Viešvėnai - tai Žemaitijos regiono širdyje įsikūręs miestelis, garsėjantis ne tik savo istorija, bet ir nuostabia gamta bei kaimo turizmo sodybomis. Jei ieškote vietos, kur galėtumėte pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti ramybe, Viešvėnai gali būti puikus pasirinkimas.
Viešvėnų Švč. Trejybės bažnyčia. Šaltinis: Vikipedija
Geriausiai Įvertinti Būstai Telšių Rajone su Židiniais
Svečiai puikiai įvertino šių būstų su židiniais vietą, švarą ir kitas savybes.
Skandinaviškas paprastumas Žemaitijoje | Off-grid
Mūsų sodyba - autentiško poilsio išsiilgusiems. Skandinaviška ne todėl, kad baldai iš IKEA, o todėl, kad Žemaitijos upės vingiuose puoselėjame unikalią skandinaviško poilsio tradiciją -be elektros ir įvesto vandens.
Sodyboje esti tai, kas reikalinga: pirtelė kūnui atpalaiduoti, upelis sielai atgaivinti, dujinė viryklė rytiniam kavos puodeliui, laužavietė ilgam vakarojimui, grilis skaniam kepsniui, vandens šulinys troškuliui numalšinti, saugi ir jauki gyvenamoji erdvė šeimai ar draugams sugūžėti.
Žavingas pirties namelis arklių rančoje
Žavingas namelis su nuostabia pirtimi, židiniu ir didele jaukia terasa, puikiai tinkantis atpalaiduojančiai išvykai į gamtą.
Terasa su vaizdu į ganyklą su ūkio arkliais ir gražiu pušynu su ramiais takais. Yra kepsnių įranga, virtuvėlė, gražūs vaizdai.
Už papildomą mokestį išsinuomokite sūkurinę vonią. Jojimo pamokos, žygiai, pervežimo paslaugos iš Plungės ir Telšių, automobilių ir dviračių nuoma vietoje. Tik 10 km iki Germanto gamtos draustinio žygių takų ir 20 km iki Žemaitijos nacionalinio parko.
Poilsio namelis su krosnele prie Platelių ežero
Namelis yra sodybos gilumoje, šalia raminančiai ošiančio miško.
Pirmame namelio aukšte yra atskiras miegamasis su didele dvigule lova, svetainė su virtuvėle, WC/dušo patalpa, lauko terasa, antrame aukšte 2 viengulės lovos. Netoliese pirties pastatas, didelė žalia pieva- tinklinio aikštelė ir vaikų žaidimo teritorija.
Šalia Jūsų paslaugoms mūsų sodybos Restoranas Le Le Terasa su nuostabiausiu vaizdu į Platelių ežerą, kuris yra vos už 50 metrų. Čia pat yra ežero pliažas ir jachtų prieplauka.
Judupi
Netoli autostrados Klaipėda-Vilnius miškų apsupty jūsų laukia pušinių rąstų trobelė.
Vaikų džiaugsmui tyvuliuoja lėtai gilėjančiu žvyrėtu dugnu ežerėlis, kuriame plaukioja auksinės ir margos žuvys. Už dviejų kilometrų stovi lakūno Stepono Dariaus sodyba - muziejus su nemokama vaikų žaidimo aikštele, Už trijų kilometrų - senosios medinės architektūros pavyzdys - Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.
Aplinkiniai miško keliukai tinka žygiams pėsčiomis. Viena iš krypčių - srauni Jūros upė.
Jaukus trobelės tipo pirties namelis kaime Kripynė
"Kripynė" norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasijusti lyg amerikietiškoje kalnų trobelėje. Vieta puikia pritaikyta romantiškam savaitgaliui dviesia arba ramiam poilsiui su šeima.
Garso aparatūra (pagal pageidavimą)
Lingių šeimos sodyba
Lingių šeimos sodyba - tai šeimos nuosavybė, kuri perduodama iš kartos į kartą, o tai suteikia jai ypatingos šilumos ir jaukumo. Sodyba yra pilnai aprūpinta viskuo, ko jums gali prireikti poilsiui, iškastas tvenkinys, veltinio pirstis, pavėsinė.
Rasite gražią virtuvę su visa buitine technika, patogų vonios kambarį. Dabar komfortabliomis miegamosiomis vietomis gali mėgautis - 6 asmenys. Be to, yra vaikiškas maniežas, kuris užtikrins saugų miegą mažiesiems šeimos naria.
