Pavasario pradžioje, kai gamta bunda iš žiemos miego, daugelis Lietuvos sodybų šeimininkų su nekantrumu laukia ypatingų svečių - baltųjų gandrų. Šie didingi paukščiai kasmet iš tolimosios Afrikos grįžta į Lietuvą, savo sparnais atnešdami ne tik pavasarį, bet ir ypatingą ryšį su žmonėmis, kurie juos taip myli.
Baltas gandras - Lietuvos nacionalinis paukštis, čia perėti sugrįžta apie 20 tūkstančių porų. Mūsų šalis pagal gandrų populiacijos tankumą yra viena pirmaujančių Europoje, nors sudaro vos 1,1 procentą jų gyvenamosios teritorijos. Baltieji gandrai - agrarinio kraštovaizdžio paukščiai, kurie puikiai prisitaikė gyventi šalia žmonių.
Gandralizdis sodyboje - laimė ar rūpestis?
Kaimo žmonės nuo seno tikėjo, kad gandras, apsistojęs sodyboje, neša laimę, saugumą ir gėrį. Liaudies tradicijose gandras laikomas santarvės ir ištikimybės simboliu, sodybos, kurioje įsikuria, globotoju. Daugelis sodybų šeimininkų puoselėja šią ypatingą draugystę su gandrais. Vieni juos laiko namų puošmena, kiti - šeimos laimės ir darnos ženklu.
Štai kregždės nulemia, kokio plauko gyvulius reikia laikyti ūkyje: „Kai pirmą kartą pamatai kregždes, tai reikia pažiūrėti ant savo kojų, tai kokia šertis bus, tai toki gyvuliai vedas". Tuo tarpu gandras yra tvirtai susietas su sėjamąja žemdirbyste: netgi pavasarinio „aruodų atidarymo“ šventė buvo rengiama jo grįžimo laiku ir vadinta Gandrinėmis. Šią dieną buvo apžiūrimos, kilnojamos, atrenkamos sėjai ir šventinamos sėklos. Sakoma, kad gandro pasirodymas lemia javų derėjimą: „Pas mus žmonės mano, kad gandras atskrisdamas atneša laimę ir užtat taiso jam lizdus, nes tuomet daug grūdų dera“.
Kodėl gandrai renkasi vienas sodybas, o kitas aplenkia?
Šių paukščių lizdo vietos pasirinkimą pirmiausia lemia galimybė lengvai surasti maisto. Priešingai nei populiariame įsivaizdavime, gandrams nebūtinos varlės. Mokslininkų tyrimai atskleidė, kad pagrindinį gandrų vasaros maisto racioną faktiškai sudaro vabzdžiai ir žiogai. Jei sodybos aplinkoje yra šlapios, drėgnos vietos, gandrai mielai maitinasi ir varlėmis, o sausesnėse vietovėse gaudo peles.
Gandrų apsisprendimą, kur sukti lizdą, labai stipriai įtakoja tinkamos vietos buvimas. Lietuvoje net 61 procentas gandrų porų peri ant elektros linijų atramų. Medžiuose peri 21 procentas, o ant pastatų stogų ir vandens bokštų - 18 procentų. Žmonių pastangos taip pat vaidina svarbų vaidmenį - daugelis sodybų šeimininkų, suprasdami šių paukščių svarbą ir simboliką, sąmoningai įrengia lizdams pagrindus ant stogų ar specialių platformų.
Tai ne tik padeda gandrams, bet ir užtikrina, kad jų lizdai bus saugesni, o ir patys paukščiai mažiau nukentės nuo elektros laidų ar kitų pavojų. Gandrai yra neįtikėtinai ištikimi savo lizdavietėms. Jie kasmet grįžta į tą pačią vietą, kur sėkmingai perėjo praėjusiais metais. Įdomu tai, kad gandrai į savo lizdavietes parskrenda tarsi namo. Pirmiausia pasirodo patinas, užima ir gina lizdą, o po kelių dienų pasirodo ir patelė. Jei ankstesnė patelė negrįžta, patinas gali suporuoti naują partnerę.
Gandrus vilioti - ne tik malonumas, bet ir atsakomybė
Norintiems pritraukti gandrus į savo sodybą, svarbu suprasti jų poreikius ir sukurti palankias sąlygas. Pirmiausia, sodyba turėtų būti netoli mitybos šaltinių - drėgnų pievų, vandens telkinių. Sodybos aplinka turėtų būti natūrali, be perteklinio chemikalų naudojimo, nes tai kenkia vabzdžiams ir kitiems smulkiems gyvūnams, kurie sudaro gandrų mitybos pagrindą.
