Nuosavybė yra neliečiama, o svetimo turto naudojimas galimas tik su savininko sutikimu. Šie principai aiškiai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse. Tačiau praktikoje, ypač daugiabučių namų aplinkoje, susiklosto situacijos, kai prie daugiabučio esantis žemės sklypas yra būtinas daugiabučių namo gyventojų kasdieniams poreikiams, nors jis priklauso kitam asmeniui.
Kiekvienas, gyvenantis daugiabutyje, žino, kad erdvė aplink namą yra gyvybiškai svarbi - čia statomi automobiliai, žaidžia vaikai. Tokiose situacijose kyla daugybė klausimų: ar gyventojai turi teisę naudotis šiuo žemės sklypu? Kada toks naudojimas teisėtas, o kada - ne? Ar privaloma susimokėti už naudojimąsi?
Kiekviena situacija yra individuali, todėl svarbu žinoti, kad tokios situacijos sprendžiamos atsižvelgiant į konkrečius faktus: sklypo faktinį naudojimą, statybos projektus, statybos leidimus ir kitus dokumentus. Jeigu atsakymai į šiuos klausimus yra teigiami, tuomet galima svarstyti, kad sklypas gali būti laikomas daugiabučio priklausiniu, kaip tai numatyta Civilinio kodekso 4.19 straipsnyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad svarbu ne tik fizinis ryšys tarp pastato ir sklypo, bet funkcinis ryšys: ar tas sklypas nuolat tarnauja pastato naudojimui pagal paskirtį.
Tačiau tais atvejais, kai žemės sklypas, nors ir esantis prie pat daugiabučio namo, nėra būtinas šio namo aptarnavimui, gyventojai negali pretenduoti į teisę juo naudotis. Pavyzdžiui, jeigu sklypas yra suformuotas kitam pastatui aptarnauti, arba jeigu žemės sklypas naudojamas tik gyventojų patogumui (pavyzdžiui, trumpam automobilių statymui ar laisvalaikio veikloms), bet nėra būtinas pastato eksploatacijai pagal jo paskirtį, gyventojai neturėtų reikalauti teisės naudotis šiuo sklypu.
Tas pats pasakytina ir tais atvejais, kai gyventojai turi kitų alternatyvių vietų automobiliams statyti ar patekti į daugiabutį - pavyzdžiui, kai įrengtos kitos stovėjimo aikštelės, pravažiavimai ar privažiavimai.
Tuo atveju, jei žemės sklypas yra laikomas daugiabučio priklausiniu, gyventojai galėtų apsvarstyti galimybę įsigyti šį sklypą iš savininko. Tokiu atveju sprendimas dėl įsigijimo priimamas gyventojų balsų dauguma, ir jis yra privalomas visiems daugiabučio gyventojams - net ir tiems, kurie balsavo prieš ar nedalyvavo balsavime. Tai reiškia, kad net jei dalis gyventojų nepritaria sklypo pirkimui, jie vis tiek turės sumokėti savo dalį pagal nustatytą proporciją.
Apibendrinant, daugiabučio gyventojų teisė naudotis šalia esančiu žemės sklypu priklauso nuo konkrečios situacijos: ar tas sklypas yra būtinas daugiabučio naudojimui pagal paskirtį, ar laikomas priklausiniu, ar tai tiesiog patogesnė, bet nebūtina erdvė.
Kad tokie ginčai nekiltų arba būtų sprendžiami konstruktyviai, svarbu nelaukti konflikto, o imtis iniciatyvos: užmegzti dialogą su žemės savininku, ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų - dėl naudojimosi sąlygų, kompensacijos ar net galimybės įsigyti sklypą bendru gyventojų sutarimu.
Ką daryti, jei namas stovi ant sklypo ribos?
