdyje“, - Mosėdžio lankytinas vietas pristato A. Anužienė.

Istoriniai duomenys

Mosėdis (Skuodo raj.) įsikūręs apie 10 km. į šiaurę nuo Salantų. Per miestelį teka upė Bartuva. Nuo 19 a. Istoriniuose šaltiniuose vietovė paminėta 1253 m. iki 15 a. Mosėdžio apylinkės buvo retai apgyvendintos.

Plečiantis kolonizacijai, miškingose šiaurės žemaitijos Vietovėse kūrėsi kaimai, daugėjo gyventojų. 1551 m. Žemaičių vyskupas V. Viežbickis Mosėdyje pastatė pirmąją bažnyčią, kuriai žemes užrašė K. Bilevičius. Mosėdžio dvaras įkurtas 16 a. ir miestelis besikuriantis prie jo buvo Žemaičių vyskupo jurisdikcijoje.

Per švedų antplūdį 1659 - 1660 m. Mosėdis ir jo apylinkės buvo nusiaubtos, išžudyta nemaža gyventojų. 1703 m. balandžio 25 d. vyskupo J.J. Krišpino - Kiršenšteino rūpesčiu miesteliui buvo suteikta ketvirtadienio turgaus privilegija. Vyskupas J. Lopacinskis 1769 m. kovo 22 d. be jau veikiančio ketvirtadienio turgaus išsirūpino ir 3-jų prekymečių į metus privilegiją. Miestelis sparčiai plėtėsi.

1780 m. pradėta statyti nauja bažnyčia. Mūrinės šv. Mykolo Arkangelo maldos namų statyba buvo baigta 1783 m. Prie bažnyčios veikė altarija. 1841 m. 1831 m. nacionaliniame išsivaduojamame sukilime aktyviai dalyvavo apylinkių dvarininkai ir vyskupo valstiečiai.

Nuslopinus sukilimą, rusai dvarą nacionalizavo. Po 1863 m. sukilimo pralaimėjimo buvo uždrausta lietuvių kalba, surusinta mokykla. 1895 - 1898 m. Mosėdžio bažnyčioje vikaru pradėjo dirbti kunigas rašytojas Juozas Tumas - Vaižgantas. Mokykloje jis dėstė tikybą.

Lietuvybę ugdė ir knygnešiai, slapta gabenę draudžiamą lietuvišką literatūrą. Gyvendamas Mosėdyje J. Tumas - Vaižgantas įsteigė ir slapta redagavo „ Tėvynės sargą", įkūrė Blaivybės draugijos skyrių. Jo lietuvybės išsaugijimo idėjas toliau tęsė atkeltas į bažnyčią kunigas rašytojas Kazimieras Pakalniškis - Dėdė Atanazas.

1908 m. balandžio 15 d. buvo suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras. 1909 m. Mosėdyje buvo bažnytinis choras, knygynėlis. 1928 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Mosėdis liko valsčiaus centru. II - o pasaulinio karo metais naciai išžudė žydus, bolševikai deportavo nemaža mosėdiškių. Pokario metais apylinkėse vyko rezistencinės kovos.

1962 m. kilo didelis gaisras, kurio metu sudegė miestelio centras. Visoje Lietuvoje yra garsus Mosėdžio akmenų muziejus, kurį įkūrė gydytojas V. Intas daugiau, kaip 30 metų jis rinko akmenis, kurių gamta nepašykštėjo šioms apylinkėms.

Pradžioje V. Intas akmenimis išpuošė savo sodybą, įrengė tarp akmenų tvenkinėlius su įvairia augmenija. Po to buvo pradėtas kurti akmenų muziejus prie Bartuvos upės. Ekspozicijoje po atviru dangumi galima pamatyti visas Lietuvoje aptinkamas uolienų atmainas. 1979 m. atidarytame muziejuje surinkta apie 5 000 įvairiausiu riedulių.

