Kaip maitintis, kad oda būtų skaisti ir sveika

Mūsų oda atspindi tai, ką mes valgome ar geriame. Todėl norint ją išlaikyti švytinčią ir gražią tiesiog būtina subalansuoti savo mitybą ir įtraukti tam tikrus produktus. Tam, kad turėtum sveiką ir gražią odą svarbu gauti pakankamai vitaminų ir maistinių medžiagų.

Į Lietuvą iš visos Europos Sąjungos ištisus metus atkeliauja įvairiausi mūsų odai naudingi vaisiai bei daržovės. Europos Sąjungos įstatymais griežtai reglamentuojama, kad vaisiai ir daržovės būtų auginami, saugojami, gabenami ir parduodami itin kokybiški ir saugūs.

Kosmetikos ir parfumerijos tinklo „Douglas“ odos ir plaukų priežiūros ekspertė Laima Kairienė apžvelgia 2020-ųjų grožio tendencijas ir pataria, kaip rūpintis ne tik išoriniu, bet ir vidiniu grožiu.

Svarbiausi produktai odos skaistumui

Štai keletas produktų, kuriuos įtraukus į savo mitybą, galite džiaugtis sveika ir skaisčia oda:

• Citrusai, ananasai ir kiviai. Visi šie egzotiški vaisiai, kurių sulaukiame iš šilčiausių pietų Europos valstybių, savyje turi ir daug vitamino C, kuris yra puikus antioksidantas.
• Ananasai. Jis itin naudingas odai, kadangi padeda iš organizmo pašalinti šlakus, mažina uždegiminius procesus. Ananasas taip pat skatina ir natūralią kolageno gamybą.
• Brokoliai. Nors daugelis mūsų baidosi šių žalių daržovių, tačiau jose galime rasti nemažai antioksidantų, vitaminų C ir E.
• Morkos. Nuo vaikystės tėvai visiems kartoja, kad reikia valgyti morkas, kad gerai matytume, tačiau morkose randamas betakarotenas, kurį mūsų organizmas susintetina į vitaminą A, padeda išlaikyti odos drėgmę ir apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių žalos.
• Moliūgai ir jų sėklos.
• Obuolys. Šis vaisius tikriausiai yra pats magiškiausias. Ne veltui pasakojama, kad graikų herojus Paris gražiausia išrinktai deivei Afroditei atidavė obuolį. Obuolys padės ne tik ryte, nes suteiks daugiau energijos ir žvalumo nei kavos puodelis, bet dėl jame randamų medžiagų jūsų oda gali ilgiau išlikti jaunesnė, sveikesnė ir skaistesnė.
• Burokėliai. Labai naudingi norint džiaugtis skaisčia ir gyvybinga oda. Burokėliai padeda išvalyti iš organizmo toksinus, gerina limfinės sistemos darbą, taip pat turi savybių, kurios padeda apsaugoti odą nuo priešlaikinio senėjimo.
• Špinatai. Šiuose žaliuose lapeliuose slypi nepaprasta galia. Špinatuose gausu vitamino, kuris labai reikalingas mūsų odai ir ląstelių atsinaujinimui. Taip pat gausu ir vitamino C, kuris atsakingas už kolageno gamybą. Špinatus gali valgyti nors ir kasdien.
• Saldžios bulvės. Saldi bulvė ne tik sveika, skani, bet ir labai naudingai odai. Saldžios bulvės turi daug vitamino C, vitamino A ir beta-karotino. Beta-karotinas itin reikalingas toms moterims, kurių oda riebesnė.
• Ispaninio šalavijo sėklos (CHIA). Jame gausu itin naudingų riebalų rūgščių, skaidulų ir žinoma gausybė mineralinių medžiagų. Skaidulos būtinos mūsų organizmui, todėl svarbu valgyti pakankamai maisto, turinčio skaidulinių medžiagų. Valgant pakankamai skaidulų organizmas daug lengviau įsisavina vitaminus ir maistines medžiagas.

Taip pat nepamiršk gerti pakankamai vandens.

