Kai Naujojoje Vilnioje gyvenantis S.Rtičevas praėjusį savaitgalį užsuko į sodą pašerti globotinių, metalinis vagonas dar rūko. Viskas, kas galėjo sudegti, jau buvo sudegę. S.Rtičevas pašaukė išsigandusias kates ir lengviau atsikvėpė - dvylika, visos tebėra. Ne taip, kaip praėjusį kartą, kai degė kitas kačių aštuonbutis. Tą sykį per gaisrą žuvo dvi katės.
„Per šiuos metus iškenčiau tiek, kiek neteko kentėti per visą gyvenimą“, - atsiduso S.Rtičevas, vienas įvairiausiose vietose globojantis beveik šimtą kačių. Jis niekaip negali suprasti, kodėl vis užkliūva kaimynams.
Konfliktas dėl žemės ir reikalavimas mokėti
Nelaimių kačių gelbėtojui padaugėjo, kai pavasarį apsireiškė žemės savininku pasivadinęs vyriškis. Jis Sergejui be užuolankų išrėžė: „Mokėk 50 eurų, jeigu nori, kad tavo katinynas liktų.“
S.Rtičevas nepėsčias - apsilankė savivaldybėje ir sužinojo, kad žemės pretendentų šalia Linksmosios gatvės yra 45, kadastriniai matavimai neatlikti. Tad žemės lopinėlis, kuriame jis augina daržoves ir globoja kates, dar nežinia kieno. Kačių globėjas pripažino - žemė priklauso ne jam. Kadaise viena Naujosios Vilnios gamykla toje vietoje išdalino sklypelius darbininkams - dirbkite, kas galite. Taip jie iki šiol ir triūsė savo soduose.
„Jeigu paaiškės, kad tą žemę grąžina seneliui, mėginsiu su juo kalbėti, kad išnuomotų ar parduotų“, - įsisvajojo S.Rtičevas, neketinantis atsisakyti globoti kates.
Metalinį vagoną S.Rtičevas buvo apkalęs dailylentėmis, apšiltinęs. Sovietiniais metais tai buvo kariškių pirtis ant ratų. Vilnietis jį pritaikė katėms.
Nuniokojimai ir užpuolimai
S.Rtičevas nesutiko mokėti tariamam žemės savininkui, ir nelaimių ilgai laukti neteko. Išrautos daržovės, suniokoti kačių namai - tai tapo kasdienybe. Gegužę užsiliepsnojo didžiulė medinė pašiūrė, kurioje S.Rtičevas buvo įrengęs net aštuonis būstus augintinėms. Iš jos liko tik nuodėgulių krūva.
Po to S.Rtičevas buvo sumuštas, o kitą kartą nuo šakėmis ginkluoto užpuoliko išsigelbėjo tik sumelavęs, kad jau paskambino policijai. Dabar katėms sode liko tik du šiltnamiai, jie taip pat ne kartą buvo niokojami. Tiesa, kačių juose nebedaug, tik dvylika.
Gal kačių namus supleškino kaimynas, kuris anksčiau nuodijo gyvūnus? „Ne, nors būtų galima jį įtarti. Čia kito žiauruolio darbas“, - sumostagavo rankomis S.Rtičevas. Jo nuomone, padegėją po gaisrų išdavė visureigio vėžės. Tokiu automobiliu važinėja mokesčio už žemę reikalavęs asmuo.
Konfliktai su kaimynais
Su kaimynu Vladimiru S.Rtičevas taip pat nesutaria po to, kai žiemą dingo 13 kačių. Jis neabejojo, kad visas murkles specialiais spąstais išgaudė kaimynas. Rašė dėl to skundus policijai, mėgino savo teisybę įrodyti teisme. Veltui.
Surasti Vladimiro spąstus padėjo S.Rtičevo katinas Miša. „Jis visada mane pirmas pasitikdavo, kai ateidavau šerti. Vieną dieną pasirodau prie vartų, o Mišos nėra. Puoliau ieškoti. Perlipęs tvorą prie kaimyno balandinės išgirdau gailų kniaukimą. Netrukus patvoryje pastebėjau dėžę. Atidarau - o ten Miša tupi“, - prisimena vilnietis.
