Senieji stereotipai ir nauji iššūkiai
Prieš keliasdešimt metų berniukai ir mergaitės buvo auklėjami skirtingai, o lytiškumas buvo pabrėžiamas. Šiandien lytiškumas nėra taip pabrėžiamas, tačiau vis dar baiminamės, kad berniukas nebūtų per jautrus, nes jam reikia užaugti tikru vyru. Prieš daugelį metų vaiko auklėjimas buvo pagrįstas patriarchaline šeima: vyras turėjo būti labai stiprus, nerodantis jokių emocijų, jautrumo, jis nebuvo mokomas žodžiais įvardyti savo jausmus. O moteriai nebuvo leidžiama būti intelektualiai, ji turėjo gimdyti vaikus. Ilgainiui požiūris keitėsi ir atsirado galimybė abiejų lyčių atstovams tapti pirmiausia žmonėmis.Šiuolaikinis vyras jau turi būti jautrus, mokėti atjausti moterį. Tačiau negalima perlenkti lazdos. Neretai nukenčia berniukai, kuriuos augina vienišos mamos. Tikrai nesakau, kad visos nesugeba išauginti visaverčio vyro, tačiau pastebimi du kraštutinumai: kai kurie vienišų mamų užauginti berniukai tampa prievartautojais, jeigu mama buvo labai valdinga ir nuolatos žemino savo sūnų. Kitas kraštutinumas - mylinčios mamos užaugintas be galo „minkštas”, nevyriškas berniukas.
Fizinis lavinimas ir emocinis intelektas
Apskritai vertėtų fiziškai lavinti berniukus, nes jiems fizinė jėga yra natūralus dalykas ir gerai, kai raumenys yra vystomi. Tačiau tuo pačiu metu reikėtų mokyti būti supratingą, mokėti atjausti, suprasti mergaites, jog ateityje jis svajotų apie meilę ir merginą ne tam, kad nusivestų ją į lovą, o kad galėtų su ja būti laimingas ir kartu jai suteiktų laimę.
Peršasi išvada, kad ir mergaites gerai auklėti pabrėžiant, jog jos gražios. Manau, kad moters grožis buvo, yra ir bus svarbus. Vyras rinkdamasis gražią kartu renkasi ir sveiką moterį. Juk grožis kartu yra ir sveikatos simbolis. Kartu nepamirškime ugdyti ir jautrumo bei intelekto. Moters grožį išryškina jos intelektas. Graži ir protinga moteris yra labiau pastebima, nei tiesiog graži, bet neišlavinta intelektualiai.Psichologai kalba apie tai, kad labai gerai berniukus nuo mažens ruošti šeiminiam gyvenimui. Vienas būdų paruošti berniuką šeiminiam gyvenimui ir yra kartu žaisti. Nebūtinai žaidimai turi būti apie šeimą, svarbiausia, kad visi šeimos nariai rastų laiko pažaisti kartu. Labai gerai vaikus įtraukti į šeimos gyvenimą, nesvarbu, berniukus ar mergaites auginate. Kartą per savaitę ar per porą savaičių galima surengti šeimos tarybą. Visai šeimai susėsti ir aptarti svarbius šeimos klausimus. Svarbu, kad kiekvienas vaikas galėtų pasisakyti, pasiūlyti savo sprendimą.
Kodėl suaugusiems vaikams nesiseka? Kaip tėvai gali jiems padėti?
Tačiau abiejų lyčių vaikus yra tikslinga auklėti taip, kad jie žinotų, jog ateityje turės ir galės patys finansiškai apsirūpinti, nes žmogus visavertis jaučiasi tada, kai yra nepriklausomas. Profesinė veikla leidžia save išreikšti ir to iš mergaitės nereikėtų atimti.
