Pastaruosius kelerius metus aplinka yra vienas svarbiausių aspektų planuojant sklypų užstatymą ir projektuojant naujus daugiabučius, teigia NT vystytojai. Dėmesį aplinkos gerbūviui, kaip vieną iš požymių, kuris siejasi su geru NT vystytoju, įvardija ir trys iš dešimties naujakurių Vilniuje, o net pusei jų svarbus vaizdas pro langą, rodo bendrovės užsakymu atlikta apklausa.
Augantį dėmesį kiemo želdiniams demonstruoja ir šios srities specialistų įtraukimas - projektuojant landšaftą vis dažniau pasitelkiami ir kraštovaizdžio architektai, kurie parenka konkrečius augalus, numato kiemo zonas ir infrastruktūros elementus, tokius kaip suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, vaikų žaidimų aikštelės ir kt.
Šiame straipsnyje aptarsime, ką svarbu žinoti planuojant želdynus prie daugiabučių namų, kokie augalai geriausiai tinka ir kokias taisykles reikia žinoti.
Aplinkos tvarkymas, Kiemo apželdinimas, Daugiabučio gėlynas
Keičiasi kiemų vaizdas
Pasak kraštovaizdžio architektės Dovilės Ivanauskienės, NT vystytojai noriai investuoja į pridėtinę vertę kuriančią aplinką. Kiemas vis dažniau tampa unikalia NT projekto vizitine kortele, kuriame atkartojamas namo stilius ar jo elementai.
Rengdami kraštovaizdžio projektą, specialistai atsižvelgia į kiemo ir aplinkinės teritorijos reljefą, projekto kontekstą, tūrius, insoliaciją, funkcinius ryšius ir santykį su greta esančiais objektais. Visgi, želdynų parinkimas priklauso ne tik nuo šių parametrų, bet ir jiems reikiamos priežiūros.
Pasak NT plėtros bendrovės rinkodaros ir komunikacijos vadovės Kristina Grubliauskaitė-Svitojė, vystomos teritorijos apželdinimo planas yra viena pagrindinių projekto koncepcijos dalių, pristatoma dar pirminėje, projektinių pasiūlymų viešinimo, stadijoje. Be to, didėjant visuomenės lūkesčiams, siekiama, kad namo aplinka būtų ne tik funkcionali, bet ir estetiška, tenkintų gyventojų poreikius.
Jei nenumatytas želdynų laistymas ir speciali priežiūra, dažniausiai sodinamos ilgametės, lietuviškai žiemai atsparios pilkosios lanksvos, kalniniai serbentai, šermukšnialapė lanksvūnė. Pasirenkant medžius dominuoja miestuose gerai vešinčios liepos ir klevai.
Konkrečių želdynų parinkimas tampa ypač opus, jei galimybes riboja techniniai niuansai. Pavyzdžiui, dažniausiai vidinis kiemas formuojamas ant požeminės automobilių aikštelės perdangos, tad dirvožemio sluoksnis čia gana plonas. Tai gana stipriai apriboja želdynų parinkimą. Tad tokiu atveju tenka rinktis augalus su mažesniu šaknynu.
Svarbu ir gyventojų poreikiai - kad butų langų ir šviesos srauto pro juos po kelerių metų neužstotų išsišakoję medžiai, teigia K. Grubliauskaitė-Svitojė.
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus sodinti gėlynus ir kitus želdinius po langais. Šaltinis: vilnius.lt
Sodinti gali visi, prižiūrėti - specialistai
NT vystytojams pasirūpinus kiemo želdynais neretai iškyla klausimas, kas turėtų juos prižiūrėti. Tradiciškai kiemo priežiūra rūpinasi namą administruojanti įmonė, tačiau neretai prireikia ir apželdinimo specialistų pagalbos.
Kokybiškai sutvarkyta aplinka yra tarsi dovana būsimiems gyventojams, tačiau ji įpareigoja, nes augmenija yra gyva ir ja reikia nuolat rūpintis, formuoti. Tam turi būti samdomi privatūs sodininkai ar apželdinimo bei aplinkos priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios sistemingai prižiūrėtų želdinius, stebėtų jų pokyčius ir laiku priimtų būtinus sprendimus. Tik taip įmanoma užtikrinti, kad ir po kelerių metų želdynai bus tokie pat gražūs, kaip ir įsikūrimo naujuose namuose dieną, sako D. Ivanauskienė.
