Kas yra kadastriniai matavimai? Viskas, ką reikia žinoti

Susidūrus su kadastriniais matavimais, statybomis ar kitais nekilnojamojo turto tvarkymo klausimais, tikrai gali kilti daug neaiškumų. Terminų, dokumentų ir privalomų atlikti darbų gausa gali trikdyti, tačiau nerimauti neverta - profesionalai, dirbantys su kadastrinių (geodezinių) matavimų, teritorijų planavimo, žemėtvarkos ir kt., visada pasiruošę padėti.

Kas yra kadastriniai matavimai?

Atsakant į klausimą, kas yra kadastriniai matavimai, reikėtų akcentuoti, jog tai yra tam tikri profesionalų atliekami veiksmai. Jie reikalingi tam, kad būtų nustatyta nekilnojamo daikto tapatybė, o taip pat ir apibrėžiami ir kiti svarbūs parametrai bei rodikliai: žemės sklypo ribų posūkio taškai, statinių fizinių ribų koordinatės.

Taip pat kadastriniai matavimai gali būti reikalingi siekiant parengti žemės sklypo planą; kartografuoti žemės naudmenų kontūrus; norint atlikti statinių kampų žymėjimo darbus; pažymėti žemės naudojimo apribojimus ir t.t.

Šie matavimai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m., jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą - Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms.

Kadastriniai matavimai atspindi daikto dydį, fizinę būklę, turto vertę, buvimo vietą (adresą) ir kitus objekto rodiklius, taip pat fiksuojamus nekilnojamojo turto pakitimus.

Naujos statybos daugiabučiuose namuose butų (patalpų) kadastriniai matavimai atliekami kai namo baigtumas neatitinka buto (patalpos) baigtumo (pvz. Dvibučiuose namuose pirmą kartą matuojant pastatą pirmiausiai atliekami viso pastato kadastriniai matavimai ir po to formuojamos atskirų butų bylos.

Naujos statybos gyvenamųjų namų kadastrinius matavimus galima atlikit kai būna pastatyti namo pamatai. Pirmas etapas - „pamatų kadastriniai matavimai“ atliekami tik tuo atvejų kai galima apskaičiuoti pamatų tūrį - yra įrengtas rostverkas virš gręžtinių pamatų arba sudėti pamatiniai blokai, kaip pamatai yra juostiniai (turi būti suformuotas uždaras kontūras ir pamatai turi būti iškilę iš žemės paviršiaus).

Antras etapas - nebaigtos statybos registravimas atliekamas kai būna pastatyta didžioji dalis namo, tačiau namas dar nėra pilnai baigtas. Kuo namas būna daugiau pastatytas, tuo didesnis namo baigtumas.

Atlikus nebaigto statinio kadastrinius (kadastro) matavimus užsakovas gauną kadastrinių matavimų bylą, su kuria turi kreiptis į Statybų inspekcija, kartu pateikdamas ir pastato projektą bei, kontrolinę geodezinę nuotrauką.

Statybų inspekcija patikrina pateiktus dokumentus ir išduodą pažymą apie nebaigtos statybos atitikimą projektui (pažymą galioja vieną mėnesį). Inspekcija patikrina ar visi dokumentai atitinka projekto sprendinius ir išduoda statybos darbų užbaigimo aktą.

Dvibučių gyvenamųjų namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir vienbučių, tačiau atlikus viso pastato kadastrinius matavimus ir gavus pažymą apie statybos darbų atitikimą projektui ar statybos darbų užbaigimo aktą ir užregistravus pastatą VĮ „Registrų centre“ dar sudaromos ir atskirų butų kadastrinių matavimų bylos, kurios taip pat turi būti užregistruotos VĮ“Registrų centre“.

Jei butų baigtumai yra tokie patys kaip namo tai statybos inspekcijos dokumentai butų registravimui nėra reikalingi, užtenka tik buto kadastrinių matavimų bylos.

Sodo namų kadastriniai (kadastro) matavimai atliekami tokiu pat principu kaip ir gyvenamųjų namų, tačiau sodo namams iki 50 kvadratinių metrų bendro vidaus ploto (neskaitant rūsio ir ūkinių pastatų). Reigistravimui nereikalinga statybos inspekcijos pažyma apie nebaigtą statybą ar statybos darbų užbaigimo aktas.

Vietoj šių dokumentų savininkas teikia VĮ “Registrų centrui” pastato kadastrinių matavimų bylą ir deklaraciją apie statybos darbų užbaigimą, kuria pasirašo pats savininkas.

Kadastriniai ir geodeziniai matavimai: skirtumai

Jeigu sprendžiate žemės sklypo ar statinio teisinės registracijos, statybos ar kitus klausimus, tikriausiai susidūrėte ar girdėjote tokius terminus kaip - geodeziniai ar kadastriniai matavimai. Ir nors šie terminai skamba panašiai, jie žymi skirtingus matavimo procesus, skirtus skirtingiems tikslams.

Ieškant informacijos, atsakymo į šį klausimą, galima pastebėti, kad vienur vartojamas terminas „kadastriniai matavimai“, o kitur - „geodeziniai“ matavimai. Vienur ši sąvoka traktuojama kaip sinonimas, kitur - kaip sąvokos, skirtos skirtingiems veiksmams apibrėžti.