ŽALIOSIOS DĖŽUTĖS komandos misija - padėti atrasti kelią į sveikesnį gyvenimą ir geresnę savijautą. Dirbame tam, kad galėtume dalintis savo sukauptomis žiniomis ir įrodyti, kad natūralios priemonės yra naudingos ir veiksmingos.

Mūsų klientai pamilo TOP produktus - inovatyvius rutuliukus su pelynu PONAS BAUBAS ir skaidulas DRAKONAS. Tai produktai geresnei savijautai, svoriui mažinti ir žarnynui.

Išsekinti vis didėjančio gyvenimo tempo mes vis dažniau norime sustoti, nurimti ir skirti laiko sau, todėl dabar naujųjų metų tikslai labiau krypsta ne į profesinę sėkmę, o visų pirma į save, savo dvasios ramybės, sveikatos ir grožio puoselėjimą. Juk šie dalykai yra esminis žmogaus laimės pagrindas, įkvepiantis pasitikėti savimi ir tvirtai siekti užsibrėžtų tikslų.

Pelynas yra itin naudinga žolelė. Jame gausu vitaminų ir kitų medžiagų, kurios yra itin naudingos ir mūsų odai. Pelyno sudėtyje yra karotino, kuris padeda apsaugoti odą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat ir vitamino C, kuris skatina kolageno gamybą, skaistina odą. Be to, pelynas puiki organizmo šluota, kuri padės pašalinti visus negerumus. Pelynu piktnaudžiauti nereikėtų, tačiau rekomenduojama 2 kartus per metus suvartoti pelyno kursą. Pelyno sudėtyje yra Glikozido absintino.

Nors dažnai manoma, kad citrina yra svarbiausias vitamino C šaltinis, tačiau yra produktų, kurie vitamino C turi tikrai daugiau nei citrina. Vis tik citrina labai naudinga norint turėti gražią odą ir puikiai jaustis kasdien. Juk ne veltui daug kur randi rekomendacijas rytais gerti šiltą vandenį su citrina, tiesa? Citrina padeda išvalyti organizmą nuo toksinų ir šlakų, taip pat svarbi odos drėkinimui.

Kaip matai - norint turėti sveiką, skaisčia ir gražią odą, įvairi mityba būtina.

Kokteiliai odos skaistumui

Vaisiai turi daug cukraus, todėl jų sultys gali būti tik kokteilių pagardai. Teks šiek tiek riboti mityba - valgyti daugiau liesos mėsos, daržovių, vengti bandelių, saldumynų, bulvių, riebių padažų. Efekto po dienos ar dviejų nebus, teks disciplinos laikytis bent pora savaičių.

Štai keletas receptų, kurie padės pasirūpinti odos skaistumu iš vidaus:

• Morkų ir obuolių kokteilis. Reikės: keturių vidutinių morkų, pusės didesnio obuolio ir nedidelio griežinėlio imbiero. Šis kokteilis padės atsikratyti noro užkandžiauti ir krimsti saldumynus. Be to morkose gausu gausu vitamino A, kuris būtinas norint sumažinti spuogų kiekį ir sureguliuoti sebumo išsiskyrimą.
• Burokėlių ir apelsinų kokteilis. Reikės: vieno nedidelio burokėlio, vieno granatų vaisiaus, vieno apelsino ir poros kopūsto lapų. Šis kokteilis - tikra jaunystės bomba. Granatuose ir burokėliuose daug antioksidantų, kurie apsaugo odą nuo raukšlių. Apelsinuose daug vitamino C, kuris būtinas odos skaistumui, o kopūsto lapuose apstu vitamino K, kuris saugo odos elastingumą.
• 7 daržovių kokteilis. Reikės: dviejų kopūsto lapų, saujos petražolių, saliero koto, vienos morkos, pusės saldžiosios paprikos, vieno pomidoro ir brokolio, telpančio į saują. Šis kokteilis turi daugybę naudingų medžiagų ir vitaminų. Jį itin patartina gerti visiems ilgas valandas sėdintiems priešais kompiuterio ekraną, miegantiems mažiau nei 6 valandas ir mažai būnantiems lauke.
• Morkų, špinatų ir petražolių kokteilis. Reikės: keturių vidutinių morkų, saujos špinatų, saujos petražolių ir pusės didesnio obuolio. Šis kokteilis suteiks skaistumo visiems odos tipams. Petražolės stimuliuoja limfos tekėjimą ir neleidžia organizmui kaupti per daug vandens. Špinatuose gausu vitamino F, kuris neleidžia odai išsausėti, padeda jei šerpetoja. Taip pat šiuose žaliuose lapeliuose gausu geležies, gurios trūkstant oda atrodo blyški.
• Ananaso ir agurkų kokteilis. Reikės: trečdalio ananaso, pusės didelio agurko ir pusės obuolio. Ananasų fermentai gerina virškinimą ir sumažina šlakus odoje. Obuoliuose ir agurkuose esančios medžiagos valo odą ir aprūpina ją drėgme, neleidžia išsausėti. Šį kokteili ypač patariama gerti, jei kankina spuogai.