Manau, reikėtų skirti vaikų lytis ir auklėti dėmesį skiriant prioritetams. Tai yra ne visus vienodai, bet ir ne visiškai skirtingai. Svarbiausi prioritetai auklėjant berniukus turėtų būti šie: vystyti fizinį kūną, gebėjimą dirbti ir užsidirbti. Auklėjant mergaites svarbiausi prioritetai turėtų būti šie: kad būtų šeimyniška, jautri, motiniška, puoselėjanti savo grožį, mokėtų mylėti.
Jautrumas ir vyriškumas
Kai kurie berniukai, atrodo, nuo gimimo yra itin vyriški, „kieti”. Jautrumas ir ašaros toli gražu nėra tas pats. Vyriškas berniukas auga ne todėl, kad tai įgimta savybė, o kad mato vyrišką tėtį šeimoje. Genai lemia tik 5 proc. elgesio, kiti 95 proc. yra įgytas elgesys. Gyvendamas šeimoje vaikas norom nenorom kopijuoja tėvų elgesį ir mokosi iš jų.
Jautrumas - tai gebėjimas naudotis jutimo organais: rega, klausa, kūno pojūčiais, uosle, skoniu. Bendraujant su žmonėmis ypač svarbūs pirmieji du pojūčiai. Jutimo organai siunčia informaciją mūsų smegenims ir mes taip suvokiame, kas vyksta aplink. Jautrumas labai svarbus ir verslo pasaulyje, nes tuomet žmogus įdėmiai stebi, kas vyksta aplink, jaučia tendencijas. Jautrumas pagrįstas savęs, o kartu ir pasaulio suvokimu.
Tėvo vaidmuo sūnaus gyvenime
Psichologų teigimu, kai suaugęs vyras pravirksta terapiniuose užsiėmimuose, jis beveik visada kalba apie tėvą, nesvarbu, ar jis gyvas, ar miręs, nekenčiamas ar garbinamas. Daugelį berniukų nuo tėčių skiria gili jausmų bedugnė, ir vaikui tai turi itin neigiamą poveikį, nes tėvo įvaizdis - nepaprastai svarbus, formuojantis jo paties požiūriui į save. Daugybė berniukų, kuriuos nuo tėčių skiria emocinė praraja, visą gyvenimą jaučia liūdesį, pyktį, kartėlį ar gėdą. Emociškai atitolę nuo sūnų daugybė puikių vyrų negali tapti geresniais tėčiais, tačiau tai nemažina vaiko noro artimai su jais bendrauti. Kad ir koks beviltiškas būtų tėvas, giliai pasąmonėje berniukas trokšta jį mylėti, nori būti jo pastebėtas ir mylimas.
Nuolat įsitikiname, kad bet kokio amžiaus sūnūs be galo trokšta tėčių meilės ir pagarbos. Vyrai mums tvirtina norį gerai ir tinkamai užauginti sūnus, kad jiems tai pavyktų geriau nei jų pačių tėčiams, bet kartu jie sako, kad sūnūs niekada neklauso, nesupranta, pridaro rūpesčių, nuvilia ar elgiasi dar blogiau. Berniukai apie tėčius atsiliepia su tokiu pat nepasitenkinimu, tvirtindami, kad jie nesiklauso, nesupranta ir reikalauja pagarbos, patys kitų negerbdami.
Mamos dažnai teigia, kad visaip stengiasi suartinti tėčius su sūnumis, tačiau dažniausiai pasijunta taip, lyg būtų teisėjos ar seselės - malšina aistras arba gydo sužeistus jausmus. Daugelis moterų pyksta, kad vyrai aktyviau nedalyvauja sūnų gyvenime. Mums akivaizdu, kad emociškai turtingiausi ir tvirčiausi būna tie berniukai, kurių tėčiai aktyviai dalyvauja emociniame šeimos gyvenime, jais rūpinasi ir tai daro švelniai ir nuosekliai.