Pirtis pas Astą
Pirties namelis netoli Mažeikių. Vieta yra Žibikų kaimelyje, bet atokiai nuo gyvenvietės, pakankamai privati vieta. Namelyje yra visi patogumai, geras vandentiekio vanduo, virdulys, kaitlentė, indai.
Lauko terasoje patogiai pailsėsite sėdmaišiuose, pasigrožėsit gamtos vaizdais. Šalia terasos yra didelis kubilas talpinantis 8 asmenis už papildoma mokestį-50eur. Yra lauko tinklinio aikštelė.
Atsipalaiduokite prie akmens
Poilsio namelis gamtos apsuptyje. Tai vieta, kurioje galite pailsėti nuo rutinos ir atsipalaiduoti. Iš miegamojo lovos, pro panoraminį langą, stebėsite raminančio miško vaizdą.
Netoli namelio ganomi žirgai ir kiti ūkio gyvūnai, kurie suteikia aplinkai papildomo žavesio. Maistą galėsite ruošti ir lauko kepsninėje, o poilsio namelio šeimininkai, mielai parūpins ir malkų.
Yra galimybė išsimaudyti kubile, kurį galite papildomai užsisakyti vos už 50 eur. kainą.
Sauseriai S3
Dvi dvigulės lovos, privati malkomis kūrenama pirtis, jaukus židinys ir privati terasa. Pro didelius langus atsiveria vaizdas į arklius ir ramų pušyną. 10 km iki Germanto gamtos draustinio, 20 km iki Žemaitijos nacionalinio parko.
Medžiotojo namelis
Maloniai kviečiame apsilankyti mūsų sodyboje "Medžiotojo namelis", įsikūrusioje pačioje Žemaitijos regiono širdyje, Alsedziai kaime. Pažadame, čia pajusite tikrą žemaičių svetingumą ir dėmesį kiekvienam svečiui. Mūsų "Medžiotojo namelis" puikiai tinka iki 6 suaugusiųjų.
Viena iš kaimo turizmo sodybų Žemaitijoje. Šaltinis: Vakarinepalanga.lt
Viešvėnų Istorija ir Kultūra
Šiemet viešvėniškiai mini iškilų 765 metų jubiliejų, kai Viešvėnų vardas pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose šaltiniuose 1253 m. Kuršo vyskupo ir Vokiečių ordino pietinių žemių (Ceklio) dalybų akte. Viešvėnų žemės centras tada buvo Viešvės upelio pakrantėje esantis Getautės piliakalnis su alkakalniu - Getautės Gojaus kalnu. Į pietus nuo šio piliakalnio ir alkakalnio esantis Kungių (Kunigų) kaimas primena XIII a. čia buvusią Viešvės žemės kunigaikščio pilį ir Senųjų (Didžiųjų) Viešvėnų kaimą.
Viešvėnai minimi ir Hermano Vartbergės „Livonijos kronikoje“, kur aprašytas 1370 m. įvykęs kryžiuočių ordino žygis į Medininkų žemę. Vytauto Didžiojo valdymo metu minimas valdovui priklausantis dvaras, kurį valdė Žemaičių seniūnai. 1527 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis sugrąžino dvarą valstybės nuosavybėn, Žemaičių seniūnams palikdamas tik teismines funkcijas. Taip pat buvo pakeisti mokesčiai valstiečiams, vietoje pasėdžio buvo įvestas žagrės mokestis. Tai sukėlė valstiečių nepasitenkinimą, kuris 1536 m. peraugo į sukilimą. Jo metu valstiečiai išžudė dvaro pareigūnus.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taurininkas ir Viešvėnų seniūnas, Viešvėnų dvaro valdytojas Pranciškus Pilsudskis ir jo žmona Joana savo lėšomis 1758 m. pastatė pirmąją miestelyje medinę bažnyčią, dedikuotą Švč. Trejybei. ATR karalius Augustas III patvirtino Pranciškaus Pilsudskio bažnyčiai suteiktą fundaciją - 3 valakus žemės. Apie 1786 m. kun. Tadas Kotovskis bažnyčią perstatė. 1851-1854 m. kunigo Dominyko Styrbinskio ir Viešvėnų gyventojų lėšomis buvo pastatyta dabartinė bažnyčia.
