Tarptautinis apmokestinimas tampa vis aktualesnis, todėl šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines Lietuvos Respublikos teisės aktų bei tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, reglamentuojančias nuolatinę buveinę.
Remiantis LR pelno mokesčio įstatymu, nuolatinė buveinė apibūdinama kaip užsienio įmonės veiklos Lietuvoje išraiška. Pelno mokesčio požiūriu, nuolatinę buveinę Lietuvoje turi tokia užsienio įmonė, kuri vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Tuo atveju, jei užsienio įmonė vykdo ūkinę komercinę veiklą, Lietuvoje neįsteigusi jokio padalinio arba įsteigusi dukterinę įmonę ar filialą, gali būti laikoma, kad tokia užsienio įmonė vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, kurios apibrėžimą ir jai taikomus kriterijus galima rasti tarptautinėse pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse (toliau - dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys), LR pelno mokesčio įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose.
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse ir Lietuvos teisės aktuose nuolatinės buveinės sąvoka nėra apibrėžiama analogiškai - tam tikrais atvejais, pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatas, užsienio įmonė nėra laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, kai tuo tarpu, remiantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, tokia užsienio įmonė laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje (pvz., kai statybos veikla Lietuvoje vykdoma trumpiau nei šešis mėnesius ir kt.).
LR mokesčių administravimo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu atitinkamų Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigaliojusios ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės.
Vadinasi, sprendžiant klausimą, ar užsienio įmonė yra laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, turi būti vadovaujamasi tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, kai su tokia užsienio valstybe yra galiojanti ir taikoma tarptautinė dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis.
Reikia pažymėti, kad Lietuvos su atitinkamomis užsienio valstybėmis sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys nereglamentuoja nuolatinių buveinių registravimo mokesčių mokėtoju Lietuvoje aspektų, - tas yra nustatyta Lietuvos teisės aktuose.
Lietuvos mokesčių administratoriaus nuomone, tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas užsienio įmonė nėra laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, tačiau tokia užsienio įmonė laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę, remiantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, tai tokia užsienio įmonė turi Lietuvoje registruotis mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, tačiau ataskaitas bei deklaracijas tokia nuolatinė buveinė privalo pateikti ir pelno mokestį privalo mokėti tik tada, kai atitinka dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytus nuolatinei buveinei taikomus kriterijus.
Jei užsienio įmonė, vykdanti komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje, pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas yra laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, jai atsiranda prievolė LR pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka Lietuvoje mokėti pelno mokestį.
Labai svarbu pažymėti, kad užsienio įmonė gali būti laikoma turinčia nuolatinę buveinę ir tuo atveju, jeigu ji turi įsteigusi Lietuvoje dukterinę įmonę ar filialą, kurie moka pelno mokestį nuo jiems tenkančios prekių ar paslaugų pardavimų sumos, tačiau realiai užsienio įmonės veiklai Lietuvoje gali būti priskiriami didesni pardavimai.
Pavyzdžiui, dažniausiai sutinkami verslo modeliai būna paremti tuo, kad užsienio įmonė vykdo, pavyzdžiui, transporto ir ekspedijavimo veiklą užsienyje. Lietuvoje tokia įmonė įsteigia uždarąją akcinę bendrovę, kuri ieško klientų, pristato krovinius. Lietuvoje įsteigta bendrovė paprastai gauna komisinius, sakykim, 5 proc. nuo užsakymo, susijusio su krovinio vežimu, pristatymu Lietuvoje vertės.
Tačiau vadovaujantis LR pelno mokesčio įstatymu, Lietuvai turi būti priskirta reali pajamų dalis, tenkanti užsienio įmonės Lietuvoje vykdomai veiklai. Atitinkamai, Lietuvos mokesčio administratorius, nustatęs, kad užsienio įmonė vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, gali atitinkamą dalį pajamų, gautų už veiklą Lietuvoje, apmokestinti pelno mokesčiu.
Taigi, jeigu užsienio įmonė vykdo ekonominę veiklą Lietuvoje, neatsižvelgiant į tai, ar užsienio įmonė turi padalinį Lietuvoje, ar ne, veikia per fizinį ar juridinį asmenį, esančius Lietuvoje, jos tokia veikla gali būti vertinama kaip nuolatinė buveinė Lietuvoje ir pajamos iš tokios veiklos apmokestinamos pelno mokesčiu Lietuvoje.