Mosėdis istorinio herbo niekada neturėjo. Komisijoje svarstant naujo herbo idėjas kartu su vietos seniūnijos atstovais buvo nutarta pavaizduoti lokį nešantį akmenį. Tie patys simboliai naudojami ir akmenų muziejaus ženkle. Lokys jau priešistoriniais laikais atliko svarbų vaidmenį kulto apeigose. Šiaurės tautų kultūrose lokys garbinamas, kaip jėgos, vyriškos drąsos simbolis. Simbolių kalboje akmuo dėl savo kietumo ir nekintamumo dažnai siejamas su amžina Dievo galia. Jais dažnai žymimos šventos vietos.

Dailininkas Saulius Bajorinas parengė Mosėdžio herbo etaloną. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2002 m. liepos 11 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. Herbo aprašymas. Mosėdis - senas Žemaitijos miestelis, įsikūręs prie Bartuvos upės (Skuodo rajone). Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1253 m. kryžiuočių raštuose. Čia buvusi gynybinė pilis, kuri stovėjo dabartinės mokyklos vietoje, liudija apie aršias kovas su Livonijos ordinu.

XV amžiuje Mosėdžio gyvenvietė - Žemaičių vyskupo valda. XVI amžiuje įsikūrė dvaras, o šalia augo miestelis. Dabartinis Mosėdis, anot A. Semaškos “Žemaitijos turistinė Meka” garsėja savo unikalumu, kurį miesteliui suteikia akmenys ir gausi dekoratyvinė augmenija.

Miestelį puošia pačiame centre suformuotas skverelis žymiems Lietuvos žmonėms ir įvykiams pažymėti. Jame išdėstyti įvairaus dydžio akmenys, pasodinti įvairių formų kadagiai ir ąžuolai. Skveras pradėtas formuoti po 1962 m. Mosėdis viena iš seniausių Žemaičių žemės gyvenamųjų vietovių, įsikūręs prie Bartuvos upės (Baltijos jūros intakas, 102,5 km), apie 40 km į šiaurės rytus nuo Kretingos ir apie 13 km į pietus nuo Skuodo, nelabai toli (apie 15 km) nuo Latvijos sienos.

Pirmą kartą Mosėdžio vardas paminėtas 1253 m. kalavijuočių ordino ir Rygos vyskupo žemių dalybų dokumentuose. Lietuvos valstybės kūrimosi laikais ši vietovė priklausė Ceklio sričiai, kuri XIII - XV a. 1523 - 1529 m. buvo pravesta tikslesnė Žemaičių ir Kuršo riba ( Nauhausen pilies landknecgto pravesta provizorinė riba). Mosėdis liko keliolikos kilometrų atstumu nuo jos, Lietuvos pusėje. Tada čia buvo didžiuliai miškai. Tik - XVI - XVII a. jie buvo pradėti kirsti: kūrėsi naujos sodybos, kaimai, o iki šiol buvusios didėjo. Bažnyčių ir parapijų buvo labai retai.

Žemaičių vyskupai rūpinosi jų steigimu, prašydami vietos žemvaldžius - bajorus paskirti žemės bei kitų turtų, reikalingų bažnyčios statybai ir parapijos išlaikymui. Pagoniški laužai Mosėdžio apylinkėse, Šilalės kaime, deginti dar ir XV - XVII a. 1544 m. Žemaičių vyskupas, Vaclovas Viežbickis, gavęs iš Užvenčio tėvūno Kasparo Bilevičiaus žemės su keliais baudžiauninkais, Mosėdyje pastatė pirmąją medinę bažnytėlę (daugelyje rašytinių šaltinių nurodoma dar ir 1551 m. data). Tas pats vyskupas Mosėdžio bažnytėlei suteikė parapijos teises, tačiau jos nebuvo labai tikslios, nes buvo labai plati: siekė Kuršą ir Baltijos jūrą.

