Nors skyrybos nėra maloni tema, statistika rodo, kad Lietuvoje nemaža dalis santuokų anksčiau ar vėliau baigiasi skyrybomis. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip dalijamas turtas skyrybų atveju, kokios yra moterų teisės ir ką svarbu žinoti, norint apsaugoti savo interesus.
Bendrosios nuostatos dėl turto dalybų
Santuokos nutraukimo bylose, dalijant sutuoktinių turtą, vadovaujamasi lygių dalių principu, kuris reiškia, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra 50:50. Tačiau, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę, turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir kitais atvejais. Svarbu atkreipti dėmesį, kad skyrybų metu dalijamas tik tas turtas, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Kas laikoma bendrąja jungtine nuosavybe?
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Įmonė, įsteigta po santuokos sudarymo, ir iš jos veiklos gautos pajamos.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
- Pajamos bei vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.
Kas laikoma asmenine nuosavybe?
- Turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
- Turtas, dovanotas ar paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn.
- Asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
- Autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
- Lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
- Žalos atlyginimas ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
- Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Sutuoktiniai kartais klysta manydami, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio darbinės veiklos ar iš šių pajamų įgytas turtas, kai tuo metu kitas sutuoktinis nedirbo ir augino vaikus, yra asmeninė tas pajamas uždirbusio sutuoktinio nuosavybė.
Advokatė įspėja šiuo atveju nepasirašyti vedybų sutarties | VERTA ŽINOTI
Finansiniai aspektai po skyrybų
Dažniausiai po skyrybų kiekviena pusė tampa truputį „neturtingesnė" nei gyvendama santuokoje. Net jei buvote pagrindinis pajamų gavėjas, netenkate privilegijos dalintis bendrų būsto, maisto, buities išlaidų. Taigi, finansinė našta išauga, o pajamos lieka tik vieno asmens.
Didžiausias krūvis neretai tenka moterims, ypač jei jos santuokos metu nedirbo augindamos vaikus ar dirbo tik dalį darbo dienos. Po skyrybų dažniausiai būtent su jomis lieka nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymu ir gerove tenka pasirūpinti. Tad kasdieniame gyvenime atsiranda reikšmingų pokyčių, susijusių su pinigų srautais.
Subalansuoti juos iš naujo paprasčiau, jei iki skyrybų buvo vedamas šeimos biudžetas. Jis gali būti atspirties tašku, padėsiančiu įvertinti, kokias išlaidas reikia mažinti ir kokiu mastu, taip pat - kokias naujas išlaidų eilutes reikėtų įvesti.
Pasiruoškite naujoms paslaugoms ir pirkiniams. Skyrybų procesas ir sprendimai po skyrybų tampa dar sudėtingesni, jei išsiskyrusieji turi atžalų, liekančių gyventi su vienu iš tėvų. Tokiu atveju, neretai tenka ieškoti papildomos žmogiškos pagalbos. Jei nėra galinčių pasitarnauti artimųjų ar draugų, gali tekti ieškoti auklės - nebūtinai nuolatinės, tačiau gelbstinčios prireikus.
Be to, teks adaptuotis arba ilgainiui kompensuoti fizines turto netektis. Juk gali būti, jog iki skyrybų naudojotės vienu automobiliu, skiriantis pasidalinote nemažai buities daiktų ir pan. Atsivėrusias spragas vertėtų užpildyti prioritetų principu - čia praverstų daiktų, leisiančių susigrąžinti ankstesnę gyvenimo kokybę, sąrašas su kainomis. Jas įvertinę ir atsižvelgdami į savo finansines galimybes galėsite numatyti, kiek laiko prireiks sutaupyti lėšų trūkstamiems daiktams įsigyti.
Alimentai
Jei iširusioje šeimoje yra nepilnamečių vaikų, vienam iš buvusių sutuoktinių teismas gali priteisti alimentus vaikų išlaikymui. Nors tai yra lyg ir savaime suprantama pareiga, daliai tėvų alimentai tampa „netikėtu" ir sunkiu išbandymu.
Vertėtų žinoti, kad teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan).
Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo.
Išlaikymas buvusiam sutuoktiniui
Po skyrybų vienai iš pusių gali tekti atverti piniginę ne tik vaikų, bet ir buvusio sutuoktinio išlaikymui. Teisės aktai nurodo, kad į tokias išmokas gali pretenduoti asmuo, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nepakankamos visiškai save išlaikyti, jei jis yra nedarbingas dėl amžiaus ar sveikatos būklės, o santuoka nėra nutraukiama dėl jo kaltės.