Tam tikrų problemų kyla iš elektroninės prekybos ypatumų, kai vienos šalies įmonė gali prekiauti per internetinį puslapį kitoje valstybėje, o serveris, kuriame yra internetinė svetainė, faktiškai gali būti trečioje valstybėje. EBPO, elektroninės prekybos atveju, siūlo ūkinės komercinės veiklos vieta laikyti tik materialų objektą ir šiuo siūlymu vadovaujasi daugelis Europos valstybių. Išimtis yra Didžioji Britanija ir Airija, kurios serverio nelaiko užsienio įmonės nuolatine buveine.
Reikia pažymėti, kad Lietuvoje kol kas nėra jokios praktikos (nei teisminės, nei mokesčio administratoriaus suformuotos), susijusios su nuolatinių buveinių pelno apmokestinimu. Todėl nėra iki galo aišku, ar užsienio įmonei įsteigus dukterinę bendrovę Lietuvoje ir jai priskyrus dalį pajamų (ne realias pajamas), likusi pajamų dalis iš veiklos Lietuvoje turėtų būti apmokestinama tos dukterinės bendrovės lygiu (priskirta dukterinės bendrovės apmokestinamajai bazei) ar priskirta atskirai nuolatinei buveinei (sumokėtų pati užsienio įmonė). Sprendžiant iš EBPO pavyzdinės konvencijos komentarų, tai gali būti padaryta ir dukterinės bendrovės lygiu.
Plačiai nuskambėjusi užsienio farmacinių bendrovių, veikiančių per atstovybes Lietuvoje, byla parodė, kad mokesčio administratorius analizuoja situaciją ir matyt, netoli tas laikas, kada tokia „akcija" palies ir kitose veiklos srityse veikiančias užsienio bendroves.
Manytume, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios mokesčių administratorius iki šiol „pro pirštus" žiūri į užsienio įmonių veiklą Lietuvoje, yra ta, kad nuolatinės buveinės identifikavimas ir atitinkamos pelno dalies jai priskyrimas yra nepaprastai darbui imlus procesas, kada reikia analizuoti įmonių grupės veiklos modelį, sutartis, identifikuoti faktiškai vykdytą veiklą ir jai priskirti pajamų dalį.
Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos
Nuolatinės buveinės požymiai
Nuolatinė buveinė - tai užsienio įmonės veiklos Lietuvoje išraiška. Pelno mokesčio požiūriu, nuolatinę buveinę Lietuvoje turi tokia užsienio įmonė, kuri vykdo veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Ji turi fiksuotą veiklos vietą (pvz., vadovybės buvimo vietą, filialą, gamyklą, dirbtuvę ar bent įrengimų buvimo vietą). Reikia pažymėti, kad tam, kad veiklos vieta būtų laikytina fiksuota, nebūtina turėti patalpas, užtenka tam tikros vietos, iš kurios verslas galėtų būti valdomas ar koordinuojamas. Tai gali būti gyvenamoji patalpa, prekių aikštelė, vieta turguje ar nuolatinai naudojama vieta muitinės sandėlyje. Fiksuotą veiklos vietą gali sudaryti ir vieta kitos įmonės patalpose.
EBPO pavyzdinės konvencijos komentaras nurodo, kad tuo atveju, kai materialus turtas (patalpos, industrinė, mokslinė įranga, pastatai) ar nematerialus turtas (patentai, kitos intelektinės nuosavybės teisės) yra perduodamos ar kitaip išnuomojamos tretiesiems asmenims per fiksuotą verslo vietą, tai irgi sukuria nuolatinę buveinę. Tas taikoma ir kapitalo/pinigų suteikimui per fiksuotą verslo vietą.
Reikia atkreipti dėmesį, kad tuo atveju, jeigu toks materialusis ar nematerialusis turtas perduodamas ar išnuomojamas tretiesiems asmenims, nesuteikiant palaikymo ar aptarnavimo paslaugų, tai tokia veikla nesukurs nuolatinės buveinės, jeigu sutartis yra apribota tik nuomos paslaugomis.