Deja, taip su sūnumis bendraujančių tėčių - mažuma. Mūsų visuomenėje istoriškai nusistovėjus tradicijai santykių puoselėjimą laikyti moterų atsakomybės dalimi, emocijų pasaulis vyrams tapo apleista „antrąja kalba“. Todėl daugelis vyrų nesuvokia ir nepažįsta savo arba aplinkinių jausmų. Jiems sunku mąstyti meilės sąvokomis arba rodyti sūnui juntamą meilę, kadangi jų pačių tėvai to daryti neišmokė. Todėl jie dažniau griebiasi tų metodų, kokiais buvo mokomi bendrauti su kitais vyrais - konkuruoti, valdyti ir kritikuoti.
Kai paauglys sūnus pradeda kelti grėsmę tėvo autoritetui, tai būna tipiška tėčio reakcija, net ir tuomet, jei ankstesni santykiai su sūnumi buvo gana tvirti. Toks elgesys žlugdo tėčio bendravimą su sūnumi ir trukdo suprasti jo paties vaikystėje patirto auklėjimo pasekmes. Daugelio vyrų gyvenimą apsunkina neišreikšti jausmai tėčiams, kad ir koks tolimas būtų jų tarpusavio ryšys - arba dėl didelio juos skiriančio atstumo ar dėl tėčio mirties. Liūdna, kad šis artumo troškimo ir nusivylimo ratas įsuka vis naujas tėvų ir sūnų kartas.
Kaip emocinis ryšys su tėvu veikia berniukų mokymosi rezultatus?
Vaikai, kurių tėčiai emociškai buvo artimi ir aktyviai domėjosi vaiko mokslais, pasiekė geresnių rezultatų, be to, jie rečiau nusikalsdavo, nepradėdavo chuliganiškai elgtis arba prekiauti narkotikais. Nenustatyta, kad tokią pat įtaką būtų daręs aktyvus mamos dalyvavimas. Taip yra ne todėl, kad mamų vaidmuo nėra svarbus, bet todėl, kad mamų rūpestingumo lygis iš esmės nesiskiria, todėl aktyvus tėčio įsitraukimas vaikui nepaprastai naudingas.
Ko gero, įspūdingiausi emocinio auklėjimo ir dėmesingumo klausimų srities rezultatai nustatyti dvidešimt šešerius metus vykdytu tyrimu: berniukų ir mergaičių grupės stebėjimas prasidėjo tada, kai jiems sukako penkeri metai, ir baigėsi jiems sulaukus trisdešimt vienerių. Tyrimas taip pat parodė, kad kai tėčiai aktyviai dalyvauja prižiūrint vaikus, jie daugiau laiko skiria berniukams, ypač paauglystėje.
Tėčio elgesys gali turėti lemiamą reikšmę emociniam berniukų vystymuisi, ypač tose srityse, kuriose berniukai atsilieka nuo mergaičių, pavyzdžiui, norint išugdyti jų dėmesingumą, ir apsaugo vaiką nuo problemų, su kuriomis berniukai dažniausiai susiduria, pavyzdžiui, neleidžia įsivelti į nusikalstamą veiklą.
Nors tokiose šiandieninėse šeimose, kurias sudaro abu tėvai, tėčiai vaikais rūpinasi kiek daugiau (maždaug 15 proc.) nei prieš dvidešimt metų, jie ne visada būna emociškai artimi sūnums, nors šie to be galo trokšta. Berniukai jaučia, kad jiems skiriama ne tik per mažai laiko, bet ir dėmesio, ir šią netektį atsineša į suaugusiųjų gyvenimą.
Tą puikiai iliustruoja įmonių vadovų tyrimo išvados. Trys šimtai įmonių vadovų ir vidurinės grandies valdytojų turėjo atsakyti į tyrėjų klausimą, kokį vienintelį dalyką norėtų pakeisti vaikystėje bendraudami su tėčiais. Daugelis vyrų atsakė, kad būtų norėję jaustis artimesni tėčiams ir kad tėčių bendravimas būtų buvęs emocingesnis ir jausmingesnis.
