Sandoriai šiuolaikinėje civilinėje-ekonominėje apyvartoje užima labai svarbią vietą. Tai yra asmens veiksmai, kuriais siekiama sukurti, keisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoriais patys asmenys reguliuoja savo tarpusavio santykius civilinėje plotmėje, modeliuoja juos atsižvelgdami į poreikius ir savo valią, nepažeisdami imperatyvių įstatymo normų (kurios skirtos jų, taigi ir teisėtos civilinės apyvartos apsaugai). Sandoriai, galima sakyti, yra civilinės teisės veikimo savireguliacijos priemonė.
Jiems reglamentuoti skiriama didžioji civilinės teisės normų dalis, kurių dauguma dispozityvios, todėl irgi priklausomos nuo dalyvių valios. Sandoriais išreiškiamas ir praktiškai realizuojamas vienas svarbiausių civilinės teisės principų - jos dispozityvumas ir laisvė, leidimas elgesio, kuris nėra uždraustas. Sandoriai yra skirstomi į vienašalius, dviašalius ir daugiašalius.
Esminis dalykas yra tai, kad vienašaliu sandoriu, kaip ir dviašaliais, daugiašaliais, siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai pagrindinis asmens veiksmo pripažinimo sandoriu bruožas. Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios. Iš vienašalio sandorio atsiranda pareigos jį sudariusiam asmeniui.
Vienašaliu sandoriu laikomas sandoris, kuriam sudaryti pagal įstatymus, kitus teisės aktus arba šalių susitarimą būtina ir pakankama vienos šalies valios išraiška. Vienašalis sandoris - prievolės atsiradimo pagrindas (čekio, vekselio) išleidimas, viešas atlyginimo pažadėjimas, indosamentas, sandorio patvirtinimas. Apibūdinant vienašalį sandorį, pabrėžiama vienos šalies valios svarba sukuriant teisines pasekmes. Viena šalis - tai vienas fizinis ar juridinis asmuo, arba asmenų grupė.
Jų interesus ir visų jų valios išraiška lemia tam tikras teisines pasekmes. Tai atsisakymas pasinaudoti pirmenybės teise įsigyti bendrąja daline nuosavybe turimą turtą, kelis asmenų išduotas vienas įgaliojimas tam tikriems tapatiems teisiniams veiksmams atlikti, kelis asmenų paskelbtas viešas konkursas. Galima pabrėžti, kad vienas vienašalis sandoris - testamentas, gali būti sudarytas tik paties asmens, ir būtent vieno asmens (išimtis - bendrasis sutuoktinių testamentas, kuris bus aptartas atskirai).
Apibūdinat vienašalius sandorius, pabrėžiama, kad pareigos iš jo kyla tik jį sudariusiam asmeniui. Išrašydamas vekselį asmuo besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą sumą; pripažindamas tėvystę, nurodo, kad laiko save vaiko tėvu ir taip sau sukuria atitinkamas pareigas.
Vienašaliai sandoriai asmenims sukuria aktyvaus ir pasyvaus tipo pareigas. Dažniausiai sukuriamos aktyvaus tipo pareigos - testamentinės išskirtinės atveju - atlikti tam tikrus prievolinio pobūdžio veiksmus testamente nurodytam asmeniui; sumokėti atlyginimą, jei buvo viešai pažadėtas jo sumokėjimas už nurodyto veiksmo atlikimą. Pasyvaus tipo pareigos yra daug retesnės, pavyzdžiu galėtų būti oferta: ofertą pateikęs asmuo save įpareigoja sudaryti sutartį su akceptą jam pateikusiu asmeniu.
Notaro funkcijos ir veiksmai
Notaras tvirtina sandorius, kuriems Civilinis kodeksas ar Civilinio kodekso numatytais atvejais kiti įstatymai nustato privalomą notarinę formą. Siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą turto pirkėjams nebereikia patiems kreiptis į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją (VĮ Registrų centrą) dėl sutarties fakto ar nuosavybės teisių įregistravimo, visa tai atlieka notaras, patvirtinęs sandorį. Taip pat, jei įgyjamas daiktas yra perkamas už paskolą ir įkeičiamas kreditoriui, notaras apie sudarytos hipotekos sutarties faktą informaciją perduoda viešam registrui. Be kita ko, valstybės registrų tvarkytojui perduodami duomenys apie notaro patvirtintus įgaliojimus ir vedybų sutartis.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą, notaras išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus. Turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (pvz., mirus vienam iš sutuoktinių) (Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1, 2 dalys).