Kadastriniai matavimai - tai platesnė sąvoka, apimanti tiek žemės sklypo matavimus, tiek tiek pastatų, inžinerinių statinių, butų ir patalpų matavimus.

Žemės sklypo kadastriniai matavimai liaudyje ne visai korektiškai dažnai vadinami „geodeziniais matavimais”. Atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus yra parengiamas tikslus žemės sklypo planas (žmonių dažnai minimas kaip geodezinis planas), kuriame yra informacija apie sklypo naudmenas, apribojimus, statinius ir kita.

Pagrindinis skirtumas tarp šių matavimų yra tikslumas. Kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypo ribos vietovėje ir planinėje medžiagoje skiriasi nežymiai ir tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm. Preliminariai matuoto sklypo plotas kinta tam tikrose paklaidos ribose ir tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos smulkiau aptarėme aukščiau esančiame video.

Taigi, norint suprasti, kuo skiriasi geodeziniai ir kadastriniai matavimai, svarbu atkreipti dėmesį į jų paskirtį ir funkcijas, kurios gerokai skiriasi. Geodeziniai matavimai plačiąja ir dažniausiai tarp žmonių naudojam prasme apima tikslių žemės paviršiaus taškų nustatymą trimatėje arba dvimatėje erdvėje , naudojant įvairius metodus ir technologijas.

Geodeziniai matavimai (metodikų ir matavimų prietaisų visuma) plačiai naudojama statybų aikštelėje, kadastrinių žemės sklypų matavimų metu, pastatų kadastrinių matavimų metu ir netgi kai kurių pažengusių vartotojų ar meistrų buityje ir smulkiuose darbuose. Be geodezinių matavimų šiuo metu nebūtų įmanomi jokių planų ir žemėlapių sudarymas.

Kadastriniai matavimai procesas , kada pagal tam tikrus tikslius teisės aktus ir taisyklių rinkinius nustatomos nekilnojamojo turto objektų (sklypų, pastatų , statinių ) savybės (plotas, tūris, aukštis , koordinatės, paskirtis, medžiagos, naudmenos ir kt.) vėliau šias fiksuotus ir dokumentuotus savybių rinkinius (parengtas matininko) savininkas registruoja Registrų centre . Šitie duomenys svarbūs vertinant nekilnojamų daiktų vertę, baigtumą, draudžiant turtą, vykdant sandorius, analizuojant statistiką, nustatant mokesčius ir daugelyje kitų sričių.

Geodeziniai matavimai - tai matavimų metodikų ir tikslių matavimo prietaisų naudojimo visuma, siekiant fiksuoti paviršiaus objektų taškų (taip pat ir nekilnojamojo turto) tikslias koordinates dvimatėje ir ar trimatėje erdvėje. Dažniausiai tai bus tam tikrų objektų perkėlimas iš vietovė į žemėlapį arba statybų atveju atvirkštinis variantas - projektinių sprendinių perkėlimas į vietovę -nužymėjimas. Geodezinius matavimus gali atlikti tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo. Plačiąja prasme geodeziniai matavimai bus atliekami visada, tik vienu atveju tai bus tik priemonė, o kitu- tikslas.

Prieš statant pastatus tam tikrus statinius ir ar projektuojantis inžinerines komunikacijas. Taip pat geodeziniai matavimai bus reikalingi po statybų fiksuojant faktinę pastato, statinių ar inžinerinių komunikacijų vietą ir tam tikras charakteristikas, kad būtų įvertinti nukrypimai nuo projekto.

Apibendrinant, geodeziniai ir kadastriniai matavimai atlieka skirtingas, tačiau tarpusavyje glaudžiai susijusias funkcijas žemėtvarkos ir nekilnojamojo turto srityse. Geodeziniai matavimai daugiausia orientuojasi į tikslius žemės paviršiaus ir jo objektų matavimus, kurie yra būtini įvairiems inžineriniams, statybos ir kartografijos projektams. Šių matavimų skirtumų suvokimas yra esminis siekiant tinkamai vykdyti teritorijų planavimą, žemės tvarkymą ar nekilnojamojo turto administravimą.

Kitaip tariant - žemės sklypų kadastriniai matavimai - tikslus suformuotų žemės sklypų plotų nustatymas, plano ir kitų duomenų, reikalingų įrašyti į kadastro duomenų bazę, parengimas, tikslus žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinavimas (LKS94 valstybinėje koordinačių sistemoje).

• nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai; be to nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.

Geodeziniai matavimai:

• Tai tikslūs žemės paviršiaus taškų koordinačių ir aukščių nustatymo darbai, atliekami naudojant specialią geodezinę įrangą.
• Šie matavimai tiksliai apibūdina žemės sklypo duomenis.
• Gali būti atliekami kelių tiesimo, melioracijos darbų, archeologinių tyrimų ir kt.

