Lietuvių etninė architektūra visuomet suvokiama sodybos kontekste. Sodybą sudaro pastatų (namas, klėtis, tvartas, klojimas ir kt.), želdinių (sodas, gėlių darželis, medžiai), kiemo erdvių ir mažosios architektūros (kryžius, vartai, šulinys, aviliai ir kt.) formų visuma, atspindinti regiono specifiką, gyvenseną ir vietinę gamtą.
Sodybos Formavimosi Istorija
Senąsias lietuvių sodybas sudarė 4-5 trobesiai: gyvenamasis namas, svirnas, tvartas, kluonas ir pirtis. Turtingų valstiečių sodyboje būdavo iki 20 pastatų, neturtingų - tik 1 arba 2. Iki Valakų reformos sodybos plėtojosi laisvai, pastatų išdėstymo tvarka nebuvo reglamentuota įstatymų. Valakų reforma sunormino sodybos užstatymą.
Taisyklingos formos sodybos rikiuotos viena prie kitos, trobesiai statyti abiejose gatvės pusėse: gyvenamieji namai ir svirnai - vienoje, ūkiniai pastatai - kitoje. Mažažemių sodybos turėjo 1-3, dideli ūkiai - 8-10 trobesių. Visi sodybos pastatai buvo grupuojami aplink 1 arba 2 kiemus.
Padrikojo plano kaimo sodybos formavosi iš vienos arba kelių sodybų, dažniausiai įsikūrusių kalvotose vietovėse, miškuose, prie upelių. Vienkiemiai skirstomi į senąsias (žemaičių, užnemuniečių) ir po 20 a. žemės reformų susikūrusias sodybas. 20 a. 3-4 dešimtmetyje statyti vienkiemiai yra itin aiškios struktūros. Pastatai, kaip ir Užnemunėje, dažniausiai statyti apie vieną keturkampį kiemą.
Kiti Sodybos Elementai
Vienas svarbiausių sodybos elementų ‒ tvoros. Jomis buvo skiriami kiemai, tveriami gėlių darželiai, kluoniena, daržai, sodas, pievos, ganyklos, takai gyvuliams išginti. Gerojo kiemo, darželio ir sodo tvoros būdavo tankios, skirtos smulkiems naminiams gyvūnams sulaikyti.
Daržai ir pakelės būdavo aptveriami retesnėmis tvoromis. Ties takais tvorose rengtos lipynės. Vartai ir varteliai būdavo įrengiami tarp atskirų kiemų, ties įvažiavimais į sodybą, kluonieną, daržus. Paprasti vienvėriai vartai dažnai gaminti iš horizontalių karčių arba lentų.
Šuliniai dažniausiai rengti tarp švariojo ir ūkinio kiemo. Senesni šuliniai buvo su svirtimis, nuo 19 a. Kiti smulkiosios architektūros elementai - aviliai, balandinės (karvelidė), inkilai, lesyklos, lauko baldai - teikė sodybai jaukumo, jungė visus pastatus, kartu su jais sudarė vientisą sodybos ansamblį.
Kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės - vieni unikaliausių etninės kultūros ir architektūros statinių. Jie statyti sodybose (švariajame kieme), pakelėse, kapinėse.
Koplytstulpis su Rūpintojėliu Šiluvoje
Tvorų Tipai
Tvorų tipai - tai skirtingos tvorų konstrukcijos ir medžiagos, naudojamos sklypų, namų ar komercinių teritorijų aptvėrimui. Lietuvoje dažniausiai pasirenkamos metalinės (skardinės), medinės, segmentinės, tinklinės, betoninės ir žaliuzinio tipo tvoros.
Medinės Tvoros
Medinės tvoros išlieka populiarios dėl natūralios išvaizdos ir jaukumo pojūčio. Medinė tvora gali būti tanki - visiškai uždengianti sklypą, arba ažūrinė - suteikianti daugiau vizualinio lengvumo. Tačiau pagrindinis šio tipo trūkumas - nuolatinė priežiūra.
Metalinės Tvoros
Metalinės, dar vadinamos skardinėmis tvoromis, yra vienas patikimiausių ir ilgaamžiškiausių sprendimų. Tinkamai sumontuota metalinė tvora gali tarnauti 30-50 metų, yra atspari sniegui, vėjui, lietui ir mechaniniams pažeidimams.
Segmentinės Tvoros
Segmentinės tvoros gaminamos iš suvirintų metalinių strypų, sujungtų į standžius segmentus.
Tinklelinės Tvoros
Tinklelinė tvora dažniausiai pasirenkama tada, kai svarbiausia yra funkcionalumas ir kaina. Tinklelinės tvoros privalumas - maža kaina, greitas montavimas ir minimalios priežiūros sąnaudos.
Betoninės Tvoros
Betoninės tvoros nesideformuoja nuo sniego apkrovų, jų neveikia drėgmė, jos nepelija ir nepūva.
Žaliuzinės Tvoros
Žaliuzinė tvora skirta tiems, kuriems svarbus privatumas, modernus dizainas ir tvarkingas kiemo vaizdas. Horizontalios lamelės užstoja vaizdą iš išorės, bet leidžia orui ir šviesai laisvai cirkuliuoti, todėl kiemas neatrodo uždaras.