Svarbu žinoti įstatymus ir taisykles
Medžių, krūmų, vejų ir gėlynų veisimas daugiabučių namų kiemuose yra aiškiai reglamentuotas. Tad, ką svarbu žinoti gyventojams?
- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu, kuriame nustatytos želdynų įrengimo ir veisimo taisyklės, medžiai nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais gali būti veisiami ne arčiau nei 10 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
- Nuo daugiabučių gyvenamųjų pastatų sienų su langais, aukštesni nei 2 metrų krūmai, gali būti veisiami ne arčiau nei 2,5 metrų atstumu, kiti krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu. Tai negalioja teritorijoms tarp pastatų ir gatvių ar kelių.
- Jei pastatų sienos be langų, medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 5 metrų atstumu, o krūmai - ne arčiau nei 1,5 metrų atstumu.
- Nuo apšvietimo tinklo ar inžinerinių statinių atramų medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 4 metrų atstumu.
- Nuo atraminių sienelių papėdės išorinės pusės medžiai gali būti veisiami ne arčiau nei 3 metrų atstumu. Krūmai tokioje vietoje gali būti veisiami ne arčiau nei 1 metro atstumu.
Jeigu gyventojai nori sodinti gatvės želdinius vietoje jau augusių, reikalavimai laikytis atstumų nėra taikomi. Žinoma, tai turi nekelti pavojaus žmonėms, eismo saugumui ir greta esantiems statiniams.
Medžius ir krūmus griežtai draudžiama sodinti valstybinėje žemėje, prieš tai nesuderinus to su Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi ar tos žemės valdytoju arba neturint įgaliojimų sklype tvarkyti želdinius.
Prie daugiabučio namo sienos sodinti galite vienmetes ir daugiametes gėles, prieskonines žoleles, daržoves, dekoratyvinius krūmus (augančius ar genimus iki pirmo aukšto palangės lygio). Sodinti galima laisvame plote tarp namo sienos ir tako. Jei tako nėra, sodinti galima 3 metrų pločio juostoje šalia namo sienos.
Prie namo fasado paprastai būna įrengta plytelių juosta (nuogrinda), kurią reikia palikti. Jeigu nuogrindos nėra, reikia tarp augalų ir fasado palikti laisvą plotą, kuris tarnaus kaip nuogrinda ir kaip praėjimas (plotis nuo 50 cm iki 1 metro).
Būtų gerai, jei šį sodinimą suderintumėte su kaimynais. Sutarę su kaimynais galite apželdinti savo daugiabučio kiemą.
Kauno programa "(R)evoliucija" suteikia galimybę nemokamai atnaujinti aplinką prie namų grupės. Šaltinis: kaunas.lt
Kaip pasirūpinti žaliąja erdve?
Norint, kad aplink namus esančios žaliosios erdvės džiugintų visu šiltuoju metų laikotarpiu, būtina jomis tinkamai pasirūpinti. Mokslininkai jau ne vienerius metus tiria žaliųjų erdvių poveikį žmogaus gyvenimo kokybei bei sveikatai. Gyvenimas žalesnėse miestų vietose susijęs su padidėjusiu gyventojų fiziniu aktyvumu, pagerėjusia psichine savijauta ir sumažėjusiu kenksmingu aplinkos poveikiu.
Jeigu rudenį nepasirūpinote želdinių suplanavimu, tai galite padaryti dabar. Sugrėbus medžių lapus ir sutvarkius teritoriją gerai matosi bendras žaliosios erdvės vaizdas, o jį matydami galima spręsti, kokių augalų yra per daug, kurie augalai peraugę, kuriuos reikia išgenėti, pašalinti ar atsodinti,
Tiek daugiabučių namų, tiek individualių namuose kiemuose labai tinka auginti svogūnines gėles, tokias kaip lelijos, irisai, jurginai, kanos, nes jos išdygsta gana anksti, o žaliuoja visą vasarą bei rudenį. Daugiabučių namų kiemuose taip pat rekomenduojame sodinti vėdrynus, jurginus, nes jie nėra lepūs, reikalauja mažai priežiūros. Planuojant gėlynus rekomenduojame nepamiršti ir krūmų, kurie žydį nuo ankstyvo pavasario - tam puikiai tinka forsitijos, raugerškiai.
