Vežėjo licencija yra esminis dokumentas, suteikiantis teisę įmonei vykdyti komercinę krovinių vežimo veiklą. Tačiau ši licencija gali būti prarasta, jei nesilaikoma tam tikrų sąlygų. Aptarkime, kokios sąlygos gali lemti licencijos praradimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su vežėjo veikla.
Įmonės steigimas ir licencijavimas
Pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksą, vežėjas yra įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti krovinius. Pirmiausia reikia pasirinkti veiklos formą ir įsteigti įmonę, kurios veiklos tikslas būtų verstis krovinių vežimo veikla komerciniais tikslais. Lietuvoje populiarios įmonių formos yra individuali įmonė, mažoji bendrija, akcinė bendrovė.
Net ir turint patirties krovinių vežimo sferoje, savarankiška tokios veiklos pradžia sukelia nemažai klausimų. Glaustai aptarsime esmines krovinių vežimo už atlygį veiklos licencijavimo sąlygas.
Licencijų rūšys
Apibūdinti kiekvieną licencijų rūšį:
- licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi - vežti keleivius šią licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje.
- licencija vežti keleivius lengvaisiais automobiliais užsakomaisiais reisais - vežti keleivius užsakomaisiais reisais šią licenciją išdavusios institucijos nustatytose teritorijose: savivaldybių institucijų - vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos - tarptautinio susisiekimo maršrutais ir tolimojo susisiekimo maršrutais.
Licencijos ir licencijos kortelės negalima perduoti kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
Sąlygos, kurias turi atitikti įmonė
Kokias sąlygas turi atitikti įmonė, besiverčianti licencijuojama kelių transporto veikla:
- įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vadovauti keleivių ir (arba) krovinių vežimo veiklai, privalo turėti atitinkamą profesinę kompetenciją, kuri nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Susisiekimo ministerijos patvirtinta tvarka.
Vežėjo atsakomybė ir draudimas
Ekspeditoriai draudžia savo civilinę atsakomybę. Asociacijos LINEKA nariams civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas. Tokiu būdu asociacijos nariai siekia maksimaliai saugaus verslo. Pasidomėjus siūlomais lietuviškais ekspeditorių civilinės atsakomybės draudimo „produktais“, pasirodė, kad jų nėra tiek daug. Viešai skelbiamos gal tik trys draudimo rūšies taisyklės.
Vežėjas, praradęs krovinį ir norėdamas gauti draudimo išmoką, turi įrodyti draudikui, kad kelionės metu tinkamai rūpinosi gabenamu kroviniu.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad draudikas negali atsisakyti mokėti išmokos net jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Atrodytų, kad ir tokiu atveju draudiminė apsauga galioja, nes nukentėjusiesiems žala atlyginama.
Vienas pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiškas padarytų nuostolių atlyginimas. Tai reiškia, kad patirta žala turi būti tiksliai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta būtent tiek, kiek jis prarado dėl padaryto pažeidimo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str., įtvirtinantis pažeidėjo pareigą visiškai atlyginti padarytus nuostolius, numato ir išimtį, t.y. ribotos atsakomybės galimybę.
Atsakomybė už krovinį
Krovinio pakrovimas ir ypač pakrauto krovinio išdėstymas bei tinkamas tvirtinimas turi apsaugoti krovinį pervežimo metu. Nuo tinkamo ar netinkamo krovinio pakrovimo dažnai priklauso vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą. Kalbame apie krovinių gabenimą tarptautiniais automobilių maršrutais, taigi, vadovaujamės tarptautine CMR konvencija, priimta dar 1956 m. Ženevoje.
Sprendžiant ginčus dėl civilinės atsakomybės krovinių vežimo kelių transportu santykiuose, neretai iškyla klausimas - vadovautis tarptautiniais teisės aktais (CMR konvencija) ar nacionalinės teisės normomis (Kelių transporto kodeksu, civiliniu kodeksu ir t.t.)? Šis klausimas nėra tuščias ginčas ar teisinė diskusija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas keičia praktiką dėl vežėjų atsakomybės pagal „vienintelę sutartį“ (kai pervežimas vykdomas paeiliui kelių vežėjų) CMR konvencijos VI skyriaus („Nuostatos, susijusios su vežimais, kuriuos paeiliui vykdo keli vežėjai“) 34 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintelė sutartis, vykdo paeiliui keli vežėjai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vežėjas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.
