Atsakomybė - būtinybė, pareiga atsakyti už savo elgesį, veiką (veiksmą arba neveikimą). Mūsų dienomis atsakomybė nėra aktuali, tačiau ją prisimename tik tada, kai jos reikalaujame iš kitų žmonių. Tik būdami atsakingi žmonės supranta, kad tik mes ir tik už savo pasirinkimus esame atsakingi. Taigi, ką reiškia būti atsakingam?
Jau nuo seno individas mokosi atsakomybės iš aplinkos, tėvų ar mokytojų. Atsakomybė - tai moralinis įsipareigojimas atsakyti už savo pasirinkimų pasekmes. Tačiau šių dienų gyvenime vis dažniau pabrėžiama pasirinkimų ir veiksmų laisvė, o apie atsakomybę dažniausiai prisimename tik tada, kai patys to reikalaujame iš kitų. Todėl kyla klausimas, ką reiškia būti atsakingu žmogumi?
Atsakingumo aspektai
Rūpinimasis savimi ir kitais
Būti atsakingu tai rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Ne kiekvienas žmogus moka rūpintis ir savimi ir kitais. Vieni, gali nuolatos rūpintis savo artimuoju, mylimu žmogumi, o kiti rūpinasi tik savimi. Rūpintis kitais, tai žmogaus bruožas, kuris šiuolaikiniam žmogui nėra būdingas.
Atsakomybė ir laisvė
Žmogus yra laisva esybė. Tik todėl, kad esame laisvi ir galime rinktis savo poelgius, mus galima vertinti gėrio ir blogio požiūriu. Laisvė yra paties žmogaus galia, kuri padeda žmogui kurti save, laisvai rinktis, būti atsakingam. Pagrindinė atsakomybės sąlyga - laisvė. Be laisvės nėra atsakomybės. Be galimybės laisvai rinktis nyksta ir atsakomybė.
Laisvė ir atsakomybė neatskiriamos. Juo žmogus turi daugiau laisvės pasirinkti poelgius, tuo labiau jis atsako už šį pasirinkimą. Kaip nėra laisvės be atsakomybės, nėra atsakomybės be drausmės.
Dorovinė atsakomybė
Apie dorovinės atsakomybės lygį paprastai sprendžiama iš to, kaip dorovinė veikla atitinka dorovinę pareigą, atsižvelgiant į tai, ar asmenybė sugeba ir gali dėl išorinių aplinkybių įvykdyti jai keliamus reikalavimus. Kitaip sakant, nagrinėdami dorovinę atsakomybę, siekiame išsiaiškinti tai, kaip, kokiu mastu praktiškai ji įgyvendino ar įgyvendina dorovinius reikalavimus. Dorovinės atsakomybės įgyvendinimo lygį nustatome moralinio vertinimo pagalba.
Atsakomybė ir pagarba
Atsakomybei svarbi pagarba, nes be pagarbos ji virsta dominavimu ir savivale. Savo laisvės ribas ir tikslus apibrėžtai suvokiame savimonės, tapataus savęs vertinimo ir pažinimo dėka. Nuo atsakomybės neatskiriama pareiga. Taip pat ryšį su laisve ir atsakomybe turi pažadas. Žmogaus vertės matas gali būti tai, kiek jis sugeba tesėti pažadus. Tai yra suprantama, nes duoto žodžio tesėjimas rodo, jog asmeniu galima pasitikėti.
Mūsų dienomis atsakomybė dažniausiai suvokiama kaip pareiga, kaip tai, kas mums primetama iš išorės. Bet atsakomybė iš esmės yra laisvas aktas; tai mano atsakas į kito žmogaus išreikštą ar neišreikštą poreikį. Būti atsakingam reiškia būti pajėgiam ir pasirengusiam „atsakui“. Mylintis asmuo jaučiasi atsakingas. Brolio gyvenimas jam yra ne tik brolio, bet ir jo paties reikalas. Jis jaučiasi atsakingas už savo artimą kaip pats už save.
Kaip ugdoma atsakomybė?
Šeimos įtaka
Visų pirma, atsakomybės supratimo pagrindai įgyjami šeimoje. Nuo pat mažumės vaikai matydami, kaip jų tėvai elgiasi, bando juo pamėgdžioti ir nori viską atlikti patys savarankiškai. Todėl tėvams kyla nemažai rūpesčių, nes vaikai taip elgdamiesi gali prisidaryti bėdos. Todėl tam, kad tėvai paaiškintų, kad taip elgtis nederėtų, nes kyla atitinkamos pasekmės, prireikia nemažai kantrybės.
Tuo tarpu svarbiausia tėvų atsakomybė yra mylėti vaiką, įžvelgti jo gabumus ir palaikyti kai jam to reikia. Nes būtent meilė ir palaikymas padeda ugdyti sugebėjimą rinktis ir atsakingumo jausmą. Neugdomos šios savybės, gali vaiką paversti nesavarankišku. Taigi, yra labai svarbu nuo pat mažens vaiką mylėti, palaikyti ir gerbti, nes būtent tokio ugdymo rezultatas yra savarankiškas ir atsakingas žmogus.