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 5 punktą notaras liudija parašo dokumentuose tikrumą. Notarui pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, privalo būti parašo pavyzdys, kad notaras galėtų patikrinti parašo tikrumą. Asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente nesant parašo pavyzdžio, notaras parašo dokumentuose tikrumo neliudija. Jeigu dokumentas pasirašytas ne notaro akivaizdoje, pasirašęs asmuo turi asmeniškai patvirtinti, kad dokumentą pasirašė jis.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 9 punktą notaras tvirtina dokumentų pateikimo laiką.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 10 punktą notaras perduoda vienų fizinių ir juridinių asmenų pareiškimus kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 11 punktą notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Įstatymų numatytais atvejais notaras priima į depozitinę sąskaitą pinigines sumas. Pinigai į depozitinę sąskaitą priimami gavus skolininko prašymą. Įmokėjus pinigus į nurodytą banko sąskaitą, notarui pateikiamas atitinkamas banko dokumentas, įrodantis pinigų įmokėjimo faktą. Notaras per protingą terminą praneša kreditoriui apie pinigų įmokėjimą į depozitinę sąskaitą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktą notaras priima jūrinius protestus. Notaras, priimdamas jūrinius protestus, surašo jūrinio protesto aktą apie įvykį, įvykusį laivo plaukiojimo ar stovėjimo metu.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 13 punktą notaras protestuoja vekselius ir čekius. Notaras įformina protestą dėl atsisakymo apmokėti čekį, jeigu pagal jo reikalavimą čekio davėjas atsisako apmokėti čekį (Taisyklių 29 punktas). Asmuo, norintis įforminti protestą, privalo pateikti notarui du prašymo (pagal Vekselių ir čekių protestavimo taisyklėse nurodytą formą) egzempliorius bei vekselio arba čekio originalą. Jeigu vekselis ar čekis surašytas ne lietuvių kalba, turi būti pateikiamas vertimas į lietuvių kalbą.
Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkte numatyta, kad notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo ar jo įgalioto asmens arba atgręžtinio reikalavimo teisę turinčio asmens rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko. Kartu su prašymu pateikiamas vekselis (vekselio nuorašas) ar čekis, užprotestuoto vekselio ar čekio protestas, pakvitavimas, jeigu sumokėta vekselio ar čekio sumos dalis. Jeigu vekselis ar čekis išrašytas užsienio kalba, kartu pateikiamas jo vertimas į lietuvių kalbą.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 16 punktą notaras surašo ir tvirtina dokumentus dėl juridinių asmenų registrui pateikiamų duomenų tikrumo ir tvirtina, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 17 punktą notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams.
Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 19 punktą notaras atlieka kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus. Notariato įstatymo 26 straipsnyje išdėstytas notarinių veiksmų sąrašas nėra baigtinis. Numatyta, jog notaras atlieka ir kitus įstatymų numatytus notarinius veiksmus.
Notariato įstatymo 38 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda notarinio registro išrašą. Notaras notarinio registro išrašą išduoda pagal juridinių ir fizinių asmenų, kuriems arba kurių pavedimu buvo atlikti notariniai veiksmai, rašytinį pareiškimą.
Notariato įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad notaras išduoda dingusio dokumento dublikatą. Jeigu dingsta notaro patvirtintas arba išduotas dokumentas, dingusio dokumento dublikatas išduodamas pagal rašytinį sandorio dalyvių pareiškimą.
Vekseliai: kada verta pasikliauti ir kaip apsisaugoti?
Antstolė Inga Karalienė teigia: „Nesudėtinga surašymo tvarka ir forma vekseliai primena paprastus skolos raštelius. Tačiau vekseliai turi didesnę teisinę galią ir yra daug veiksmingesni. Turint vekselį, nebereikia kreiptis į teismą, kad skola būtų išieškoma priverstine tvarka. Tai neginčytinas skolos dokumentas ir būtent todėl pasirašinėti vekselius reikia labai apdairiai - tik atidžiai perskaičius ir gerai išsiaiškinus visas galimas pasekmes."
Vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Kai norima užfiksuoti skolinius įsipareigojimus tarp draugų, kaimynų ar pažįstamų, vietoj skolos raštelio naudingiau pasirašyti paprastąjį vekselį.
Jeigu pinigai negrąžinami sutartu laiku, vekselis padeda išvengti bylinėjimosi procedūrų ir teismo išlaidų, o skolos raštelis viso labo yra tik pagrindas kreiptis į teismą. Be to, skolos raštelis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos ne visi žino. Skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną.