EBPO pavyzdinė konvencija nurodo, kad verslo vieta, kuri buvo sukurta laikiniems tikslams, negali būti pripažinta nuolatine buveine. Tokia verslo vieta turi turėti tam tikrą nuolatinumo elementą. Tačiau tuo atveju, jeigu verslo vieta buvo įkurta trumpalaikiam tikslui, tačiau buvo laikoma tokį laiko tarpą, kurio negalima vadinti laikinu, ji tampa nuolatine buveine nuo pat verslo pradžios.
Jeigu visos trys anksčiau išvardintos sąlygos nėra įvykdytos, tai užsienio įmonė laikoma neturinčia nuolatinės buveinės Lietuvoje ir jai neatsiranda prievolė mokėti pelno mokestį Lietuvoje (išskyrus atvejus, kai veikla vykdoma per priklausomą agentą arba vykdoma statybos veikla ir kt.).
Pavyzdžiui, Vokietijos įmonė Lietuvos įmonei teikia tarpininkavimo paslaugas - Vokietijoje reklamuoja Lietuvos įmonės gaminamą produkciją bei ieško pirkėjų Vokietijoje. Tokia Vokietijos įmonė nėra laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, nes ji veiklą vykdo ne Lietuvoje, o Vokietijoje.
Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse yra nustatytos kelios išimtys, kai nelaikoma, kad užsienio įmonė turi nuolatinę buveinę Lietuvoje, nors ji ir turi pastovią komercinės ūkinės veiklos vietą Lietuvoje. Pavyzdžiui, užsienio įmonė nelaikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei ji Lietuvoje naudoja patalpas, kurios yra skirtos tik sandėliuoti ar eksponuoti jai priklausančias prekes, arba turi nuolatinę komercinės ūkinės veiklos vietą, kurią naudoja tik sau skirtoms prekėms įsigyti ar sau reikalingai informacijai rinkti, arba turima komercinės ūkinės veiklos vieta Lietuvoje naudojama tik pačiai užsienio įmonei skirtai kitokiai pagalbinei ar paruošiamojo pobūdžio veiklai (pvz., reklamai ir kt.).
Svarbu, kad užsienio įmonės Lietuvoje atliekama aukščiau nurodyta komercinė ūkinė veikla, kuriai taikomos išimtys, turi būti skirta tik pačiai užsienio įmonei, t. y. veikla turi būti pagalbinio arba paruošiamojo pobūdžio.
Pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio veikla laikoma tokia veikla, nuo kurios priklauso užsienio įmonės gaunamas pelnas, tačiau pati veikla yra taip nutolusi nuo faktiškai gaunamo pelno, kad priskirti pelno dalį Lietuvoje esančiai komercinei ūkinei veiklos vietai labai sunku.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį reikėtų atsižvelgti sprendžiant klausimą, ar užsienio įmonės Lietuvoje vykdoma veikla yra laikytina pagalbinio arba paruošiamojo pobūdžio, yra tai, kokią dalį tokia veikla sudaro visoje užsienio įmonės komercinėje ūkinėje veikloje.
Pažymėtina, kad veiklos negalima laikyti pagalbinio ar paruošiamojo pobūdžio, jeigu ji sudaro pagrindinę ar reikšmingą dalį visos užsienio įmonės vykdomos komercinės ūkinės veiklos.
Pavyzdžiui, Latvijos įmonės pagrindinė veikla yra rinkos tyrimai. Pagal sutartį su JAV įmone ji Lietuvoje atlieka JAV įmonės produkcijos realizavimo galimybių rinkos tyrimą. Tokia Latvijos įmonė gali būti laikoma turinčia nuolatinę buveinę Lietuvoje, jei tokią veiklą Lietuvoje ji vykdo nuolatos, kadangi tokie rinkos tyrimai yra Latvijos įmonės įprastinė komercinė ūkinė veikla.
Jei užsienio įmonė neatitinka anksčiau išvardintų nuolatinei buveinei nustatytų kriterijų, nelaikoma, kad ji veikia Lietuvoje per nuolatinę buveinę, tačiau, neatsižvelgiant į tai, dar reikia įvertinti, ar ji turi Lietuvoje jos vardu veikiantį priklausomą agentą. Jeigu bet koks juridinis ar fizinis (dirbantis užsienio įmonėje pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu) asmuo, neturintis nepriklausomo agento statuso, veikia užsienio įmonės vardu ir turi įgaliojimą jos vardu sudaryti sutartis, kuriuo nuolatos naudojasi, yra laikoma, kad užsienio įmonė turi Lietuvoje nuolatinę buveinę bet kokiai veiklai, kurią tas asmuo atlieka šiai įmonei.