Iš vejos ir gėlynų surinktas šiukšles derėtų tinkamai pašalinti. Žaliosios atliekos negali būti metamos į mišrių atliekų konteinerius, jas taip pat draudžiama deginti.
Gintauto Šimkaus „Debesų sodas“
Buvusio policijos pareigūno kartu su žmona kuriamas sodas nelieka nepastebėtas - panevėžiečių namo kiemas laimėjo pirmą vietą Panevėžio miesto savivaldybės organizuojamame gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse bei taip pat buvo apdovanotas nacionaliniuose konkursuose. Visi augalai prie Panevėžio Nendrės g. esančio daugiabučio pasodinti, genimi ir prižiūrimi paties Gintauto rankomis.
Prisimindamas gėlynų atsiradimo pradžią, vyras juokauja, kad susidomėti augalais privertė gyvenimas - dar 1992 m. su žmona atsikraustęs į penkiaaukštį namą, pamanė, kad šalia galima sukurti kažką gražaus. Iš šonų apsodinome erškėtrožėmis, o priekyje kaulenių gyvatvore. Pasodinome porą kadagių, pasėjome ramunių ir mūsų puoselėjamas žemės plotas tapo panašus į daugelio daugiabučių namų gėlynus.
Vėliau kaimynės prašymu, tarp pušų ir pastato sienų užveisė rožyną. Augalų plotai vis augo, juose atsirado daugiau įvairių gėlių ir kitų augalų - tikslingai tobulinti gėlynai neliko nepastebėti ir tokiais pasiekimais Gintautas itin džiaugiasi.
„Debesų sodo“ pavadinimas gimė ne atsitiktinai - daugiabučio namo kieme pagrindą sudaro augalai, kurių forma primena debesis: „Tai japoniškasis debesų formavimo stilius karikomi. Tokia forma nugenėti medeliai nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniškojo sodo augmeniją papildo akmenys. Jie - tarsi stuburas. Labai svarbu, kad atsikartotų augalai, kompozicijos iš augmenijos ir akmenų.“
Paklaustas, kokius augalus geriausia rinktis sodinti daugiabučio kieme, G. Šimkus vienareikšmiškai sako, jog pušys - itin geras variantas: „Tinkamai formuojamos jos nesukelia problemų. Be didelio vargo galima kontroliuoti jų lajos aukštį ir plotį. Medžių ir krūmų šakų turi būti tiek, kad prasišviestų saulės spinduliai ir prapūstų vėjas.“
Nerekomenduojama sodinti lapuočius, mat jie pavasarį žydėdami skleidžia daug žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas. „Augmenija turėtų būti suskirstyta į vienarūšių augalų grupes. Tarp tokių grupių turėtų būti pasodinta dominuojančių, atsikartojančių medžių ir sudėliota pavienių akmenų bei jų grupių“.
Kalbėdamas apie gėles, Gintautas pažymi, kad vienmečius augalus renkasi tik ten, kur reikalingas žydintis akcentas konkrečiu metu. Taip pat čia žydi ir našlaitės, kurios pačios pasisėja. „Iš daugiamečių gėlių puikiai tinka rožės ir dengiamieji augalai: glažučių, flioksų, aubrečių, dekoratyvinių čiobrelių, įvairių šilokų kilimai. Pasiteisina ir prieskoninės žolelės: šokoladinės mėtos, anyžiniai lofantai“.
Jeigu augalus sodinate šiaurinėje namo pusėje, kur dominuoja pavėsis, tiks melsvės, astilbės, pakalnutės, paparčiai, japoninės plukės, žiemės. Gėlyną kuriant saulėtoje vietoje, puikiai tiks rožės ar raganės - ten jos džiugins žiedais ir neskurs. Svarbu nepamiršti, kad augalas turi būti pasodintas į tinkamą žemę, gauti reikiamą kiekį drėgmės, apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų.
tags: #ka #sodinti #prie #daugiabuciu #namu