Dažnai pasitaiko situacijų, kai namas stovi ant sklypo ribos ar labai arti jos. Štai vienas klausimas iš gyventojo:
"Gyvename sename name su žemės sklypu Vilniaus mieste. Namas statytas 1932(4) metais. Buvęs komunalinis namas. Vėliau išpirktas, suformuotas žemės sklypas. Bėda ta, kad mano dalis namo, ribojasi su kaimyno žemės sklypu. Namo siena, eina beveik tiesiai per jo ribą. Dokumentus turiu nuo sovietmečio su namo planu. Dabar kaimynas sako, kad mano namas per arti jo ribos, tiesiai ant jos. Kaip ir kur kreiptis, norint sužinoti, ar man negresia pusės namo nugriovimas, jei kaimynas paduotų į teismą? Gal yra koks ekspertas, kuris atvykęs tai galėtų įvertinti?"
Tokiu atveju, specialistai komentuoja:
- Jei namas stovi nuo 1932 m. nugriovimas tikrai negresia, net gi, jei būtų ir teismas. Nebent jis padidėjo iki kaimyno nelegaliai pristatant priestatus.
- Kaimynas tegul šneka ką nori, bet jūsų namas yra teisėtas, nors ir stovi ant sklypo ribos. Kaip suprantu, sklypo ribos atsirado vėliau, nei pats namas, todėl kaimynas yra neteisus ir jūs namo neturėsite griauti.
- Net jei norėtumėte namui padaryti rekonstrukciją jums nereikėtų net kaimyno sutikimo gauti, nes: STR 1.05.01:2017 7 priedas BESIRIBOJANČIŲ ŽEMĖS SKLYPŲ (TERITORIJŲ) SAVININKŲ AR VALDYTOJŲ RAŠYTINIŲ SUTIKIMŲ PRIVALOMUMO ATVEJAI 8. Statinio rekonstravimo atveju rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) ribų.
- Remiantis galiojančiu reglamentu, manau, kad kaimynas neturi teisės reikalauti, kad jūs namą nugriautumėt, nes namas buvo pastatytas net anksčiau nei buvo suformuotas sklypas, todėl namo buvimas taip, kaip jis stovi dabar nepažeidžia jokių įstatymų ar kitų teisės aktų.
- Norėdami gauti išaiškinimą konkrečiai jūsų atveju galite kreiptis į statybos inspekciją (VTPSI - valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), kad specialistas išnagrinėjęs visus jūsų turimus dokumentus konstatuotų faktą apie jūsų namo teisėtumą.
Rūpesčiai prasidės, kai norėsite rekonstrukcijos. Dabar, namas pastatytas, sklypas suformuotas, jeigu kokios nors pastato konstrukcijos (karnizas, balkonas ar pan.) neįlenda į kaimyno sklypą - jaudintis neverta.
Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.
Ką daryti, jei kaimynas užėmė dalį jūsų sklypo?
Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).
Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).
Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.
Galimi sprendimo būdai:
- Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
- Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. *Kad kaimynas jums mokėtų periodiškai.
- Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y.
Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą).
Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę.
Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz.
Pavyzdys iš praktikos:
"Kadangi kaimynų malkinė buvo prie pat mūsų sklypo ribos, kur norėjome daryti naują tvorą, permatavome ribas. Vienoje sklypo pusėje atidavėme dalį žemės kaimynams, kitoje savo ribas praplėtėme. Praktiškai skypų plotas nepasikeitė, tačiau prasidėjo nesutarimai su kaimynais. Į mūsų sklypo pusę jie nuvedė vandens nubėgimo lataką. Į langų pusę 30-50 cm atstumu nuo tvoros pasodino dideles tujas. Kur kreiptis esant tokiems nesutarimams?"
Tokiu atveju reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Savavališkai keisti nustatytas sklypo ribas draudžiama. Jeigu jūsų tvora pastatyta svetimo sklypo ribose, tai bus vertinama kaip savavališka statyba.
- Medžiai iki 3 m aukščio gali būti sodinami ne arčiau kaip 2 m nuo sklypo ribos.
- Lietaus vandens nuvedimas į gretimą sklypą taip pat draudžiamas.
Rekomenduojama pasikonsultuoti su savo rajono teritorinio planavimo ir statybos inspekcija.