Antioksidantai - kas tai ir kodėl jie svarbūs odai?

Kalbant apie antioksidantus, itin svarbu suprasti ne tik jų, bet ir laisvųjų radikalų ir oksidacinio streso sąvokas. Antioksidantai apsaugo odą nuo laisvųjų radikalų bei jų kasdien sukeliamo oksidacinio streso. Kalbant moksline kalba, laisvieji radikalai yra neporinį elektroną turinčios molekulės, atomai arba jonai, kurie yra itin reaktyvūs ir nestabilūs. Jie susidaro tiek mūsų organizmo metabolinio proceso metu, tiek dėl aplinkos veiksnių.

Kaip jie formuoja taip gerai visų žinomą oksidacinį stresą? Deguonis organizme padalijamas į atskirus atomus su nesuporuotais elektronais - laisvuosius radikalus. Šie nuolatos kūne ieško kitų elektronų, kad galėtų susijungti. Tęsiantis šiam procesui kyla oksidacinis stresas, kuris sukelia žalą mūsų ląstelių membranoms, mitochondrijoms bei DNR.

Nors oksidacija yra įprastas kasdienis procesas, su kuriuo mūsų organizmas geba dalinai susidoroti, tam tikri šiuolaikinio gyvenimo būdo elementai, tokie kaip rūkymas, UV spinduliai, stresas, užterštas oras, vanduo ir t.t., gali ją paskatinti.

„Oksidacinis stresas kyla tuomet, kai natūralios organizmo antioksidacinės sistemos, silpnėjančios su laiku, nebepajėgia neutralizuoti laisvųjų radikalų. Tai gali sukelti įvairias organizmo patologijas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių, onkologines ar neurodegeneracines ligas, taip pat odos uždegimo ir senėjimo procesus“ - pasakoja gyd. Vytenė Kurtinaitytė.

Antioksidantai yra junginių grupė, kuri kovoja su laisvaisiais radikalais. Jie atiduoda laisviesiems radikalams savo elektronus ir taip juos neutralizuoja. Atlikę savo darbą, antioksidantai pasišalina iš organizmo ir nespėja jam pakenkti.

„Vis dėlto, nors šių herojiškų junginių organizmas ir pasigamina pats, deja, neretai jų nepakanka, tad antioksidantų atsargas turime papildyti patys. Galime valgyti antioksidantų gausaus maisto (daug daržovių, vaisių, cinamono, juodojo šokolado, žaliosios ar rooibos arbatos), tačiau taip pat galime antioksidantų turinčius produktus vartoti ir išoriškai - jie taip pat yra labai veiksmingi“, - pabrėžė medikė.

Antioksidantų nauda odai

Antioksidantai yra be galo svarbūs sklandžiam visų mūsų organizmo sistemų veikimui, taip pat ir optimaliai mūsų odos sveikatai. Gydytoja V. Kurtinaitytė pabrėžia, jog jie padeda kovoti su senėjimo požymiais, padėdami ląstelių mitcohondrijoms ir DNR išlikti sveikoms ir nepažeistoms.

