Vaiko normali kūno temperatūra ir karščiavimas: ką svarbu žinoti tėvams

Dažnai manoma, kad temperatūra, jei viskas yra gerai, turi būti 36.6°C. Tiesa ta, kad „normali“ temperatūra yra sąlyginė sąvoka ir gali priklausyti nuo daugelio faktorių.

Veiksniai, įtakojantys kūno temperatūrą

• Amžius: kūdikių, vaikų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė, pagyvenusių žmonių - žemesnė.
• Aplinkos temperatūra ir apranga: ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje temperatūra gali šiek tiek nukristi.
• Veikla ir aktyvumo lygis.
• Temperatūros matavimo vieta.

Kūno temperatūra priklauso nuo kelių veiksnių. Matavimui gali turėti įtakos metų laikas, kuriuo paros metu temperatūra yra matuojama ir asmens amžius. Prakaitas taip pat gali turėti įtakos. Kūno temperatūrai gali turėti įtakos ir metų laikas - žiemą kūno temperatūra būna žemesnė, nes organizmas mažiau prakaituoja.

Kaip teisingai matuoti temperatūrą?

Temperatūrą galima matuoti tiesiojoje žarnoje, po liežuviu, pažastyje ir infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Tiksliausiais laikomi matavimai tiesiojoje žarnoje ir vidinėje ausyje, nes taip matuojant aplinkos įtaka yra mažiausia.

Be to, gali skirtis temperatūra įvairiose kūno vietose. Pavyzdžiui, po pažastimi temperatūra yra žemesnė nei matuojant ausyje ar tiesiojoje žarnoje. Yra įvairių termometrų ir jų matavimo rezultatai gali skirtis. Yra gaminami infraraudonųjų spindulių, elektroniniai ir gyvsidabrio termometrai.

Normali organizmo temperatūra matuojant tiesiojoje žarnoje yra 36 -37°C. Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tarp prietaiso ir odos nebūtų plaukų.

Vis populiaresni tampa bekontakčiai termometrai, kuriais kūno temperatūra matuojama greitai ir itin higieniškai. Taigi, puiki alternatyva yra infraraudonųjų spindulių termometras, kuris matuoja kaktos temperatūrą. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos.

Tačiau kai kuriems vaikams toks matavimo būdas labai nemalonus. Tokiu atveju temperatūrą galite išmatuoti infraraudonųjų spindulių termometru ausyje. Juo matuojama ausies būgnelio vidinė temperatūra, kuri yra maždaug 0,5 °C žemesnė už rektalinę.

Kada temperatūra yra per aukšta arba per žema?

Aukšta vaikų temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnio, o žemesnė nei 36 laipsnių - per žema. Tokiu atveju vaikas tikrai turėtų būti gydomas.

Todėl 37 laipsniai gali būti normali vaiko temperatūra - pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema, t.y. nukrenta žemiau 36 laipsnių.

Pavojinga, galinti pažeisti smegenis yra temperatūra, aukštesnė nei 42°C, tačiau tai retas reiškinys net ir sergant ūmiomis infekcinėmis ligomis.

Karščiavimas: kas tai?

Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Jeigu kūno temperatūra kiek pakyla ir siekia 37-38 °C, manoma, kad vaiko kūno temperatūra yra pakilusi. Karščiavimas yra būklė, kai kūno temperatūra pakyla daugiau nei 38° C (matuojant tiesiojoje žarnoje).

Karščiavimas savaime nėra liga, o natūrali organizmo imuninė reakcija. Pakilusi temperatūra ir karščiavimas gali būti požymiai, kad organizmas kovoja su kenksmingu virusų ar bakterijų poveikiu. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija bandant susidoroti su infekcija.

Karščiavimas ne liga, o natūrali organizmo imuninės sistemos reakcija. Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl kiekvieną kartą pakilus temperatūrai jos malšinti nereikia. Tačiau karščiavimą malšinančios priemonės gali būti naudingos, nes padeda vaikui pasijusti geriau, ypač jei jis yra nusilpęs ar jam skauda.

Kodėl vaikai dažnai karščiuoja?

Vaikai dar nėra susidūrę su daugybe ligų sukėlėjų, tokių kaip bakterijos, virusai ar grybeliai, todėl jų imuninei sistemai kyla daugiau iššūkių. Karščiavimas suaktyvina imuninę sistemą ir padeda organizmui apsisaugoti.

Karščiavimo priežastys

Yra kelios galimos karščiavimo priežastys. Dažniausiai tai peršalimą ir gripą, ausų ir gerklės skausmą sukeliančios virusinės infekcijos, tačiau karščiavimą gali sukelti ir dygstantys dantys.

Karščiavimas taip pat gali būti susijęs su pagrindinėmis ligomis, vadinamosiomis vaikiškomis ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, tymais ar kiaulyte. Jas sukelia bakterijos arba virusai. Kitos vaikų karščiavimo priežastys gali būti aukšta aplinkos temperatūra ar pernelyg šilti rūbai.