Apie 1660 m. 1659 - 1660 m. švedai gerokai apnaikino Mosėdžio dvarą, miestelį ir apylinkes. 1702 m. balandžio 25 d. 1762 m. 1769 m. 1780 m. vyskupo j. D. 1783 m. Mosėdyje buvo baigta statyti nauja Romos katalikų bažnyčia, kurios statyba rūpinosi kunigas Pranciškus Virševičius, rėmė vietos bajorai su baudžiauninkai, kuri išlikusi iki mūsų dienų. Tai trečioji, o greičiausiai ketvirtoji …? Tik 1850 m. 1785 m. XIX a. vid. 1822 m. 1841 m. parapijoje buvo 5027 , 1938 m. 1845 m. Unijinės Lietuvos laikais Mosėdžio dvaras ir miestelis priklausė Žemaičių vyskupams.

1841 m. 1897 m. 1831 m. sukilime prieš rusus dalyvavo apylinkės dvarininkai ir dalis baudžiauninkų. Iš Vilniaus gubernijos valdybos raporto generalgubernatoriui matyti, kad sukilimą ypač rėmė vyskupo valstiečiai; buvęs pakartas vaitas. 1848 m. kovo 21 d. Mokykla Mosėdyje buvusi dar unijinės Lietuvos laikais; vyskupo M.Valančiaus rūpesčiu atgaivinta ir 1853 m. ją lankė 49 mokiniai, daugiausia berniukai.

Dar apie 1880 m. vietos kunigų rūpesčiu, mokykla buvo ,, žemaitiškai - katalikiška”: mokyta lietuviškai tikybos dalykų, katekizmo ir lietuviškai skaityti ir rašyti. Apie 1885 m. ir kiek vėliau ,,žandariško” nusiteikimo rusas - mokytojas Karpyzovas, lietuvių kalbą iš mokyklos išgujo, visomis išgalėmis stengdamasis mokinius rusinti. Kai tai nepavykdavo jam įkalbinėjimais, į pagalbą pasikviesdavo Skuodo stačiatikių kunigą ( Mosėdyje cerkvės nebuvo), kad šis mokyklą ,,pašventintų”.

1867 m. įsteigta Mosėdžio valdinė pradžios mokykla. Kurį laiką tikybos dalykas mokykloje lietuviškai dėstė kunigas Juozas Tumas - Vaižgantas, 1895 - 1897 m. Mosėdžio vikaru dirbęs kunigas, rašytojas, visuomenės veikėjas. Rusų verčiamas Mosėdį paliko, 1897 m. kovo 5 d. Po 1905 m. lietuviai mėgino įsteigti ,,Saulės” draugijos mokyklą, bet iš rusų valdžios leidimo negavo. XX a.

Tautinis lietuvių atgimimas Mosėdyje prasidėjo XIX a. pirmoje pusėje. Jį stiprino ir ugdė knygnešiai, kai kurie dvasininkai, ypač nuo 1890 m. čia gyvenęs kun. Kazimieras Pakalniškis (rašytojas - Dėdė Atanazas). 1895-1897 m. vikaru buvo kun. J. Tumas - Vaižgantas, visomis išgalėmis lietuvišką veiklą stiprino. Čia gyvendamas įsteigė ir slapta redagavo ,,Tėvynės Sargą”.

1896 m. įsteigė Blaivybės draugijos skyrių ir bandė jį legalizuoti, tačiau J. Tumo - Vaižganto sukelta blaivybės akcija tebuvo laikina; vėliau Mosėdžio degtinės monopolio parduotuvė gaudavo kasmet 15.000 rb. pajamų. 1897 m. ,,Tėvynės Sargo” Nr. ,,Mūsų gyventojai pradėjo imties proto, mėgindami pamesti girtuokliavimą. Daug žmonių paklausė š. Bažnyčios balso. Tas pats J. Tumas - Vaižgantas, suorganizavęs lietuviškos spaudos platinimą, turėjo ir daugiau skaudžių pergyvenimų. Visą laiką buvo policijos priežiūroj. Mosėdiškiai aktyviai dalyvavo 1905 m. priešrusiškame judėjime. Daugelis jų nukentėjo ir buvo rusų teisti.