Drausmė
Vidinė drausmė yra tvirtas pamatas pažiūroms į gyvenimo priedermes, atsakingumą. Ji yra pirmutinė, elementari veiklos ir elgesio laisvės sąlyga. Jai rastis būtina išorinė drausmė.
Mokyklinė drausmė, rodos, paprastas dalykas - laikytis mokyklos vidaus taisyklių, mokinių taisyklių, ir viskas. O kaip sunku jų laikytis! Yra nuolatinių pažeidėjų. Su jais atskirai kalbama. Ir vis dėlto, nors sunku elgtis pagal taisykles, bet reikia, kitaip neįmanomas bendras darbas ir žmonių bendravimas.
Paauglystėje buvę drausmingi vaikai dažnai pasikeičia, jeigu tėvai netaiko naujų auklėjimo metodų. Paprastas draudimas, reikalavimas nepadeda. Paauglys negailestingai kritikuoja visus, ieško naujos tiesos - tikros, gyvenimiškos, ne mokyklinės.
Paprastas draudimas, reikalavimas nepadeda. Paauglys negailestingai kritikuoja visus, ieško naujos tiesos - tikros, gyvenimiškos, ne mokyklinės. Jeigu visas šias drausmės normas jaunimas perima kaip savo dvasinio gyvenimo vertybes ir jomis vadovaujasi, jis tampa jau dvasine asmenybe, galinčia oriai išreikšti savo individualybės jėgas bendram labui.
Atsakingumas ir visuomenė
Ne tik kalbos puoselėjimas, bet meilė tėvynei priverčia mus bųti atsakingus. Mylėdami savo kraštą, ji padarysime dar vieningesnį ir tvirtesnį. Žmogus gali įsipareigoti savo šeimai, tautai ir gimtajai kalbai, jau nuo vaikystės taip esame pratinami gyventi.
Būdamas bendruomenės narys, jis turi bendrų pareigų ir dalijasi atsakomybę už savo artimą, bendruomenę ir pasaulį.
Kaip "priversti" darbuotoją prisiimti atsakomybę?
Psichologės įžvalgos
Socialinės atsakomybės pavyzdžiu mūsų kultūroje galime laikyti mokymąsi mokykloje, o moralinė atsakomybė yra siejama su žmogaus vidine pažiūrų apie kitą žmogų, laisvę bei pareigas sistema. Anot garsaus raidos psichologijos tyrinėtojo J. Piaget, būtent apie 12 gyvenimo metus žmogus gali pradėti mąstyti abstrakčiai, sugeba atrasti vertybes, kuriomis nori vadovautis, ir gali paaiškinti, kodėl tai daro.
Apskritai atsakingą žmogų atpažinsime iš to, ar jis nevengia atsakyti už savo veiksmus, ar neišsisukinėja nuo savo elgesio pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į žmogaus pasirinkimus: ar jis ką nors pasirenka suvokdamas, ką daro, ar įvertina, kokios pasirinkimo pasekmės laukia ateityje.
Teisingai sakoma, kad savo atsakingumą reikia auginti, tobulinti. Neverta tikėtis, kad jis atsiras vos panorėjus, tai - ilgas, sudėtingas kelias, kuriuo kiekvienas žmogus turi eiti ir niekas už jį jo nenueis. Tad reikia stebėti aplinką ir laukti progų pasimokyti atsakingumo.
Vis dėlto laisvas žmogus atsakingai įvertina aplinką ir jos siūlomus dalykus pagal tai, kaip šie paveiks jo ir kitų žmonių asmenybę, sveikatą ir pan.
Santuokiniam gyvenimui reikia ruoštis, subręsti ir nepamiršti, kad kitas žmogus yra vertybė, kurią reikia branginti, tausoti, jos nusipelnyti. Labai rizikinga išbarstyti save neaiškiems santykiams, „pabandymams“. Kitas asmuo neturėtų būti „mokymosi“ įrankis, - tai žaloja tiek antrąją pusę, tiek paties asmens turimą kitų žmonių sampratą.
Tėvams patarčiau lėtai ir kantriai reaguoti į vaiko neatsakingus veiksmus. Stenkitės vaikui padėti suprasti, kad jo elgesys visada turi pasekmes ir už jas reikia atsakyti. Tiek suaugęs žmogus, tiek vaikas geriausiai mokosi iš patirties. Sudarykite tinkamas sąlygas ir leiskite vaikui patirti, pasirinkti ir pajusti atsakomybę už savo pasirinkimą. Bandant apsaugoti vaiką nuo netinkamo elgesio, atsakingumas pradės ugdytis daug vėliau ir tai vyks kur kas sudėtingiau.
Atsakomybės ugdymo patarimai
- Mylėkite, palaikykite ir gerbkite vaiką nuo mažens.
- Skatinkite savarankiškumą ir leiskite priimti sprendimus.
- Paaiškinkite, kad kiekvienas poelgis turi pasekmes.
- Būkite pavyzdžiu ir rodykite atsakingą elgesį.
- Leiskite vaikui patirti atsakomybę už savo pasirinkimus.