Balys Sruoga (1896-1947) - poetas, dramaturgas, publicistas, kritikas, pedagogas, meno teoretikas ir teatrologijos pradininkas Lietuvoje. XX a. pirmosios pusės lietuvių kultūroje B. Sruogos asmenybė išsiskiria mąstingumu, ekscentriškumu, likimo tragiškumu.
Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia būti valdovu milžino paunksmėje, remiantis Balio Sruogos istoriniu dramos kūriniu "Milžino paunksmė".
Vytauto Didžiojo herbas
"Milžino paunksmė": Kūrinio apžvalga
"Milžino paunksmė" - istorinė drama, vaizduojanti Jogailos ir Vytauto laikus, kuri atskleidžia LDK valdovo Vytauto didybę ir reikšmę Lietuvos istorijoje bei Lenkijos karaliaus Jogailos bejėgiškumą, kančią, ilgesį tėvynei. Tai istorinė kronika, parašyta 1930 m. Vytauto 500-sios mirties metinių proga.
B. Sruoga jau buvo subrendęs teatro kritikas, teoretikas ir pedagogas, gerai susipažinęs su Lietuvos ir Europos teatro problemomis ir novatoriškomis tendencijomis.
Veikėjai ir jų reikšmė
Dramos herojus išgyvena vidinę dramą, kuri kyla dėl paliktos Lietuvos, mylimos moters, skausmo. Dramos finale jis iškyla kaip žmogus, lietuvius mokantis skaityti pirmąjį žodį - "Lietuva".
B. Sruoga pirmą kartą lietuvių dramaturgijoje parodo tokią gausią dramatiškų personažų paveikslų galeriją.
- Vytautas: Valstybingumo, tautos nepriklausomumo ir orumo simbolis. Iškeliama Vytauto asmens didybė ir jo reikšmė Lietuvos istorijoje. Vytauto idėja iškeliama kaip lietuvių dvasios stiprumo idėja. Pats Vytautas scenose nevaizduojamas, bet kitų veikėjų veiksmuose ir rūpesčiuose visą laiką jaučiama Vytauto didybė. Tai milžinas, kurio paunksmėje pinasi sudėtingas Lietuvos ir Lenkijos politinis gyvenimas, narpliojamos asmeninės ir valstybinės problemos.
- Jogaila: Tragikosios kaltės išgyvenimus atskleidžiantis herojus. Tik poetiniais monologais galėjo būti atskleistas Jogailos sielą užvaldęs lyriškas tėvynės ilgesys, dvasios smelkimasis į "anapus", svetimumas savo "žemiškajai karalystei". Jogaila, skirtingai nei kiti lietuvių dramaturgijos personažai, turi kaltę pažadinantį ir šviesią nostalgiją keliantį kraštą - Lietuvą ir jos interesus ginantį asmenį - Vytautą.
Milžino paunksmėje sukuriamas lietuvių dramaturgijoje naujas - tragikosios kaltės išgyvenimus atskleidžiantis herojus.
Jogaila, tapęs dviejų valstybių valdovu, sumažino tėvynės politinę galią, sukėlė grėsmę jos laisvai egzistencijai.
B. Sruoga itin gilinosi į literatūros ir istorijos santykį, sprendė tikroviškumo problemą ("Istorinė teisybė dailiojoje literatūroje", 1935).
Kūrinio įtaka ir poveikis
Kūrinyje veiksmo netrūksta - tai mane įtraukia. Galbūt didelę įtaką padarė tai, jog šis kūrinys istorinis. Istorija - mano sritis.
Šiame Balio Sruogos kūrinyje yra daug lyg ir nereikšmingų scenų, neįsimenančių įvykių, nėra vienos stebėjimo perspektyvos, daugelis veikėjų neturi vieningos intrigos, nėra nuosekliai plėtojamo veiksmo, ryškiau nubrėžtų charakterių.
Tačiau Sruoga pademonstruoja subtilų ironijos meną, sukurdamas plačią jos intensyvumo skalę, dinamiką, kurį laiką palikdamas abejonę, net pačiu ironijos buvimu, išlaikydamas neapibrėžtą ribą tarp patikimo ir nepatikimo vertinimo.
"Milžino paunksmė" ir totalitarizmo paunksmė
Totalitarinės sistemos paunksmėje kerojusio dorovinio vakuumo nuzombintų nomenklatūrininkų skambūs teiginiai "ir tuomet dirbom Lietuvai" aprioriškai kelia skepticizmą. Tą tik patvirtina pirmojo nepriklausomybės dešimtmečio "prichvatizacija".
Dramatiška dorovinio subjekto padėtis totalitarinėje sistemoje ar okupuotoje šalyje aptarinėjama seniai ir plačiai. Nekyla abejonių dėl pasirinkimo pasipriešinti okupacijai dorovinės vertės. Veikiausiai niekas neneigs, kad kolaboravimas su okupantais doroviškai sunkiai pateisinamas, net ir užsitęsus okupacijai 50 metų.
Naujosios lietuvių dramos kontekstas
Naujojoje lietuvių dramaturgijoje istorija aktualizuojama primenant įžymias tarpukario Lietuvos asmenybes, siekiama jas sužmoginti, sužadinti šiuolaikinės auditorijos emocinį ryšį su tautos praeitimi (M. Ivaškevičiaus "Malšina", "Madagaskaras", H. Kurausko "Matas", G. Grajausko "Mergaitė, kurios bijojo Dievas").
M. Ivaškevičiaus kūryboje itin ryškios skausmingos Lietuvos istorijos situacijos (dramoje "Malšina" vaizduojama lietuvių tautos genocidu laikoma tremtis į Sibirą, "Madagaskare" - nepriklausomybės praradimas).
Šiame kontekste, B. Sruogos kūrinys "Milžino paunksmė" tampa svarbiu pamatu tolimesnėms istorinėms interpretacijoms lietuvių dramaturgijoje.
Spektaklio "Madagaskaras" afiša
Išvados
Balys Sruoga kūryboje siekė praeitį padaryti sava ir mylima, išmokyti skaitytoją skirti amžinuosius tautos sąmoningo gyvenimo pradus nuo šiokiadienės menkystos šiukšlių.