Jeigu užsienio įmonė savo veiklą Lietuvoje vykdo per atstovą (agentą), turintį nepriklausomo atstovo (agento) statusą, tai nėra laikoma, kad ji vykdo veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę. Tačiau yra nustatytos išimtys, kada užsienio įmonė laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę net ir tuo atveju, kai ši veikla vykdoma per nepriklausomą atstovą (agentą), t. tik formaliai (tik forma, o ne turiniu) atitinka nepriklausomo atstovo (agento) kriterijus.
Statybos teritorija
Užsienio įmonė taip pat laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, jeigu ji Lietuvoje naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą.
LR statybos įstatyme nurodyta, kad statybos teritorija - tai statybos darbų vieta, o statyba - tai veikla, kurios tikslas yra pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statiniai - tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, poilsio, žemės ūkio ir kt.), inžineriniai statiniai (įvairūs vamzdynai, elektros perdavimo bei telekomunikacijų linijos, keliai, gatvės, kanalai ir kt.) ir mišrios rūšies statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos.
Ne visi statybos objektai turi fiksuotą veiklos vietą, pavyzdžiui, tiesiant kelius ar vamzdynus, vienoje atkarpoje užbaigti darbai pradedami kitoje, tačiau, nustatant, ar yra nuolatinė buveinė, ar ne, visas toks statybos objektas bus laikomas statybos teritorija, neatsižvelgiant į atskirų atkarpų geografinę vietą, darbų jose trukmę ir seką.
Užsienio įmonė, Lietuvoje naudojanti statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, laikoma turinčia nuolatinę buveinę nuo pirmojo sandorio sudarymo dienos, neatsižvelgiant į jos vykdomos veiklos trukmę, į vykdomos veiklos pertraukas ir į tai, ar tokius darbus vykdo pati užsienio įmonė, ar jie vykdomi per subrangovus.
Nepriklausomas agentas
Nepriklausomas užsienio įmonės atstovas (agentas) - tai fizinis ar juridinis asmuo, nesvarbu, kaip jis vadinasi (makleris, brokeris, prekybos komisionierius, verslo konsultantas ar kitoks agentas), per kurį užsienio įmonė Lietuvoje vykdo veiklą arba jos dalį.
Jeigu netenkinamas bent vienas iš išvardintų nepriklausomam agentui nustatytų kriterijų, laikoma, kad užsienio įmonė savo veiklą Lietuvoje vykdo per priklausomą atstovą (agentą) ir atitinkamai kyla nuolatinės buveinės bei pajamų apmokestinimo rizika Lietuvoje. Tačiau net savo veiklą Lietuvoje vykdydama per priklausomą atstovą (agentą) užsienio įmonė laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę tik tada, jeigu tokią veiklą ji vykdo nuolat, t. y. kai ši veikla atitinka užsienio įmonės veiklos nuolatinumo kriterijus.
Reikia pabrėžti, kad komisinė prekyba, mokesčio administratoriaus nuomone, dažniausiai sukuria nuolatinę buveinę Lietuvoje, nors komisionierius veikia ir savo vardu.
Jeigu užsienio įmonė savo veiklą Lietuvoje vykdo per atstovą (agentą), turintį nepriklausomo atstovo (agento) statusą, tai nėra laikoma, kad ji vykdo veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę. Tačiau yra nustatytos išimtys, kada užsienio įmonė laikoma vykdančia veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę net ir tuo atveju, kai ši veikla vykdoma per nepriklausomą atstovą (agentą), t. tik formaliai (tik forma, o ne turiniu) atitinka nepriklausomo atstovo (agento) kriterijus.
Nuolatinės buveinės apmokestinimo pelno mokesčiu aspektai
Užsienio įmonės, vykdančios komercinę ūkinę veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, pajamų iš tokios veiklos apmokestinimo teisės tarp atitinkamos užsienio valstybės ir Lietuvos yra paskirstomos vadovaujantis tarp Lietuvos ir tos užsienio valstybės sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis (7 str. „Komercinės-ūkinės veiklos pelnas", 8 str. „Laivininkystė ir oro transportas" ir kt.).