Svarbu atminti, kad gandrai yra saugomi įstatymų - jų lizdų negalima naikinti, net jei jie ir tušti. Kaimo turizmo sodybų savininkams gandrai tampa ypatinga vertybe. Turistams gandrai suteikia autentiškumo pojūtį ir unikalią galimybę stebėti šiuos įspūdingus paukščius iš arti.
Tačiau, stebint gandrus pastebima įdomi tendencija - kai kurios sodybos traukia šiuos paukščius tarsi magnetas, o kitos lieka tuščios, nors gali būti vos už kelių šimtų metrų nuo gandralizdžių.
Deja, gandrų lizdų sodybose kasmet mažėja. Viena pagrindinių priežasčių - nykstantys vienkiemiai, kuriuose nebegyvena žmonės. Kita problema - elektros stulpų mažėjimas, kai elektros laidai pakasami po žeme. Nors tai technologinė pažanga, gandrams tai reiškia potencialių lizdaviečių sumažėjimą.
Stebint gandrus, galima daug sužinoti ir apie aplinkos ekologinę būklę. Gandrai instinktyviai jaučia, kiek palikuonių galės išmaitinti. Jei numato, kad maisto neužteks visiems jaunikliams, jie gali kai kuriuos išmesti iš lizdo.
Gandras - neatsiejama Lietuvos kultūros dalis
Baltasis gandras neatsitiktinai vadinamas Lietuvos nacionaliniu paukščiu. Jis nuo seno glaudžiai siejamas su lietuvių buitimi ir pasaulėžiūra. Gandras laikomas namų sergėtoju, saugančiu nuo nelaimių, sakoma, kad jis neša derlių, vaisingumą ir gerovę. Gandro lizdas sodybos kieme laikomas sėkmės ženklu. Kai kas, norėdami prisivilioti gandrų nešamą sėkmę, bando sudaryti tinkamas sąlygas lizdams sukti: į stulpus kelia vežimų ratus ir kitokius padargus, kad tik būtų tinkamos sąlygos gandrui apsistoti. Deja, ne visuomet tokie gandrams privilioti sutverti instrumentai tampa gandralizdžiais.
Atsižvelgiant į tai, kad gandras Lietuvoje yra svarbus ir gerbiamas paukštis, kalendoriuje jo garbei paskirtos net dvi datos. Pavasarį, kovo 25-ąją, švenčiame Gandrines, gandrų sugrįžimo šventę. Šiandien, rugpjūčio 24-ąją, minime gandrų išskridimo dieną. Kovą švenčiama šventė labiau žinoma, nes tai - džiaugsminga diena. Juk parskrisdami gandrai parneša pavasarį. Nepaisant menko gandrų išskridimo šventės populiarumo, ji lietuvių kultūroje visuomet buvo minima ir žinoma. Apie tai, kad artėja gandrų išskridimo metas, žmonės suprasdavo iš jų elgesio. Ruošdamiesi didžiajai kelionei gandrai ima burtis į dideles grupes, vadinamas „mokyklas“.
Dažniausiai tokiomis sambūrių vietomis tampa pievos, ariami laukai, pakelės. Čia jaunikliai mokosi skraidyti, treniruojasi, o patyrę paukščiai tarsi rodo jiems kelią. Gandrų šventasis - Šv. Baltramiejus. Krikščioniškame kalendoriuje rugpjūčio 24-oji žinoma ir kaip Šv. apaštalo Baltramiejaus diena. Šis apaštalas krikščioniškoje tradicijoje laikomas ištvermingu, keliaujančiu misionieriumi. Šv. Baltramiejui liaudyje prigijo „gandrinio šventojo“ vardas.
Priėmę krikščionišką tikėjimą lietuviai savo kasdienybėje nenustojo stebėti gamtos, todėl naująjį tikėjimą supynė su senosiomis tradicijomis. Gandrų išskridimo diena - tai daugiau nei kalendorinė data. Ji primena mums, kad laikas nestovi vietoje - vasara iškeliauja, užleidžia vietą rudeniui, kviečia žmogų priimti pokyčius su pagarba ir ramybe. Gandrų išskridimas simbolizuoja pabaigą, bet kartu ir primena, kad ateis nauja pradžia. Po šaltojo sezono ateis pavasaris, gandrai ir vėl sugrįš į savo lizdus.