Motinos vaidmuo auginant sūnų
Sūnų galima auklėti tik savo pavyzdžiu. Kažką jam pasakoti yra beprasmiška, nes berniukai nesupranta žodžių, jie supranta tik poelgius. Labiausiai vaikas auklėjasi matydamas tėvų pavyzdį - šeimos gyvenimą ir atmosferą šeimoje, šeimos principus. Todėl jei šeimoje vartojamas alkoholis „per šventes” ar tėvai rūko, nesitikėkime, kad vaikai to nedarys. Jie taip pat norės su draugais parūkyti ir atšvęsti. Todėl visada, kai norime auklėti vaiką, pirmiausia reikia pradėti nuo savęs.
Jeigu motina baudžia berniuką - tokiu atveju iš jo gali išaugti nelabai geras žmogus, nes motinos paskirtis - mylėti. Dauguma nusikaltėlių ir kitų panašių žmonių turėjo motiną, kuri juos mušdavo arba motiną, kuri per daug juo mylėjo, šie dalykai yra lygiareikšmiai. Moteris neturi bausti sūnų. Ji turi prašyti vyro, kad jis tai padarytų. O vyras turi nubausti sūnų. Nereikia jo mušti, tačiau kartais nubausti būtina. Nes berniukas supranta tik realius dalykus. Tačiau bausti reikia ne su pykčiu, o su meile.
Berniukas supranta tik poelgių kalbą, todėl žodžiais su juo kalbėti yra beprasmiška. Kalbėti su juo galima tik vieną kartą. Pavyzdžiui berniukui pasakyti, kad jis kažko nedarytų. Jis daro. Antrą kartą reikia jį nubausti.
Ar bausmė reikalinga?
Meilė vaikui be abejonės yra pagrindinis dalykas. Tačiau po tokių dalykų dažnai galime pamatyti, kaip vaikai visiškai negerbia nei savo tėvų, nei mokytojų mokyklose, nei savo bendraamžių. Todėl visur reikalinga pusiausvyra. Kartais vaikui, ypač berniukui, reikalingas griežtesnis tėvo žodis.
Mes taip pat buvome vaikai ir prisiminę save jaunystėje, galvojome, jog tėvai mus bausdami elgiasi neteisingai, tačiau dabar galime tik padėkoti tėvams, kad laiku ir pelnytai mus nubaudė, taip sustabdydami mūsų neteisingą elgesį. Todėl tėvų bausmė irgi yra meilės forma, ypač jei ji atliekama be pykčio, o linkint gero vaikui.
Kaip elgtis moteriai kai šalia nėra vyro?
Jeigu vaikas negerbia mamos, kai tėčio nėra šalia, mama turi pasakyti, jog tėtis grįš ir nubaus tave. Ir tai turi būtinai įvykti. Negalima nusileisti. Jei dar tai kartojasi, vėl reikia taip pasakyti. O trečią kartą jis jau taip nedarys, arba tiesiog užteks pasakyti ir tai bus tolygu tėčio bausmei. Pakanka tiesiog perspėti.
Moteris neturi vaikui kelti baimės. Ji turi būti aukščiau to. Ji turi mylėti savo sūnų, juo rūpintis. Jeigu jis lipa ant galvos - atsitraukti nuo jo psichologiškai ir prašyti vyro pagalbos.
Kaip ugdyti berniuką?
Tam, kad gerai išauklėti berniuką, nėra būtina jam stipriai mokytis matematiką, fiziką, chemiją ir t.t. Berniukui svarbiausia tapti valingu žmogumi. Todėl labai svarbu berniukui, maždaug 7 - 9 metų nuvesti į kažkokį sporto būrelį, kur iš jo padarytų tikrą berniuką. Reikia kad ten jį priverstų pajudėti, sportuoti, ugdytis ištvermę, vyriškas charakterio savybes, jis turi pirmiausia tapti vyru. O tik po to matematika, fizika, chemija. Tai nėra pagrindiniai dalykai.