Bet Mišos nebėra. S.Rtičevas spėja, kad jį taip pat nudaigojo kaimynai. O Vladimiras spąstus katėms buvo pagaminęs išradingai. Tai - speciali dėžė, į kurią vyras įdėdavo balandžio gaišeną. Kai katė įlįsdavo, durelės užsitrenkdavo. S.Rtičevas įsitikinęs - visas taip sugautas kates Vladimiras nugalabijo.
Tai dar ne viskas. Užsipuolė S.Rtičevą ir apačioje gyvenanti kaimynė - esą jis namuose laiko per daug kačių. Atvažiavo patikrinti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai. Į klausimą, kiek namuose yra kačių, S.Rtičevas atsakė: „Kiek reikia, tiek ir bus.“
Tvarkdariai S.Rtičevui paaiškino, kad bute galima laikyti ne daugiau kaip dvi kates, ir skyrė 14 eurų baudą. Tačiau atkaklus vilnietis nesutiko jos mokėti, mojuodamas „Beglobio“ vadovės Danutės Navickienės pažyma, kad jis globoja šios viešosios įstaigos gyvūnus.
Netrukus S.Rtičevo laukė dar vienas nemalonumas. Apačioje gyvenanti kaimynė butą buvo apdraudusi. Neseniai S.Rtičevą pasiekė draudimo bendrovės reikalavimas sumokėti 1400 eurų už esą užlietą kaimynės butą.
Kačių globėjo veikla
S.Rtičevas - Vilniuje žinomas kačių globėjas. Jį pažįsta visos gyvūnų globos organizacijos, jis ne pirmus metus savarankiškai užsiima šia veikla. Vilnietis kates sterilizuoja, skiepija. Paklaustas, kiek išleidžia pinigų, šyptelėjo. Štai pirmadienį ėdalui išleido 20 eurų. Turguje jis perka mėsos atraižas, įvairius subproduktus ir iš jų verda košę. Kates šeria ir šunims skirtu ėdalu, įberia ir sauso ėdesio. Žodžiu, sukasi kaip išmanydamas. Bet žmonės atneša vis naujų kačių.
Ir pagaliau - kokio dydžio S.Rtičevo ūkis?
Štai S.Rtičevo išlaidos vienai savaitei:
| Išlaidos | Suma |
|---|---|
| Ėdalas | 20 eurų |
| Mėsos atraižos ir subproduktai | Apytiksliai 15 eurų |
| Veterinarijos paslaugos (sterilizacija, skiepai) | Priklauso nuo poreikio |
Nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamąją senatį
Klientas atliko statinių, kurie stovi ant jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinius matavimus 1988 m., tačiau jų neįregistravo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Kas lėmė, jog klientas, remiantis LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymu, negalėjo įgyti nuosavybės teisės į jo žemės sklype stovinčius statinius. Įvertinus susidariusias aplinkybes, teismui pateiktas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Rezultatas - teismas tenkino mūsų reikalavimą ir klientas įgijo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu į jo teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai ilgiau nei dešimt metų valdytus statinius.
1984 metais kliento tėvui Vandžiogalos buvusioje valgykloje suteiktas tarnybinis dviejų kambarių butas. Atkūrus nepriklausomybę, ŽŪB “Valera“ perėmė Vandžiogalos tarybinio ūkio turto valdymą ir tapo ŽŪB „Valera“. Kliento tėvas buvo ŽŪB “Valera“ pajininkas bei toliau gyveno paskirtose patalpose kartu su klientu. Likviduojant ŽŪB “Valera“, pajininkams buvo padalintas ŽŪB “Valera“ turtas pagal perindeksuotą pajų vertę. Kliento tėvas buvo įrašytas į sąrašus asmenų, pageidaujančių įsigyti privatizuojamus objektus pasirašant pajus. Mirus kliento tėvui, klientas su šeima liko toliau gyventi tose pačiose patalpose. Teismui pateiktas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Rezultatas - teismas tenkino mūsų reikalavimą ir nustatė nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad klientas įgijo nuosavybės teisę į valdomas patalpas.
Klientė paveldėjo nekilnojamą turtą, kurio dalis palikėjai priklausė nuosavybės teise, tuo tarpu kitą dalį palikėja teisėtai valdė kaip likviduotos žemės ūkio bendrovės pajininkė.
tags: #kadastriniai #matavimai #globejas #apibendrinimas