1908 m. balandžio 15 d. suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras; nuo to laiko vakarai ruošiami ir dažniau. 1909 m. jau buvo bažnytinis choras, knygynėlis, blaivybės draugijos skyrius, skaitykla. Mosėdžio parapijoje buvo apie 10 tūkstančių nuolatinių gyventojų.

Kuriantis nepriklausomai Lietuvai mosėdiškiai buvo aktyvūs. 1918 m. gale sudarė parapijos (valsčiaus) komitetą ir aktyviai dalyvavo Lietuvos atstatymo darbe. Nepriklausomybės metais Mosėdis liko valsčiaus centru ir priklausė Kretingos apskričiai. 1923 m. 1923 m. 1939 m. Buvo valsčiaus savivaldybė, mokykla, paštas, viešas valstybinis bibliotekos skyrius su skaitykla, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, kooperatyvas, malūnas, smulkaus kredito draugija, elektrinė, keliolika krautuvių ir amato dirbtuvių.

1925 m. gyventojai buvo nubalsavę valsčiaus ribose uždrausti svaigalų prekybą. 1940 m. Antrojo pasaulinio karo metais nacistai suėmė ir nužudė didžiąją dalį nespėjusių pasitraukti Mosėdyje ir jo apylinkėse gyvenusių žydų tautybės žmonių. Pati gyvenvietė karo metu nedaug nukentėjo.

1959 m. 1962 m.birželio 6 d. Mosėdį ištiko didelis gaisras, kurio metu išdegė gera dalis miestelio, jų tarpe kolūkio kontora, vaistinė, daugelis kolūkiečių bei miestelėnų pastatų. Karštą vasaros dieną ugnis taip greitai išsiplėtė, kad iš laukų atbėgę kolūkiečiai terado rūkstančius savo namų pamatus. Sudegė 28 gyvenamieji namai, 5 visuomeniniai pastatai, 32 ūkiniai trobesiai; nuo ugnies pavyko išgelbėti tik rytinius ir vakarinius Mosėdžio pakraščius.

1966 m. buvo mokykla, 2 krautuvės, valgykla-restoranas, paštas, medicinos punktas, vaistinė, bolševikinės propagandos namai, biblioteka. 1979 m. Laikotarpis po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo Mosėdžio žmonėms, kaip ir daugumai kitų, gyvenančių kaimiškose vietovėse, buvo gana sudėtingas.

Laikas keičia žmonių mąstymą, įgūdžius, atsiranda didesnis pasitikėjimas savo jėgomis. Seniūnijos gyventojai pamažu pradėjo stiprinti savo ūkius, steigti privačias įmones. Seniūnijoje veikia dvi norvegų kapitalo įmonės - UAB ,,Mitter” (gamina dirbtinius kailius) ir UAB ,,Termotextile” (gamina antklodes ir pagalves), dvi medžio apdirbimo įmonės - UAB ,,Skalsa”, 3 paminklų gamybos įmonės ( A.Kataržio PĮ ,,Kūlis”, A.Venslausko IĮ, P.Leiliono IĮ, autoservisai - ,,Kabera” (Udraliuose) ir autoservisas Šaukliuose , Skuodo darbo biržos KAP.

Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 11 parduotuvių, kavinė, svečių namai ,,Kaštonas”, ambulatorija, vaistinė, vet. 2004 m. Dabartinė Mosėdžio seniūnijos teritorija suformuota dar 1978 m., kai, naikinant Daukšių apylinkę, prie Mosėdžio apylinkės buvo prijungta tuo metu veikusio ,,Taikos” kolūkio teritorija. Šiuo metu Mosėdžio seniūnijos plotas 97 kv. km. 2001 m. 2004 - 2005 m.m. 2006 m. liepos 5.