Gamtininkas, gamtos fotografas Vaidas Karpavičius, teigia, kad gandrų Marijampolės apylinkėse pasigenda jau apie porą savaičių. „Gandrai išskrenda tada, kai būna tam pasiruošę. Jie nežiūri į kalendorių, nelaukia rugpjūčio 24-osios. Ši data - simbolinis priminimas mums, kad gandrai jau palieka šalį, o kartu - ir vasara“, - tvirtina pašnekovas.
Pavojai ir varginantis skrydis į Lietuvą grįžusio gandro kelionės istorija
Baltųjų gandrų apsauga
Baltasis gandras yra saugomas tarptautiniu ir nacionaliniu lygiu. Ši rūšis įrašyta į įvairius tarptautinius susitarimus ir Lietuvos Respublikos įstatymus, skirtus laukinių paukščių ir gyvūnų apsaugai. Tai reiškia, kad žalos padarymas gandrams ar jų buveinėms yra baudžiamas pagal įstatymus.
Baltieji gandrai - ne tik Lietuvos nacionalinis pasididžiavimas, bet ir gyvas ryšys tarp žmogaus ir gamtos. Sodybos, kurios pritraukia gandrus, dažniausiai pasižymi harmoningu santykiu su gamta, tinkama geografine padėtimi ir žmonių rūpesčiu. O gandrai, apsistodami jose, tampa ne tik sodybos, bet ir viso kaimo bendruomenės dalimi, atnešdami džiaugsmą ir simbolinę apsaugą.
Kaip įstatymai saugo šį paukštį?
- Baltasis gandras yra saugomas tarptautiniu lygiu.
- Ši rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20, p.7).
- Taip pat - į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą (Žin., 2004, Nr.
- Lietuvoje baltasis gandras yra saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 108-2727; 2009, Nr.159-7200).
- Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.87-4616).
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004 Nr.55-1899; 2006 Nr.
Gandrus labai gerbia ir musulmonai
Arabai tiki, kad šiais paukščiais pavirsta sielos tų musulmonų, kurie per visą savo gyvenimą nė karto neaplankė pranašo Mohamedo kapo. Dėl to po mirties jie, pasivertę gandrais, tai daro kiekvienais metais, o kas nužudo šį paukštį - tampa žmogžudžiu.
Baltasis gandras maitinasi
vandens telkinių pakraščiuose: šalia upelių, kanalų, sekliuose tvenkiniuose ir balose, pievose ir ganyklose, pakelėse, pamiškėse, arimuose. Minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais. Sausringais metais maisto racioną gali sudaryti beveik vien vabzdžiai ir graužikai, drėgnesniais metais - šlapžemių gyvūnai. Maistą baltasis gandras renka netoli perėjimo vietų, tačiau kai kada jo skrenda iki 3-5 km. Esant didelei maisto koncentracijai konkrečiose, toliau esančiose teritorijose, paukštis gali nuskristi ir gana didelius atstumus.
Baltųjų gandrų populiacijos pokyčiai Lietuvoje
Per 1994-2010 metų laikotarpį baltojo gandro gausumas Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. Toks ryškus baltojo gandro gausumo išaugimas gali būti susijęs su pagerėjusiomis mitybos sąlygomis, kurias lėmė ženklūs žemės ūkio pokyčiai po šalies nepriklausomybės atgavimo 1990 metais. Po 1990 metų sunykus kolūkinei žemės ūkio sistemai sumažėjo žemės ūkio intensyvumas, pasikeitė ūkininkavimo forma - stambiasklypę žemėnaudą, monokultūras pakeitė smulkūs, skirtingų pasėlių maži laukeliai, padidėjo jų įvairovė.
Kur gandrai suka savo lizdus?
Lizdui sukti baltieji gandrai renkasi labai įvairias vietas. Šiuo metu tik 20 % Lietuvoje perinčių baltųjų gandrų yra įsikūrę natūralioje lizdavietėje - medyje, visi kiti lizdai yra susukti ant įvairių antropogeninių objektų: pastatų, vandens bokštų, specialiai jiems įrengtų stulpų. Pastaruosius keliolika metų gandrai vis dažniau lizdus suka ant elektros oro linijų atramų. Šiuo metu net pusė mūsų šalyje perinčių gandrų yra įsikūrę minėtoje lizdavietėje. Viena iš priežasčių gali būti, kad betoninė elektros oro linijų atrama yra saugesnė lizdavietė, kadangi neprieinama žinduoliams, plėšiantiems lizdus, todėl padidėja paukščių perėjimo sėkmingumas.
Priklausomai nuo lizdo sukrovimo vietos, lizdams ir juose perintiems paukščiams iškyla įvairių grėsmių.