Kadastriniai matavimai:

• Tai žemės sklypo ribų ir kitų kadastro objektų matavimai, atliekami siekiant sukurti ir atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) kadastro duomenų bazę.
• Šie matavimai susiję su NT matavimais ir puikiai tinka mažesniems plotams išmatuoti.
• Šie matavimai atliekami licencijuotų matininkų.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus:

Kadastrinių matavimų eiga

Atsakantį į šį klausimą, verta pastebėti, kad kadastrinių matavimų eigą galia suskirstyti į tam tikrus etapus.

• Pirmasis etapas - žemės ar statinių matavimo darbai, kurie nereikalauja daug laiko ir paprastai gali būti atliekami per kelias dienas (žinoma, įtakos turi ir profesionalo užimtumas bei darbo atlikimo greitis).
• Kitas etapas - Nacionalinės žemės tarnybos patikra. Šis etapas pareikalaus šiek tiek daugiau laiko. paprastai patikra atliekama per 20 - 30 dienų, tačiau tik tuo atveju, jei matavimo darbai buvo atlikti nepriekaištingai. Na, o, jei bus pastebėta netikslumų, teks juos šalinti, tad ir laiko sąnaudos bus didesnės.
• Dar vienas etapas - dokumentų registravimas Registrų centre, šis procesas gali užtrukti nuo 1 iki 10 darbo dienų.

Taigi, apibendrinant galima daryti išvadą, kad visam procesui prireiks ne tiek jau ir mažai laiko - geriausiu atveju bent jau mėnesio; blogiausiu - reikės bent 2 - 3 mėnesių.

Ką reikia žinoti prieš užsakant kadastrinius matavimus?

Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam žmogui, kuriam yra reikalinga tokio pobūdžio paslauga, paprastai kyla daug įvairių klausimų (kokia bus paslaugos kaina; kaip greitai bus atlikti darbai; koks pasiruošimas reikalingas; kokių dokumentų reikės ir t.t.).

Nors ką tik akcentavimo, kad kiekvienas šios paslaugos teikėjas įvertins jūsų individualią situaciją bei praneš, kokie dokumentai yra reikalingi darbams atlikti, vistik reikia akcentuoti, kad apie kuriuos iš jų verta žinoti iš anksto. Tam, kad kadastrinius matavimus būtų galima atlikti kokybiškai, paprastai reikalingas žemės sklypo, kuriame ir bus atliekami šie matavimai, planas; taip pat - nuosavybės teisę įrodantys dokumentai (Registrų centro pažymėjimas) bei savininko asmens dokumento kopija.

Nuo ko priklauso kadastrinių matavimų kaina?

Ne paslaptis ir tai, kad kiekvienam, besidominčiam kadastriniais matavimais, aktuali yra ir šių paslaugų kaina. Vis dėlto, pageidaujantiems sužinoti tikslų atsakymą, gali tekti šiek tiek nusivilti, kadangi kadastrinių matavimų kaina priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių. Įvertinamas ir sklypo plotas, o taip pat jame esančių pastatų skaičius ir paskirtis. Sklypo specifika - tai vienas svarbiausių veiksnių. Sezoniškumas - dar vienas veiksnys.

Kaip pasirinkti matininką?

Prireikus atlikti kadastrinius matavimus, būtina kreiptis į šios srities profesionalus - matininkus. Jei prireikė tokio pobūdžio paslaugų, verta pastebėti, labai svarbu tinkamai pasirinkti jos teikėjus. Viena vertus, šiandien šių paslaugų teikėjų skaičius yra labai didelis, todėl išsirinkti neturėtų būti sunku, kita vertus - turėtumėte skirti pakankamai laiko tam, kad priimtumėte teisingą galutinį sprendimą.

Nors nemaža dalis žmonių, kuriems reikia šios paslaugos, renkasi specialistą iš to paties miesto (dėl galimybės sutaupyti laiko bei išvengti papildomų nepatogumų), dėmesį verta atkreipti į tai, kad vis tik patirtis bei atlikti darbai (ir, žinoma, jų kokybė), turėtų būti svarbiausi rodikliai.

Renkantis specialistą geodeziniams ar kadastriniams matavimams, itin svarbu atsižvelgti į jų kvalifikaciją, patirtį ir klientų atsiliepimus, ypač susijusius su darbų atlikimo terminais. Kadastrinius matavimus gali atlikti tik matininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis specialistas, o geodezinius matavimus - tik geodezininko kvalifikaciją turintis asmuo.

Jei ieškote patikimų ir profesionalių geodezinių ar kadastrinių matavimų paslaugų, kreipkitės į Topografinenuotrauka.lt.

Daugelis žmonių galvoja, kad kadastriniai matavimai - išskirtinė paslauga, turinti daugiau klausimų nei atsakymų. Vis dėlto dėmesį verta atkreipti į tai, kad tokia nuomonė neretai susiformuoja dėl labai aprastos priežasties - informacijos trūkumo. Dabar jau žinote visą svarbiausią informaciją apie šiuos matavimus, tad galite būti tikri - priimti tinkamiausius sprendimus tikrai nebus sunku.

Prieš užsakant geodezinius ar kadastrinius matavimus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins jūsų poreikius ir patars, kokio tipo matavimai jums reikalingi.

tags: #kadastriniai #mataviamai #skelbimas