Jeigu žmogus tampa tikru vyru, jam išmokti matematiką, fiziką, chemiją nesunku. Jeigu vaikinas nuo mažų dienų treniravosi, vaikščiojo į įvairiausius sporto užsiėmimus ir jeigu jis užsibrėžė tikslą įstoti į universitetą - jis gali per vienus metus išmokti visus tuos dalykus, kurie mokomi 10 metų. Todėl, kad pas jį išugdyta valia ir vyriška jėga. Jam tai ne problema. Jeigu jis pastatė tikslą - viskas, jis tai padarys.
Net jeigu per metus neišmoks, išmoks per du, nereikia pergyventi. Jeigu iš berniuko padarėte tikrą vyrą, dėl jo gyvenimo išvis neverta pergyventi. Jis pasieks visko, ko jam reikia pasiekti gyvenime, tame nėra problemų. Bet jeigu tėvai berniuką verčia pernelyg mokytis matematikos, fizikos, chemijos ir galvoja, kad tai iš jo padarys tikrą vyrą - tai jie giliai klysta.
Jeigu berniukas neužaugs valingu ir stipriu žmogumi, jis nieko nepasieks gyvenime, net jeigu turės tris aukštuosius išsilavinimus, vis tiek jo nepriversi dirbti ir jis taps tiesiog nelaimingu žmogumi.
Berniukas taip pat turi gauti dvasinį išsilavinimą. Jis turi išmokti melstis, dirbti su savimi, savo charakteriu, užsiimti saviugda, padėti kitiems žmonėms. Kiekvienas vyras savo žinias ir jėgą turi naudoti kitų gerovei, gynybai ir klestėjimui.
10 patarimų auginant sūnų
- Vyrui moters pašaipa - visada trauma, mamos pašaipa - labai gili trauma.
- Visada atsakykite į vaiko klausimus.
- Įsiklausykite į vaiko nuomonę, jis gali pasiūlyti netikėtą sprendimą.
- Net jeigu sakėte, o jis nepaklausė - nutildykite šią dainelę! Visiems laikams. Jūs neturite teisės varžytis su vaiku.
- Žavėkitės vaiku, be visokių „bet“ ir „tik štai čia reikėtų pataisyti“.
- Skatinkite vaiko pomėgius.
- Kai nutiko nelaimė, jūs privalot paguosti!
- NESKAITYKITE JAM NOTACIJŲ!
- Būkite vaiko pusėje viešumoje.
- Niekada nepritarkite mokytojams, kurie juo skundžiasi, niekada nerėkite ant jo „drauge“ su kitais šeimos nariais. Viešumoje - jis visada teisus.
Skatinkite savarankiškumą ir tvirtą charakterį
Augdamas vaikas mokosi. Tėvai turėtų skatinti, ugdyti tvirtą charakterį, savarankiškumą, leisti pavojingus žaidimus. Svarbu, kad berniukas matytų tėvų bendravimo su moterimi pavyzdį, kuris būtų pagrįstas pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Ne siūlyti sprendimus, bet skatinti juos sugalvoti pačiam.
Leiskite vaikui reikšti savo nuomonę, išklausykite jį. Ir nekritikuokite, nes daugiau nekalbės. Jei reikia, išsakykite savo poziciją, pabrėždami, kad tai jūsų nuomonė. Tokiu atveju vaikas lengviau išklausys ir išgirs.
Svarbu, kad berniukas matytų, jog šeimoje bendradarbiauja ir moteris, ir vyras. Mokykite jį bendradarbiauti, ne tik duoti, bet ir imti, dalytis.
Laimingas sūnus - atpildas mylinčiai mamai
Laimingas sūnus ir nuoširdūs, artimi santykiai iki pat gyvenimo pabaigos - tai atpildas protingai sūnų mylinčiai mamai.
Išvados
Auklėjant sūnų svarbu derinti fizinį lavinimą, emocinį intelektą, savarankiškumo skatinimą ir tvirtą tėvo pavyzdį. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl reikia atsižvelgti į jo individualius poreikius ir savybes. Ugdykite berniuką taip, kad jis užaugtų stiprus, atsakingas, jautrus ir gebantis mylėti vyras.