„Būtina paminėti, jog šie gyvybiškai svarbūs junginiai prisideda ir prie UV spindulių daromos žalos neutralizavimo ir leidžia mums nors šiek tiek „atsiprašyti“ odos už tuos kartus, kai buvome saulėje be tinkamų apsaugos priemonių. Tačiau noriu pabrėžti, kad antioksidantų vartojimas nėra apsaugos nuo saulės pakaitalas! “, - pasakoja medikė.

Antioksidantai taip pat gali padaryti odą skaistesne, suvienodinti jos atspalvį ir padėti įveikti pigmentacijas. Beje, verta žinoti, jog naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog aknę turinčių žmonių odos porose randami kur kas didesni oksidacinio streso kiekiai nei žmonių, neturinčių aknės, odoje.

„Geriausias antioksidantų šaltinis - augalai, kurie siekdami prisiderinti prie besikeičiančios ir užterštos aplinkos, pradeda gaminti vis daugiau antioksidantų, kuriuos mes sėkmingai galime panaudoti tiek savo mityboje, tiek išoriškai vartojamose kosmetikos priemonėse. Fenoliai, polifenoliai, Askorbo rūgštis, karotenoidai - tai tik keletas puikių antioksidantų pavyzdžių, kurie gaunami iš augalų,“ - teigia gyd. Kurtinaitytė.

Dažniausiai pasitaikantys antioksidantai odos priežiūros priemonėse

„Nors antioksidantų pasirinkimas ir yra labai didelis, nesunku išskirti tuos, kurie odos priežiūros priemonėse pasitaiko dažniausiai. Jie puikiai patenkina bet kurį odos tipą turinčių žmonių poreikius“, - teigia Marija Valaitė. Ji išskiria 3 dažniausiai pasitaikančius antioksidantus, kuriuos verta „įsileisti“ į savo odos priežiūros rutiną:

1. Žaliosios arbatos ekstraktas. Žalioji arbata yra vienas populiariausių antioksidantų tiek Vakarų, tiek ir Rytų kultūrose. Ji veiksminga tiek vartojant ją vidujai, tiek išoriškai (ekstrakto pavidalu). Grožio srityje, žaliosios arbatos ekstraktas labiausiai vertinamas dėl savo gebėjimo apsaugoti odą nuo žalingo aplinkos poveikio. Jis yra tinkamas visų tipų odai ir gali padėti ją nuraminti, sumažinti perteklinį riebalavimąsi bei sulėtinti senėjimo procesus.
2. Retinolis (vitaminas A). Šis itin galingas ingredientas yra pagrįstas daugybe mokslinių tyrimų ir yra laikomas stipriausia su odos senėjimu kovojančia medžiaga. Retinolis yra ir antioksidantas, ir odą atstatantis ingredientas, spartinantis jos atsinaujinimo procesus. Šį superingredientą patariama pradėti vartoti maždaug nuo 25 metų amžiaus, tačiau pradėti reikia pamažu (1-2 kartus per savaitę) ir nuo nedidelių koncentracijų (0,2%). Kol oda yra nepratusi prie šio ingrediento, ji gali reaguoti labai aktyviai ir pradėti luptis, rausti, būti labai jautri. Taip pat, vartojant retinolį būtina vartoti aukšto apsaugos lygio kremą nuo saulės (SPF50, PA ++++).
3. Vitaminas C (Askorbo rūgštis). Šis ingredientas taip pat turi daug įvairių variacijų - jį odos priežiūros produktuose galima rasti įvairiausiais pavidalais. Vitaminą C, kaip ir retinolį, reiktų „prisijaukinti“ pamažu, nors jis ir yra kiek švelnesnis. Vitaminas C labiausiai vertinamas dėl savo gebėjimo suteikti odai skaistumo ir spindesio bei veiksmingumo kovojant su hiperpigmentacija. Kartais odos priežiūros priemonėse naudojamas ne pats vitaminas C, o jo turtingi ekstraktai, tokie kaip „Kakadu“ slyvos ekstraktas, „Acerola“ vyšnių ekstraktas ir kiti.