Perintiems ant elektros oro linijų atramų paukščiams padidėja žuvimo nuo elektros srovės, traumų arba žūčių susidūrus su elektros laidais rizika: visa tai didina gandrų mirtingumą. Dažnos paukščių žūtys atsitrenkus į elektros oro linijas yra nuo seno žinoma didelė problema. Vis dar nemažai baltųjų gandrų peri ant pastatų stogų, kas neretai sukelia problemų pastatų savininkams. Jei lizdas susuktas tiesiai ant stogo dangos, po lizdu besikaupianti drėgmė gali paspartinti stogo dangos ir medinių stogo konstrukcijų irimą. Per liūtis, lizdui permirkus, jis dar labiau pasunkėja, todėl gali įlūžti pastato stogas. Lizdai, susukti ant stogo be jokios specialios platformos, dėl minėtų priežasčių neretai nuo stogo yra pašalinami ir paukščiams tenka ieškoti naujos lizdavietės. Beveik pusė lizdų, susuktų medžiuose, yra blogos arba patenkinamos būklės. Dažniausiai lizdų, susuktų medžiuose, būklę blogina jų apaugimas medžių šakomis.
Saugiausia baltajam gandrui lizdavietė yra ant specialaus stulpo įrengta tvirta lizdinė platforma.
Gandras - labai mielas žmogaus kaimynas, kurio veiklą lizde be galo įdomu stebėti. Gandralizdis yra ilgalaikis ir neretai įspūdingų apimčių statinys, jam reikalinga tvirta atrama. Gandrai tame pačiame lizde gali perėti net keliasdešimt metų. Gandrams kasmet tvarkant lizdą bei veikiant įvairiems aplinkos veiksniams, lizdas metai iš metų keičiasi - didėja, pasvyra, apyra, susilpnėjus pagrindui net iškrinta. Lizdo kokybė yra labai svarbi baltojo gandro perėjimo sėkmingumui. Kad šie paukščiai daugelį metų galėtų sėkmingai perėti tame pačiame lizde, reikalinga tam tikra lizdavietės priežiūra. Jeigu lizdas sukrautas medyje, aplink lizdą reikia apgenėti medžio šakas, kad jos netrukdytų paukščiams laisvai priskristi. Be abejo, nereikėtų pamiršti medžio pjūvio vietų užtepti sodo tepalu. Jeigu lizdas yra labai aukštas, jį reikia pažeminti nuimant dalį lizdinės medžiagos, taip sumažinant lizdo išvirtimo riziką. Reikalui esant - sutvirtinti lizdą laikantį pagrindą.
Kaip prisivilioti gandrus į savo sodybą, sodo sklypą, jeigu jie iki šiol dar neapsigyveno?
Norint prisivilioti gandrą į sodybą, reikia parinkti tinkamą vietą būsimai lizdavietei ir įrengti tvirtą, stabilų pagrindą lizdui. Vietą potencialiai lizdavietei reikia parinkti labai atidžiai. Gandras tame pačiame lizde gali perėti daugelį metų, todėl geriau parinkti tokią vietą, kad paukščiai savo veikla netrukdytų sodybos šeimininkams: teršiamas stogas, kiemas šalia gyvenamojo namo, šalia šulinio. Gandrams skirtą platformą geriau įkurdinti atokiau nuo gyvenamojo namo: ant ūkinių pastatų, šalia sodybos esančiame medyje ar pastatyti jiems specialų stulpą sodybos teritorijoje. Miške gandrai neperi, taigi ir lizdinės platformos ten įrenginėti nereikia. Įrengus platformą, į ją reikėtų įdėti žabų, ant jų paskleisti šiaudų, o viršutinis sluoksnis turėtų būti velėna, padėta žole į apačią.
Ką reikia žinoti apie gandrus, apsigyvenusius arčiau namų?
Baltasis gandras natūralių priešų turi nedaug. Paukščiai patys sėkmingai gina savo lizdą ir jauniklius nuo užpuolikų. Svetimo gandro, arba plėšriojo paukščio pasirodymas netoli lizdo visada išprovokuoja gynybinę gandro reakciją. Beveik pusė visų dėties arba vados praradimo priežasčių yra kovos su įsibrovėliais. Visame perėjimo areale baltieji gandrai bijo tik keleto priešų, iš kurių patys svarbiausi - ereliai, pakankamai dažnai persekiojantys, ar atakuojantys baltuosius gandrus. Smulkesnės plėšriųjų paukščių rūšys, tokios kaip suopis, peslys, vanagas, ar varniniai paukščiai kartais iššaukia gynybinę gandrų reakciją, bet dažniausiai gandrai į juos visai nereaguoja. O nuo plėšrūnų žinduolių, plėšiančių gandrų lizdus - kiaunės ir naminės katės, gandrams kartais tenka ginti lizdą ištisą naktį. Neretai jaunikliai, pradėję mokytis skraidyti, iškrenta iš lizdo. Tokiu atveju reikėtų gandriuką apžiūrėti, jei jis nesusižalojo krisdamas, pasistengti grąžinti jį į lizdą.