Vekselį, kaip ir skolos raštelį, galima ranka surašyti ant paprasto popieriaus lapo - svarbiausia, kad jame būtų visi septyni rekvizitai, kuriuos įtvirtina Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis. Tai žodžiai “paprastasis vekselis”, besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą, mokėjimo terminas, mokėjimo vieta, asmens pavardė arba pavadinimas įmonės, kuriai turi būti sumokėta, vekselio išrašymo vieta ir data bei paprastąjį vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) parašas.
Paprastojo vekselio pavyzdys su rekvizitais
Ypač atidžiai vekselio rekvizitus turėtų patikrinti kreditorius (vekselio gavėjas), nes trūkstant kurio nors rekvizito notaras neišduos vykdomojo įrašo skolai išieškoti. Vekselyje nereikėtų rašyti nebūtinų rekvizitų, pavyzdžiui, asmens kodų, nes rašydami daug skaičių žmonės neretai padaro klaidų. Jeigu nesutampa vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma, pagal įstatymą galioja žodžiais įrašyta suma. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.
Suėjus mokėjimo terminui, kreditorius per keletą dienų turi išsiųsti vekselio davėjui pranešimą, kad jis privalo sumokėti skolą. Jeigu ir po to neatsiskaitoma, ilgai nedelsiant reikėtų kreiptis į notarą, kuris išduoda vykdomąjį įrašą skolai išieškoti. Tokį dokumentą pateikus antstoliui, pradedamas priverstinis skolos išieškojimas.
Vekselyje pravartu detaliai nurodyti, kokia konkreti prievolė ar skola užtikrinama pasirašomu dokumentu. Tai padeda išvengti galimo kreditorių piktnaudžiavimo, nes pasitaiko atvejų, kai reikalaujama tą pačią skolą sumokėti du kartus: pagal kokią nors anksčiau pasirašytą sutartį ir pagal tai pačiai pinigų sumai išduotą vekselį.
Sumokėjus skolą pagal vekselį, iš vekselio turėtojo (kreditoriaus) derėtų pareikalauti atitinkamo pakvitavimo, patvirtinančio, kad prievolė jau įvykdyta. Didelis pavojus - pasirašinėti nepažįstamų asmenų siūlomus dokumentus, kurie gali būti panaudojami kaip vekseliai.
Nusprendus įforminti paskolą vekseliu, naudinga pasikonsultuoti su vietos antstoliu. Antstolis turi skolų išieškojimo pagal vekselius patirties, todėl abiem vekselį pasirašančioms pusėms galėtų geriausiai patarti, kaip kvalifikuotai surašyti vekselį ir smulkiau paaiškinti visas galimas pasekmes. Tai apsaugos skolininką bei kreditorių nuo nepageidaujamos rizikos.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 32 straipsnis suteikia galimybę laiduoti už vekselio davėją. Darbdavys arba įmonės vadovas gali laiduoti už vekselį pasirašantį įmonės darbuotoją, kuris padarė tam tikros žalos kitiems asmenims ir įgijo prievolę grąžinti skolą. Kai vekselyje nurodomas laiduotojas, kreditorius gali jaustis daug ramiau, nes už prievolę tampa atsakingas ne tik skolininkas, bet ir laiduotojas.
Vis dėlto vekselių nepatartina pasirašyti tais atvejais, kai skolinamos labai didelės pinigų sumos. Atėjus skolos išieškojimo laikui, skolininkas gali visai nebeturėti turto, iš kurio būtų galima atlygini skolą. Todėl dideles skolas vertėtų įforminti notaro patvirtintais sandoriais, kuriuos siūlytina užtikrinti turto įkeitimu“.
Apibendrinant, notaro patvirtinimas vekseliams yra būtinas, kai to reikalauja įstatymai arba kai šalys pačios nori užtikrinti didesnį teisinį saugumą ir patikimumą. Notaras, atlikdamas savo funkcijas, užtikrina, kad sandoris atitinka įstatymų reikalavimus, o šalys yra informuotos apie savo teises ir pareigas.
Pagrindiniai punktai, kuriuos reikia atsiminti:
- Vekselis - vertybinis popierius, įpareigojantis sumokėti nurodytą sumą.
- Notaras gali protestuoti vekselius ir čekius, taip pat išduoti vykdomuosius įrašus.
- Konsultacija su antstoliu ar notaru gali padėti išvengti rizikos pasirašant vekselį.