Jeigu egzistuotų tiksli grožio formulė - antioksidantai tikrai būtų centrinis jos elementas. Kad ir kokį antioksidantą pasirinksite, galite būti tikri, kad sumažinsite UV spindulių padarytą žalą, suteiksite odai reikalingą apsaugą nuo žalingų aplinkos faktorių ir kitų modernaus gyvenimo elementų, kurie apsunkina organizmo užduotį funkcionuoti optimaliai ir be sutrikimų.

Vitaminai odos sveikatai

Graži ir sveika oda - tai ne tik išorinėmis odos priežiūros priemonėmis pasiektas rezultatas. Tam taip pat svarbus pakankamas vitaminų, mineralų ir kitų maistinių medžiagų kiekis žmogaus organizme. Tik pasirūpinus reikiamu vitaminų kiekiu ilgalaikėje perspektyvoje sumažės ir įvairios išorinės odos problemos - per didelis odos baltumas, pigmentinės dėmės, paraudimai, spuogai, raukšlelės, šiurkštumas, per didelis sausumas.

Lietuviai dažniausiai su vitaminų ir mikroelementų trūkumu susiduria valgant nepakankamos įvairovės ar ne itin kokybišką maistą. Vitaminai ir mikroelementai gali būti gaunami dviem būdais - vartojant juos į vidų arba praturtintą kosmetikos priemonę tepantis tiesiogiai ant odos, plaukų ar nagų.

Štai svarbiausi vitaminai, reikalingi odos sveikatai:

• Vitaminas A. Tai riebaluose tirpus vitaminas, kurio pirminė medžiaga - provitaminas - beta karotinas, iš kurio kepenyse gaminamas vitaminas A (retinolis).
• Vitaminas B2 (riboflavinas, vitaminas G). Yra stiprus antioksidantas, kuris palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas, dalyvauja medžiagų apykaitos ir ląstelių kvėpavimo procesuose. Rekomenduojama paros dozė - 1,1-1,3 miligramai. Natūraliai riboflavino gausite vartodami kiaušinius, organų mėsą (pvz., inkstus ir kepenis), liesą mėsą, neriebų pieną, žalias daržoves (pvz., šparagus, Briuselio kopūstus, brokolius ir špinatus), grybus, migdolų riešutus, laukinius ryžius.
• Vitaminas B3. Dar vadinamas nikotino rūgštimi, niacinu, nikotinamidu ar vitaminas PP. Jis palaiko normalią odos ir kitų audinių funkciją, padeda išlaikyti odos drėgmę. Vitamino B3 trūkumas sukelia odos susirgimus (dermatitą) ir kitus organizmo negalavimus. Rekomenduojama paros norma - 13-15 miligramų.
• Vitaminas B7 (biotinas, vitaminas H). Tyrimai parodė, kad naudojant biotiną pagerėja plaukų augimo procesas ir pavyksta atsikratyti plaukų slinkimo, skilinėjimo problemų. Dienos norma - 30-100 miligramų. Jo neįmanoma perdozuoti, nes bet koks perteklius pašalinamas kartu su šlapimu.
• Vitaminas B9. Dar vadinamas folio rūgštimi - tai svarbus vitaminas naujų ląstelių susidarymui, DNR gamybai. Folio rūgštis, su kitais svarbiais antioksidantais, padeda pašalinti toksinus iš organizmo, ko pasekoje gražėja oda, sumažėja spuogelių. Saugusiems rekomenduojama folio rūgšties paros norma yra 240 mikrogramų. Folio rūgšties daigiausiai visose žalialapėse daržovėse (petražolės, špinatai, brokoliai, salotų lapai ir kt.), lęšiuose, avokaduose, apelsinų sultyse, kviečių gemaluose.
• Vitaminas C. Dar vadinamas askorbo rūgštimi. Jis stiprina odos kapiliarus, yra puikus antioksidantas - užkerta kelią priešlaikiniam senėjimui, bet svarbiausia jo funkcija odoje - kolageno gamybos palaikymas. Vitaminas C, sustiprindamas depigmentacijos procesus, šviesina jau esančią hiperpigmentaciją ir užkerta kelią naujų pigmentinių dėmių atsiradimui blokuodamas tirozinazės poveikį. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad norint apsisaugoti nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio tik apsauginio kremo veidui nepakanka. Suaugusio žmogaus vitamino C dienos norma - 75 miligramai. Perdozuoti šio vitamino sudėtinga, bet įmanoma - kad pasireikštų nepageidaujamas poveikis, reikia suvartoti 10-20 kartų didesnę dozę. Natūraliai jo gausite vartodami pakankamą kiekį vaisių ir daržovių.
• Vitaminas D. Pirmasis dalykas, kurį daugelis sveikatos specialistų jums pasakys, kad išlaikyti sveiką odą, yra apriboti kenksmingų ultravioletinių spindulių (UVA/UVB) poveikį ir apsisaugoti nuo saulės spindulių. Bet saulė odai yra ne vien tik blogas dalykas. Vitaminas D yra vienas iš svarbiausių odos vitaminų, taigi, protingas deginimasis saulėje paskatins jo produkciją ir apsaugos nuo įvairių odos negalavimų. Šiltuoju metų laiku natūraliai saulės dėka jis gaminasi mūsų organizme, tačiau spalio - balandžio mėnesiais kiekvienam savimi besirūpinančiam žmogui privaloma naudoti vitamino D3 papildus. Papraščiausias būdas - už kelis eurus vaistinėje nusipirkti aliejuje tirpdytą vitaminą D3 (cholekalciferolį) ir naudoti po kelis lašus per dieną (saugi dozė yra 600-1000 TV, arba 15-25 mikrogramų). Svarbu! Neviršykite leistinos rekomenduojamos vitamino D3 paros normos, nes jis kaupiasi organizme! Pavartojus per didelė dozę galimi rimti sveikatos sutrikimai - sutrikęs širdies ritmas, kalcio ir fosforo sankaupos minkštuosiuose audiniuose, inkstų veiklos sutrikimas.
• Vitaminas E. Dar vadinamas alfa-tokoferoliu. Jis yra vienas stipriausių gamtoje randamų antioksidantų. Vitamino E antioksidacinės savybės padeda atstatyti pažeistus plaukų folikulus ir apsaugoti nuo plaukų viršutinio sluoksnio irimo. Apsaugoti ir sveikesni plaukai greičiau auga. Vitaminas E pagreitina pažeistos odos gijimo procesus, drėkina odą ir padeda greičiau atstatyti pažeistą sluoksnį. Vitaminą E galite naudoti kovai su raukšlėmis, mimikos žymėmis ir kitomis su amžiumi atsirandančiomis odos pigmentinėmis dėmėmis. Jis padeda panaikinti kenksmingų UV spindulių bei laisvųjų radikalų odai padarytą žalą. Įprasta αtokoferolio acetato (vitamino E) dienos norma - 10 miligramų. Pagrindiniai natūralūs vitamino E maistiniai šaltiniai yra riešutai, sėklos, augaliniai aliejai, kai kurios žalios lapinės daržovės ir vaisiai - virti špinatai, avokadai, alyvuogės. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais parduodamas vitaminas E yra ne natūralia alfa-tokoferolio (d-alpha-tocopherol, alpha-tocopherol arba RRR-alpha-tocopherol) forma, o sintetine, žymima DL-alpha-tocopherol arba all rac-alpha-tocopherol forma. Vitaminas E yra tirpus riebaluose. Vidiniam vartojimui vitamino E kapsules ar lašus gerkite kartu su maistu, kuriame yra bent šiek tiek riebalų geresniam įsisavinimui.
• Vitaminas K. Vitaminas K (naftochinonų grupė). Šis vitaminas skatina žaizdų gijimą, dalyvauja organizmo regeneracijos procesuose, didina atsparumą infekcijoms, spartina kraujotaką, gydo uždegimus, skatina išsivaikščioti paburkimus, maišelius po akimis. Jei šio vitamino trūksta, atsiranda kraujosruvų, pigmentinių dėmių. Vitaminą K gamina žarnyno bakterijos, taip pat jo daug yra augaluose - liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Šiek tiek yra ir gyvulinės kilmės maiste (kepenys, kiaušiniai). Multivitaminuose ar maisto papilduose su kitais mikroelementais vitamino K rasite fitomenadiono pavidalu.