Viešvėnų valstiečiai priešinosi naujų mokesčių įvedimui ir 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą. Vyskupo Motiejaus Valančiaus iniciatyva, 1858 m. atidaryta parapijinė mokykla, kurioje mokėsi 68 mokiniai, o kitais metais - 72 mokiniai. Deja, 1863 m. caro valdžia parapijinę mokyklą uždarė.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1918 m. pabaigoje ar 1919 m. pradžioje Viešvėnuose įsteigta pradinė mokykla. Pirmoji mokytoja - Marija Miceikaitė. 1928 m. atidarytas antras pradinės mokyklos komplektas. Miestelio gyvenimą ypač pagyvino 1922 m. Lietuvos vyriausybės leidimas Viešvėnuose organizuoti 5 prekymečius. 1923 m. miestelyje pradėjo veikti pašto agentūra, kurios vedėju buvo paskirtas vargonininkas Kazys Spudis. Nuo 1926 m. veikė ir pieno separavimo punktas.
Sovietmečiu Viešvėnai buvo „Lenino keliu“ kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė ambulatorija, kultūros centras, biblioteka, o Viešvėnų mokykla buvo reorganizuota pradžioje į septynmetę, 1962 m. - aštuonmetę, o 1984 m. tapo vidurine mokykla, kuriai nuo 1987 m. vadovauja direktorius Jonas Petrauskas.
2003 m., minint Viešvėnų 750 metų jubiliejų, ant kalniuko, netoli bažnyčios, šalia klebonijos, kun. Kęstučio Pajaujo, seniūnijos ir bendruomenės iniciatyva pastatytas paminklas - Kryžius ir Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Lankytinos vietos Viešvėnų apylinkėse
- Getautės piliakalnis
- Garbės kalnelis (Sterblės kalnas)
- Stulpinų koplyčia
Viešvėnų seniūnija. Šaltinis: Muziejusve.lt
Žemaičių Svetingumas ir Vietiniai Žmonės
Viešvėnų seniūnas Petras Varnelis džiaugiasi, kad tarp 3 500 seniūnijos gyventojų - 25-ios daugiavaikės šeimos. Bažnyčia, ir anksčiau turėjusi dvasingą sielų ganytoją, dabar turi labai žemišką ir žmogišką kunigą Vygintą Gudeliūną, pamokslus sakyti nusileidžiantį iš sakyklos tarp žmonių.
Neįstengėme imti ir pravažiuot pro Viešvėnuose dirbančios šeimos gydytojos Laimos Marijos Šilgalienės sodybą, kurią ši pasistatė buvusiame kadagyne ir pušyne. Laiko svajonėms įkūnyti, sako, turinti mažai, nes net naktimis pasitaiko, jog jos šaukiasi ligoniai.
Gydytojos "sąskaitoje", girdėjome, nemažai išgydytų beviltiškais laikytų ligonių. Ne taip seniai atgaivino močiutę, kurią į medicinos punktą jau be gyvybės ženklų ant rankų įnešė sūnus. Ateityje ponia Laima Marija norėtų žmones gydyti natūralia medicina - homeopatija, fitoterapija, šviesa, muzika.
Pasivijome tauraus veido senąjį ūkininką Paulių Vaičekauską, vadeliojantį paties pakaustytas kumelaites Raudytę ir Mažytę, tempiančias mėšlo vežimą. Kolūkio laikais buvęs nepamainomas kalvis, žmogus iki šiol įsitikinęs, kad jam priklausančius 14 hektarų žemės, kurioje augina kviečius, rugius ir miežius, nevalia gadinti traktoriais.
Viešvėnų seniūnija prižiūri Getautės ir kitus apylinkės piliakalnius, kuriuos juosia Viešvės ir Babrungo upės. Viešvėnų istorija siejama su Getautės piliakalniu, pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose paminėtu 1253 m. XV a. kaimas buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valda. Iki XVI a. pradžios jį valdė Žemaičių seniūnai, o nuo 1527 m. tiesiogiai valdė Lietuvos didysis kunigaikštis. Seniūnams buvo paliktos tik teisinės galios.
Viešvėnai - tai vieta, kurioje galite pajusti tikrą Žemaitijos dvasią, susipažinti su vietos istorija ir kultūra bei mėgautis nuostabia gamta. Kviečiame apsilankyti ir patirti nepamirštamų įspūdžių!