Taip pat vertėtų žinoti, kad jei vienas iš sutuoktinių buvo taip pasinėręs į šeimos reikalus, kad negalėjo įgyti kvalifikacijos ar baigti studijų, jam už tai gali būti kompensuota.
Vedybinė sutartis
Vedybinė sutartis gali palengvinti turto pasidalijimą skyrybų metu. Ikivedybinės ir povedybinės sutartys skiriasi tik tuo, kad vienos sudaromos iki vedybų, kitos - po. Esminis principas - visiško atskirumo principas. Tai reiškia, kad, jeigu sutuoktiniai turi sudarę tą vedybinę sutartį, tas turtas ir pajamos, kurias įgys kiekvienas iš sutuoktinių, tos paskolos, kurias jis pasiims, bus tiktai jo.
Tokiu atveju jie bendrai veda ūkį, bendrai rūpinasi vaikais, tačiau turtinėje plotmėje turi visišką atskirumą. Vedybinė sutartis būtent ir užtikrina tai, kad nutraukiant santuoką eliminuojamas vienas iš esminių ginčo objektų, t. y. turtinis objektas.
Pastebėtina, kad šios sutartys populiarėja, nes tai yra įrankis ir būdas, kaip oriai išsiskirti. Vedybinė sutartis galbūt ir negarantuos dešimčių ar šimtų tūkstančių eurų, tačiau tikrai apsaugos nuo dešimtis ar šimtus tūkstančių siekiančių sutuoktinio skolų.
Kam rekomenduojama sudaryti vedybinę sutartį?
- Asmenims, turintiems ką prarasti.
- Asmenims, einantiems į antrą santuoką.
- Neribotą atsakomybę turintiems asmenims (individualių įmonių savininkams, akcinių bendrovių akcininkams, direktoriams, versle dalyvaujantiems asmenims).
Svarbūs dokumentai ir nauja pradžia
Paprastai sutuoktiniai kartu tvarko daugybę dokumentų, sutarčių ir sąskaitų. Kad nekiltų nesusipratimų, po skyrybų verta nepamiršti perrašyti ar pakeisti svarbiausius dokumentus (anuliuoti bendras sąskaitas, pakeisti naudos gavėją gyvybės draudimo sutartyje, testamente, pakeisti slaptažodžius ir pan.) bei apie tai informuoti atitinkamas įstaigas.
Jei iki šiol buvote atsakingas(-a), pavyzdžiui, tik už finansinius klausimus, tai dabar teks dar rūpintis namų švara, šaldytuvo turiniu, paimti atžalą iš darželio, sumokėti komunalinius mokesčius ir pan. Atidėliojimas ar bandymas viską paskubomis aprėpti, gali situaciją tik pabloginti. Norint to išvengti, svarbu nebijoti prireikus kreiptis patarimo, informacijos ar pagalbos į artimuosius, klausti specialistų, o svarbiausia - planuoti.
Gyvenimas kartu nesusituokus: turto dalybos
Advokatas Gediminas Žlioba teigia, kad bylose, kuriose sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą.
„Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Todėl pagal suformuotą teismų praktiką jungtinės veiklos susitarimu gali būti laikomas nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge. Ypač, jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus. Taip pat - ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis, savo darbu ir panašiai. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę“, - sako G. Žlioba.
Įdėtas darbas ir turto pagerinimas
Tokio pobūdžio bylose vertinama, ar ikisantuokinį turtą buvo siekiama įgyti šeimos poreikių tenkinimui. Vien tai, kad, pavyzdžiui, vyro turtinė padėtis ir gaunamos pajamos visą laikotarpį, kol šalys gyveno kartu, buvo žymiai didesnės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad moteris neprisidėjo prie ginčijamo turto sukūrimo, jeigu moteris gimdė vaikus ir dėl vaikų auginimo negalėjo gauti didesnių pajamų.
Pagal suformuotą teismų praktiką turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
„Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrąjį asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį. Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne dėl padėties rinkoje ir panašiai“, - pastebi advokatas.
Neretai pagal bylos duomenis negalint nustatyti, kokią konkrečią dalį į bendro turto sukūrimą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija. Taigi, kaip matome, variantų, kai asmeninis turtas, įgytas iki santuokos, gali būti pripažintas bendru, tikrai yra, ir teismuose ši praktika tikrai nereta.
Teismų praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas. Jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.
Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai. Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Ši informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti traktuojama kaip individuali teisinė konsultacija. Kiekvienu atveju rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.