Kiti būdai pasirūpinti odos skaistumu

Norint turėti sveiką, jaunatvišką ir natūraliai spindinčią odą L. Kairienė rekomenduoja ne tik tinkamai pasirinkti odos priežiūros priemones, bet ir rūpintis bendra organizmo būkle: aktyviai gyventi, valgyti subalansuotą ir naudingų medžiagų turintį maistą, mažinti įtampą. Pastebima, kad Lietuvoje žmonės vis labiau pradeda rūpintis savo sveikata bei psichine būkle, pradedama investuoti į kokybę: auga ekologiškuose ūkiuose užauginto maisto paklausa, asmeninių treniruočių ir mitybos planų užsakymai, didėja psichologų konsultacijų kiekis, vis populiarėja užsiėmimai, kurių esmė ne tik gerinti fizinę būklę, bet ir išvalyti mintis, kaip joga, pilatesas, meditacija ir t.t.

Kad taip nenutiktų, L. Kairienė pataria į savo odos priežiūros rutiną įtraukti penkis esminius žingsnius:

• Saugokite odą nuo saulės. Nors bronzinis, natūraliai įdegęs kūnas atrodo dailiai, saulės spinduliai ypatingai sendina ir sausina odą. Tad specialistė rekomenduoja saugoti savo odą nuo saulės ribojant deginimosi laiką bei naudojant apsaugines priemones nuo saulės, ypatingai veido ir kaklo srityse.
• Masažuokite veidą. Veido masažas skatina kraujotaką, ląstelių atsinaujinimo procesus, taip pat kolageno ir elastino gamybą, taigi veido oda stangrėja. Veido masažui visai nebūtina eiti į masažo salonus, jį galite atlikti ir namuose: kiekvieną rytą ir vakarą ant veido tepdamos drėkinamąsias priemones, kelias minutes pamasažuokite odą sukamaisiais judesiais.
• Mažinkite cukraus vartojimą. Cukraus perteklius iš kraujotakos jungiasi su už odos elastingumą ir jaunatviškumą atsakingais baltymais (elastinu ir kolagenu). Dėl šio proceso odos ląstelės sukietėja ir patamsėja, oda tampa suglebusi ir papilkėjusi, atsiranda raukšlės. Norint išlaikyti odą skaisčią ir stangrią, patariama kontroliuoti suvartojimo cukraus kiekį.
• Drėkinkite odą. Su amžiumi odos gebėjimas sulaikyti drėgmę mažėja, oda dehidratuoja, o kartu su dehidratacija pradeda ryškėti ir raukšlelės. Norint palaikyti normalų drėgmės kiekį odoje, kad ji būtų sveika ir graži, odą reikia drėkinti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Nepamirškite kiekvieną dieną gerti vandenį ir naudoti odos drėgmę atstatančias priemones.
• Reguliariai šveiskite odą. Pašalinus negyvas odos ląsteles, paspartėja naujų ląstelių augimas. Jauna oda yra lygi ir geriau atspindi šviesą, tuo tarpu brandesnė oda būna šiurkštesnė. Reguliarus šveitimas padės išlaikyti tiek jaunos, tiek brandžios odos spindesį.
• Kiekvieną vakarą kruopščiai nuvalykite veidą. Niekada neikite miegoti nenusivalius veido. Net jeigu dienos metu nedėvite makiažo, vis tiek vakare nuvalykite veidą miceliniu vandeniu ir nuprauskite prausikliu.

tags: #ka #valgyti #kad #oda #butu #skaisti