Kuo gandrai naudingi mūsų aplinkai?
Gandras žalos aplinkai nedaro, nebent žala laikytume stogo teršimą aplink lizdą, ar lizdinės medžiagos barstymą po lizdu. Baltojo gandro didelę raciono dalį sudaro peliniai graužikai. Jei peliniai graužikai sezone yra labai gausūs, gali sudaryti net 90 % gandro raciono. Taigi, gandrai išnaikina nemažą dalį šių kenkėjų. Nemažą šių paukščių raciono dalį sudaro skėriai, dideli vabalai, taip pat kenkiantys žemės ūkio kultūroms. Baltasis gandras yra ekologiškos, žmogui gyventi sveikos aplinkos indikatorius. Baltasis gandras vadinamas nacionaliniu paukščiu. Jis apdainuotas dainose, su juos susijusios kai kurios mūsų tautos tradicijos.
Ar Lietuvą galima pavadinti paukščius mylinčių žmonių šalimi?
Aš manau, kad taip. Ir tą meilę išreiškiame taip, kaip kiekvienas suprantame ir galime: vieni spustelėjus šaltukui lesina žiemoti likusius paukščius, kiti pavasarį sugrįžtančius sparnuočius pasitinka iškeldami inkilus ir džiaugiasi juose apsigyvenusiais paukščiais ir išsiritusiais jaunikliais. Ir ne veltui pavasario kalendoriuje tiek daug su paukščiais susijusių minėtinų datų: vasario 24 dieną minime Vieversio (vyturio) dieną, kovo 4 d. - Kovarnių dieną, kovo 10 d. - 40-ies paukščių dieną, kovo 19 d. - Pempės dieną, kovo 20 d. - Paukščių sugrįžimo dieną, kovo 25 d. - Gandrų sugrįžimo dieną (Bloviešiai), Balandžio 1 d. - Pasaulinę paukščių dieną, gegužės 1 d. - Gegutės dieną ir t.t.
Ką veikė pirmą sykį pavasarį pamatytas gandras? Štai reikšmės
Anksčiau žmonės stebėdavo gamtos ženklus ir pagal tai spręsdavo, kas reikšmingo gali įvykti, kam reikia pasiruošti. Nenuostabu, kad pagal gandrą, ypatingu laikytą paukštį, žmonės taip pat bandydavo nuspėti savo ateitį.O reikšmės priklausydavo nuo to, kas spėliojo: ūkininkai pagal tai spręsdavo, ar metai bus derlingi, ar seksis ūkininkauti. Jauna pora bandydavo suprasti, ar atsiras vaikelis, vienišiai - ar metai bus poringi.Ir šiuolaikiniai žmonės, pirmąkart pavasarį pamatę gandrus, bando nuspėti, kaip jiems seksis.
- Ypatinga laime laikoma pamatyti gandrą skrendantį - tada visus darbus pavyks lengvai ir greitai nudirbti, netrūks sėkmės ir kitose srityse, pavyzdžiui, meilėje, kelionėse. Tik šeimininkės gali nemažai molinių puodų sudaužyti.
- Taip pat tikėta, kad geriau gandrą pamatyti sau iš dešinės. Tai - sėkmingų metų ženklas.
- Jeigu pirmąkart pavasarį pamatytas gandras tupi arba stovi, darbai vangiai eisis, viskas kris iš rankų, pasisekimo meilėje taip pat nebus.
- Jei pavasarį išvystas pirmasis gandras kaleno snapu, gresia daug apkalbų ir nesutarimų tarp kaimynų.
- Norinčios ištekėti merginos, pamačiusios skrendantį gandrą ar gandrų porą, gali tikėtis tais metais išskristi iš gimtųjų namų.
Gandrų šventė beveik sutampa su Pavasario lygiadieniu
diena, kai šviesa nugali tamsą. Tad, J.Vaiškūno teigimu, nenuostabu, kad gandras savaime sietas su šviesa, saule ir laikytas svarbiausiu dievo paukščiu. Jo parskridimas reikšdavo, kad žiema jau nugalėta, o tamsa, siejama su vėluma, velniu, vėlėmis ir pomirtiniu pasauliu, traukiasi.