Tvorų Palyginimas
Renkantis tarp metalinės ir medinės tvoros, svarbu suprasti ne tik jų išvaizdos skirtumus, bet ir ilgalaikes pasekmes. Medinės tvoros dažniausiai pasirenkamos dėl savo natūralumo, šilto estetinio vaizdo ir gebėjimo harmoningai įsilieti į aplinką - ypač kaimo vietovėse, sodybose ar šalia miško.
Medinė tvora turi būti reguliariai impregnuojama, dažoma ar alyvuojama, kad būtų apsaugota nuo drėgmės, UV spindulių, pelėsio ir kenkėjų. Jei priežiūra apleidžiama, mediena pradeda skilinėti, pilkėti ar pūti, o tai ženkliai trumpina tvoros tarnavimo laiką.
Metalinės tvoros - priešingai - yra orientuotos į ilgaamžiškumą ir praktiškumą. Cinkuotas ar polimerine danga dengtas metalas atsparus korozijai, temperatūrų svyravimams ir mechaniniams pažeidimams. Tokia tvora nereikalauja reguliaraus atnaujinimo ir gali tarnauti kelis dešimtmečius.
Lietuvos klimatas pasižymi dideliu drėgmės kiekiu, dažnais temperatūros svyravimais, sniegu ir šalčiu, todėl ne visi tvorų tipai vienodai gerai atlaiko žiemos sąlygas.
Tinklelinė ir žaliuzinė tvora atlieka visiškai skirtingas funkcijas, todėl jų palyginimas priklauso nuo sklypo paskirties ir savininko lūkesčių. Skardinės ir segmentinės tvoros dažnai lyginamos dėl panašios kainų kategorijos, tačiau jų funkcionalumas skiriasi iš esmės. Tokios tvoros ypač tinka sklypams prie judrių gatvių, kaimynystėje ar ten, kur norima apsisaugoti nuo smalsių žvilgsnių ir triukšmo. Segmentinės tvoros yra labiau orientuotos į teritorijos ribų žymėjimą ir saugumą.
Patarimai Renkantis Tvorą
Tinkamos tvoros pasirinkimas priklauso nuo daugybės faktorių - sklypo tipo, tikslų, estetikos, medžiagų ir biudžeto. Tvora yra kiekvieno namo puošmena, todėl jos pasirinkimas kai kuriems žmonėms nemenkas apsisprendimas.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis tvorą:
- Sklypo paskirtis. Jei tvora reikalinga gyvenamajam namui - svarbiausia graži išvaizda ir privatumas.
- Privatumo poreikis. Jei norite, kad kiemas nebūtų matomas iš gatvės, rinkitės žaliuzinę arba betoninę tvorą.
- Priežiūros lygis. Medinę tvorą reikės kas kelis metus impregnuoti ir perdažyti.
- Biudžetas. Jei norite pigiausio sprendimo, tiks tinklinė tvora.
- Derinimas su architektūra. Tvora turi derėti prie pastato.
- Ilgaamžiškumas. Atspariausios yra betoninės ir cinkuotos metalinės tvoros.
Gyvatvorės
Visų tipų tvoroms pridengti tinka jau įprastos mums įvairių tipų gyvatvorės: formuotos ir laisvai augančios, vientisos ir kompozicinės - sukomponuotos iš įvairių augalų rūšių.
Formuojant karpomas gyvatvores, galima sukurti įdomų figūrinį jų ritmą. Gera idėja - krūminių gyvatvorių derinimas su į jas įsodintais medžiais, kurie dažniausiai formuojami arba turi koloniškos ar rutuliškos formos lajas.
Gyvatvorės patikimiau saugos sodybos teritoriją, jei jas derinsime su metalinio tinklo tvoromis. Norint pastarąsias paslėpti, augalus galima sodinti pražangiai iš abiejų tinklinės tvoros pusių.
Tvorų Aukščio ir Stulpų Proporcijos
Pirmiausia reikia nuspręsti, kokio aukščio tvorą tverti. Žemos tvorelės (0,5-0,8 m aukščio) tinka prie kruopščiai prižiūrimos sodybos aplinkos. Aukštesnė tvora šiek tiek pridengs sodybą, želdiniai suteiks jai įdomų siluetą, o šeimininkui - užuovėją. Aukštos (apie 2 m) tvoros tiks ten, kur norima ką nors pridengti, atsiriboti nuo aplinkos.
Populiariausios yra 1,2 m aukščio tvoros. Anot specialisto, tvora atrodys gražiau, jei bus pakylėta ant masyvesnio pamato. Anot R.Misiaus, yra auksinės tarpstulpių pločio ir aukščio proporcijos: 1:2, 2:3, 3:5 ir 5:8.
Auksinės tarpstulpių pločio ir aukščio proporcijos:
| Proporcija | Aprašymas |
|---|---|
| 1:2 | Plačioji kraštinė dvigubai didesnė už siaurąją |
| 2:3 | Plačioji kraštinė 1.5 karto didesnė už siaurąją |
| 3:5 | Plačioji kraštinė 1.6(6) karto didesnė už siaurąją |
| 5:8 | Plačioji kraštinė 1.6 karto didesnė už siaurąją |
Teisiniai Aspektai
Pagal statybos techninį reglamentą be architekto leidimo ir projekto derinimo galima tverti pusiau ažūrinę iki 1,5 m aukščio be cokolio tvorą, mūryti iki 0,6 m aukščio atraminę sienutę. Kauno savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas architektas Juozas Poniškaitis teigia, kad galima tverti tvorą ant sklypų ribos, turint raštišką kaimyno sutikimą.