Seniūnijos gyventojus aptarnauja viešoji įstaiga ,,Mosėdžio pirminės sveikatos priežiūros centras”, laisvalaikiu rūpinasi taip pat viešosios įstaigos teisėmis dirbantis Mosėdžio kultūros centras, biblioteka. Miestelyje veikia Mosėdžio parapijos vaikų globos namai, Šv. 1993 m. Mosėdyje, Bartuvos upės slėnyje, vyko tarptautinio folkloro festivalio „Baltica 93″ renginiai. 1999 m. 2002 m. 2003m. iškilmingai pažymėtos Mosėdžio pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750-osios metinės. Renginiai vyko 3 dienas. 2004 m. 2008 m.

Seniūnijoje yra 2 pašto skyriai, 2 bibliotekos, 1 kultūros centras (Mosėdyje), 2 bendruomenės namai, 1 kavinė Šaukliuose, 8 maisto prekių parduotuvės tame skaičiuje 5 Mosėdžio miestelyje, 1 kavinė ,,Malūnininko užeiga” Mosėdyje, svečių namai ,,Kaštonas” (Mosėdyje), ambulatorija Šaukliuose, PSPC Mosėdyje - atvyksta specialistai - odontologas, ginekologas, veikia vaistinė, vet.

Labiausiai Mosėdį išgarsino gydytojas Vaclovas Intas ir jo įkurtas Respublikinis Unikalių akmenų muziejus (2005 m. akmenų muziejui suteiktas Respublikinis Vaclovo Into vardo akmenų muziejus ). Akmenų gatvėje (anksčiau - Kapų), šalia bažnyčios, vis dar stovi namas, kuriame 1895 - 1898 m. Miestelio centre esanti Šv. Mykolo arkangelo bažnyčia taip pat sulaukia didelio turistų ir kitų miestelio svečių dėmesio. Netoli Mosėdžio - Šauklių kraštovaizdžio draustinis (vadinamoji Šauklių tundra).

Važiuojant keliu Skuodas - Plungė, iš Mosėdžio kiek pavažiavus į Salantus, rodyklės kviečia pasukti vakarų pusėn. Mosėdį garsina miestelyje jau daugelį metų vykstantys įdomūs kultūriniai renginiai: folkloro šventės ,,Bieg opelė vingurdama”, contry muzikos festivalis ir kt. Du kartus Mosėdį jau aplankę tarptautinio folkloro festivalio ,,Baltica” renginiai.

A. Tautavičius. Žemės ženklai. // Mokslas ir gyvenimas, Nr. ,,Mūsų Lietuva”. Mosėdis: istorija ir dabartis. Kultūra, paveldas ir … ,,akmenų liga”. // Žemaičių žemė, Nr. Kaštonų g.

Kaimo turizmo sodyba „Kaštonas"

Kaimo turizmo sodyba „Kaštonas" - moderni sodyba akmenų sostinėje - Mosėdyje, Skuodo rajone. Sodyboje „Kaštonas" yra dvi pokylių salės viena šalia kitos - atskiri pastatai, talpinantys didžiojoje salėje iki 80 žmonių, taip pat yra baras, 2 WC, rūbinė, kondicionierius, televizorius, multimedia, mažojoje salėje telpa iki 40 žmonių, yra atskira virtuvė, kurioje gali šeimininkauti ir patys svečiai. Taip pat dirba profesionali virtuvė, aptarnaujantis personalas.

Rengiame banketus, furšetus. Liks nenusivylę pirčių mėgėjai. Sodyboje yra net trys skirtingos pirtys: rusiška, turkiška, japoniška, yra kubilas. Yra puikios sąlygos nakvynei. Jūs galėsite apsistoti 4 atskiruose pastatuose, išsidėsčiusiuose atokiau vienas nuo kito, kuriuose yra šiuolaikiškai ir patogiai įrengta 14 numerių, juose telpa 50 žmonių.

Užsakius visą sodybą, nebus jokių pašalinių žmonių (sodyba privačioje teritorijoje). Tad švęskite savo šventes, pramogaukite kaimo turizmo sodyboje „Kaštonas", o mes pasistengsime, kad Jūs ir Jūsų svečiai būtų laimingi! Juk Kaštonas - tai laimės simbolis!

tags: #kaimo #turizmo #sodyba #mosedyje