Karščiavimo simptomai

Yra bendrų vaikų karščiavimo simptomų ir konkrečioms karščiavimo stadijoms būdingų simptomų:

• Dažnas verkimas
• Kojų, galvos skausmas
• Apetito netekimas
• Ašaringos akys
• Nuovargis, išsekimas

Pradedant karščiuoti:

• Blyškumas, šaltos plaštakos ir pėdos
• Pašiurpusi oda, šaltkrėtis

Karščiavimui mažėjant:

• Karšta kakta, paraudę skruostai
• Šiltos, drėgnos plaštakos ir pėdos
• Prakaitavimas
• Troškulys ir noras gerti šaltus gėrimus

Kada reikia mažinti temperatūrą?

Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.

Karščiuojant svarbu teisingai išmatuoti kūno temperatūrą. Matuojant temperatūrą mažiems vaikams yra svarbu kurioje kūno vietoje ir kokiu paros metu yra matuojama temperatūra. Jeigu vaikas karščiuoja, palietus, jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Pakilus aukštai temperatūrai, vaikas gali daugiau prakaituoti, pradėti skaudėti kūną. Itin būdingas simptomas yra galvos skausmas.

Pati savaime pakilusi temperatūra nėra blogai: karščiavimas yra svarbi apsauginė organizmo funkcija, kovojanti su infekcija. Tikrai ne visuomet reikia bandyti ją sumažinti.

Ką daryti karščiuojant?

Jei kūdikio temperatūra yra šiek tiek pakilusi (~37.5°C), greičiausiai vaikas yra perrengtas ar per šiltai apklotas. Jei kūdikis niurzga, riečiasi į gemalo pozą, jam gali būti per šalta.

Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija, todėl nebūtina imtis veiksmų kaskart, kai vaikui pakyla temperatūra. Tačiau karščiavimą mažinančios priemonės gali būti naudingos, nes padės vėl pasijusti geriau, ypač jei vaikas yra silpnas ir ne tik karščiuoja, bet ir kenčia skausmą. Neverskite vaiko valgyti ir niekada jo nežadinkite, kad pavalgytų. Dauguma vaikų gana gerai toleruoja 1-2 dienų badavimą.

Gydymas namuose ir rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
2. Nepkrauti Skrandžio Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį)
   • Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
   • Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
   • Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
   • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo:Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
   • Kitas karščiavimą mažinantis preparatas:Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
   • Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
   • Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
6. Pakartotinė Konsultacija Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
   • Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą;
   • Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje;
   • Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

Vaistai karščiavimui mažinti

Kūdikiams ir vaikams naudojami karščiavimą mažinantys vaistai yra du - paracetamolis ir ibuprofenas. Nors paracetamolį vaikams galima duoti nuo gimimo, vis dėlto karščiuojančiam kūdikiui iki 3 mėn. vaisto nereikėtų duoti be gydytojo apžiūros. Paracetamolio dozė, kuri nurodyta ant vaisto pakuotės arba skirta jūsų vaiko gydytojo, gali būti kartojama kas 4 valandas.

Galima įsigyti specialiai vaikams skirtų vaistų su skirtingomis veikliosiomis medžiagomis. įrodyta, kad Ibustar vaikams esanti veiklioji medžiaga ibuprofenas, yra ypač veiksminga. Ibuprofenas greitai sumažina karščiavimą. Jis pradeda veikti per 15 minučių, gali veikti iki 8 valandų ir paprastai yra gerai toleruojamas.

Vaikams skirto preparato Ibustar® veiklioji medžiaga yra ibuprofenas, kuris, kaip buvo įrodyta, yra ypač veiksmingas. Ibuprofenas yra gerai toleruojamas ir greitai numalšina karščiavimą. Jo poveikis prasideda po 15 minučių ir trunka iki 8 valandų. Be to, ibuprofenas (Ibustar®) veiksmingai numalšina skausmą ir pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu. Ibustar® dozuojamas priklausomai nuo vaiko amžiaus arba svorio (vienkartinė dozė - 10mg/kg kūno svorio, maksimali paros dozė - 30mg/kg kūno svorio).

Kada kreiptis į gydytoją?

SVARBU: naujagimių, kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusių, juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra. Dėmesio: naujagimių, kūdikių termoreguliacinis mechanizmas dar neveikia taip, kaip suaugusių, juos gerokai labiau veikia aplinkos temperatūra.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti);
• Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Mažų vaikų tėvams būtų pravartu žinoti ir apie karščiavimo sukeltus traukulius bei ką daryti jiems prasidėjus. Šie traukuliai gali ištikti ~6 mėn. - 5 metų vaikus, kai temperatūra pakyla ženkliai ir staiga.

Apibendrinimas

Karščiavimas - tai natūrali organizmo reakcija bandant susidoroti su infekcija. Visgi, vaiko temperatūrai pakilus, tėvai dažnai sunerimsta, kyla daug klausimų: kaip elgtis ? Kada metas kreiptis į gydytojus? Kokie vaistai padeda malšinti temperatūrą?

Svarbu prisiminti, kad negalima vertinti ligos sunkumo vien pagal karščiavimo trukmę ir temperatūrą. Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.

tags: #kokia #turi #buti #vaiko #temperatura