Iki šiol Lietuvos teismai nevienodai vertindavo vežėjo veiksmus nepateikus transporto priemonės į sutartą pasikrovimo vietą. Teismų praktiką 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 suvienodino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: „CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies norma negali būti taikoma tuo atveju, kai vežėjas nepateikė transporto priemonės pakrauti, nes tokia teisinė situacija nepatenka į Konvencijos reguliavimo sritį“.
Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui. Gausi, tačiau iki galo neapibendrinta, yra ir teismų praktika dėl besitariančio vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai pasitelktas fiktyvus vežėjas pavagia krovinį).
Tyčios prilyginamo didelio neatsargumo vežėjo sukelto eismo įvykio atveju aiškinimas teismų praktikoje.
Krovinio sulaikymas
Krovinių sulaikymo ginant vežėjo teisę gauti užmokestį už vežimą banga lyg ir atslūgo. Tačiau teismų praktika krovinių sulaikymo srityje galutinai nesusiformavo. Neturi vieningos nuomonės teisininkai, nesutaria ir vežėjai. Vis dar neatsakyta į pagrindinį klausimą: kada galima taikyti krovinio sulaikymą, kad pats krovinio sulaikymas netaptų vežimo ar vežimo organizavimo sutarties pažeidimu.
Krovinio sulaikymo tema visada sukelia daug diskusijų. Vežėjai tikina turintys tokią teisę, vežėjų skolininkai, kiti vežimo procese dalyvaujantys suinteresuoti asmenys piktinasi naudojimusi tokia teise. Vienaip ar kitaip, tokią teisę vežėjas turi. Tai neginčytina.
Dokumentų svarba
Krovinių vežimo automobilių keliais procese pasitaiko situacijų, kai krovinių transportavimo dokumentai (krovinio važtaraštis ir vežimo sutartis) prieštarauja vieni kitiems - pasikeičia maršrutas, krovimo vieta, užsakyme nurodytas vienas krovinys, CMR važtaraštyje - jau kitas. Kaip tokioje situacijoje elgtis, kaip vertinti vienas kito neatitinkančius dokumentus?
Sprendžiant ginčus dėl krovinių vežimo geležinkeliais, kartais kyla klausimas, kokiais teisės aktais remtis - nacionaliniais ar tarptautiniais, kokia yra Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) teisinė galia? Atsakymas svarbus jau vien dėl skirtingų ieškinio senaties terminų. Geležinkelio transporto kodekso (toliau - GTK) teisės normos, konkrečiai - GTK 67 str.
Kas yra atsakingas už ETMK leidimo neturėjimą? Dalis atsakomybės už CMR važtaraštyje nurodytų duomenų akivaizdų neatitikimą vežimo sutarties sąlygoms gali tekti ir vežėjui (krovinio sulaikymas neturint ETMK leidimo) Pagaliau imta formuoti teismų praktika dėl atsakomybės už krovinių vežimo sutarties neįvykdymą dėl ETMK (CEMT) leidimo neturėjimo.
Kiti svarbūs aspektai
Lietuvos vežėjams vis labiau nerimaujant, kad COVID-19 pasekmės jų verslui bus dar liūdnesnės nei buvusios 2008-2010 m. Vekselis - vežėjo atsiskaitymo garantija sunkmečiu.
Žala, jos apskaičiavimas ir atlyginimas tarptautiniame krovinių vežime. Tarptautinis krovinio vežimas iš prigimties yra sudėtingas procesas, mat krovinys gabenamas didelį atstumą, ilgą laiko tarpą, perkraunant, sandėliuojant, be tiesioginio vežėjo procese neretai dalyvaujant kitiems asmenims - ekspeditoriams, terminalams, agentams.
Kiekviena ilgalaikė krovinių pervežimo sutartis ar vienkartinis krovinių pervežimo užsakymas yra individualūs, ir tai yra suprantama - sutartis yra teisininko kūrinys. Tačiau analizuojant pervežimo sutartis matyti ir daug bendrų aspektų, panašumų ir žinoma, trūkumų. Šioje apžvalgoje trumpai aptarsime dažniausiai vežimo sutartyse pasitaikančius trūkumus, kurie apsunkina šalių teisių bei teisėtų interesų gynimą. Ilgalaikės krovinių vežimo sutarties nutraukimas dėl nustatyto minimalaus „kilometražo“ ar užsakymų nesuteikimo.
Nuo 2015 metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo Civilinio kodekso papildymai, kuriais CK 6.4311 sureglamentuotas motorinių transporto priemonių pirkimo sutarties sąlygos. Transporto priemonių pardavimo sutarčių specifika.
tags: #kada #gali #buti #prarandama #licendzija #vezejo