Kai, vadovaujantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis, yra laikoma, kad užsienio įmonė vykdo komercinę ūkinę veiklą ar jos dalį Lietuvoje per nuolatinę buveinę, tokia užsienio įmonė LR pelno mokesčio įstatymo ir su juo susijusių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka nuo pelno, priskiriamo tokiai nuolatinei buveinei, privalo Lietuvoje mokėti pelno mokestį.
Pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse yra numatyta išimčių, kada užsienio įmonės per nuolatinę buveinę Lietuvoje gaunamas pelnas negali būti apmokestinamas Lietuvoje, o išimtinę teisę apmokestinti tokį pelną turi tik ta užsienio valstybė, kurios rezidentė yra atitinkamas pajamas gaunanti konkreti užsienio įmonė.
Pavyzdžiui, Lietuvai nesuteikiama teisė apmokestinti užsienio įmonės pelno, gaunamo tarptautiniam gabenimui naudojant laivus arba orlaivius, taip pat pelno iš tarptautinių pervežimų, gaunamo dalyvaujant bendroje komercinėje ūkinėje veikloje.
Užsienio įmonės nuolatinės buveinės pajamos pripažįstamos taikant kaupimo apskaitos principą, t. y. pajamos yra pripažįstamos tada, kai yra uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.
Nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Užsienio įmonės prašymu mokesčių administratorius gali nustatyti kitokį mokestinį laikotarpį, nesutampantį su kalendoriniais metais, bet lygų 12 mėnesių.
Atkreiptinas dėmesys, kad, apskaičiuojant užsienio įmonės, vykdančios veiklą per nuolatinę buveinę, apmokestinamąjį pelną, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinta atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarka, kurioje nustatyta, kokias sąnaudas galima atskaityti apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną.
Užsienio įmonių nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas yra apmokestinamas taikant 15 proc. pelno mokesčio tarifą (lengvatiniai 13 proc. ir 0 proc. pelno mokesčio tarifai negali būti taikomi).
Užsienio įmonė pelno mokestį privalo deklaruoti ir mokėtiną pelno mokesčio sumą į Lietuvos biudžetą privalo sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos (jeigu mokestiniai metai sutampa su kalendoriniais metais - kalendoriniams metams pasibaigus iki kitų metų spalio 1 dienos).
Lietuvos su atitinkamomis užsienio valstybėmis sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys nereglamentuoja nuolatinių buveinių registravimo mokesčių mokėtoju Lietuvoje - tą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai (LR Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr.
Užsienio įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, privalo registruotis mokesčių mokėtojais. Užsienio įmonės, vykdančios veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę, atitinkamus dokumentus ir duomenis Mokesčių mokėtojui registrui teikia užsienio įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
Pateikiami dokumentai turi būti surašyti lietuvių kalba. Jeigu dokumentai surašyti kita kalba, turi būti pridėti jų vertimai, pasirašyti vertėjo ir patvirtinti jo spaudu. Dokumentai mokesčių administratoriui pateikiami betarpiškai arba paštu.
Kadangi Lietuvos su atitinkamomis užsienio valstybėmis sudarytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys nereglamentuoja nuolatinių buveinių registravimo ir tą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai, Lietuvos mokesčių administratoriaus nuomone, tuo atveju, jeigu pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas užsienio įmonė nėra laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, tačiau ji laikoma vykdančia veiklą per nuolatinę buveinę remiantis LR pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, tai tokia užsienio įmonė bendra tvarka turi Lietuvoje registruotis mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą Lietuvoje per nuolatinę buveinę.
Užsienio įmonė į Mokesčių mokėtojų registrą įregistruojama per 5 darbo dienas po visų reikalingų dokumentų pateikimo. Užsienio įmonei išduodamas pranešimas apie įregistravimą į Mokesčių mokėtojų registrą; jos pageidavimu toks pranešimas išduodamas lietuvių ir anglų kalbomis.
2008 m. kovo 1 d. Lietuvoje galiojo ir taikomos 46 dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys. Reikia pažymėti, kad visos LR Vyriausybės pasirašytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pavyzdine konvencija (angl. OECD Model Convention).