Kaip sumažinti atliekų kiekį: praktiniai patarimai kiekvienam

Atliekų kiekio mažinimas - tai ne tik ekologinis, bet ir ekonominis iššūkis. Yra daug priežasčių, kodėl turėtume stengtis nešvaistyti maisto ir kitų resursų: stipriai kylančios kainos, per greitai prisipildantys atliekų konteineriai, stiprus žemės resursų alinimas perteklinio maisto gamybai, maisto pakuotei, logistikai ir pan. 2018 metų duomenimis, per metus Europoje yra išmetama 88 milijonai tonų maisto atliekų, kas sudaro 142 milijardus eurų.

Maisto atliekų mažinimas

Štai keletas patarimų, kaip sumažinti maisto atliekas savo namuose:

1. Meniu planavimas - tai vienas efektyviausių būdų neprisipirkti daugiau, nei reikia ir suvalgyti viską, ką nusipirkai ar pasigaminai. Be to, planuojant savo kasdienę mitybą daug lengviau maitintis sveikiau ir įvairiau bei išsivaduoti iš galvos skausmo, svarstant, „Tai ką vis dėl to gaminti?“.
2. Išankstinė maisto ruoša reiškia, kad maisto yra gaminama daugiau, nei reikia vienai vakarienei, o perteklius dedamas į šaldiklį. Šis būdas labai populiarus tų šeimininkų virtuvėse, kurie nori ir pamaitinti šeimą, ir užsiimti karjera, ir užtekti kitiems reikalams laiko. Recepte reikia vienos tarkuotos morkos, o kodėl jų nesutarkavus viso kilogramo ir pertekliaus neįdėjus į šaldiklį? Jame tarkuotos morkos užims daug mažiau vietos, nei šaldytuve, o ir išliks šviežios keliskart ilgiau. Tas pats ir su patiekalu. Kodėl nepasigaminus kotletų iš visos nusipirktos mėsos, taip užkertant kelią nepanaudotai mėsai sugesti.
3. Kūrybiškas likučių panaudojimas: Apvytusios daržovės labai tinka sriuboms, troškiniams, kišams, daržovių pyragams, trintiems padažams ant pomidorų. Sukietėjusi duona tinka keptos duonos užkandžiui ar orkaitėje užkeptiems sūrio sumuštinukams. Ilgai šaldytuve tūnanti uogienė - perteptų vaflių pyragui, besibaigiančio galiojimo grietinė ar jogurtas - keksui.
4. Tinkamas maisto laikymas: Vos tik nusipirkote krapų, o šie jau vysta? Įvyniokite juos į gausiai sušlapintą popierinį rankšluostį, įdėkite į polietileno maišelį ir turėkite šviežių krapų ilgiau, nei savaitę! Bananai, palikti kambario temperatūroje, daug greičiau noksta, nei laikomi šaldytuve. Mėsa tikrai nesuges iš karto įdėta į šaldymo kamerą.
5. Šaldiklio panaudojimas: Į jį turėtų keliauti visi maisto likučiai, kurių rytoj galbūt nebenorėsite, bet pasišildžius juos tingų sekmadienį, suvalgytumėte su didžiuliu malonumu. Taip pat čia labai gerai jaučiasi vysti pradėjusios žalios lapinės ir kitos daržovės, kurias vėliau galėsite sunaudoti žaliems kokteiliams ar sriuboms/troškiniams. Į šaldiklį turėtų keliauti ir tas maistas, kurio nespėsite suvalgyti: tortai, pyragai, dešros, varškė, virti ryžiai ar makaronai, riešutai, miltai, sviestas, pienas, tarkuotas sūris, duona, supjaustyta riekėmis, žalia šviežia mėsa ar žuvis, kurios neplanuojate gaminti tą pačią dieną.
6. Daržovių atgaivinimas: Pradėjusias vysti daržoves ar vaisius visada galima atgaivinti pamirkius juos inde su vandeniu. Tai ypač patinka salotoms, prieskoninėms žolelėms, agurkams, ridikėliams, morkoms, burokams, kopūstams ir pan.
7. „Tinka vartoti iki“ vs. „Geriausias iki...“: Pasak „Valstybinės Maisto ir veterinarijos tarnybos“, terminas „Tinka vartoti iki“ - tai gamintojo nustatytas terminas, iki kurio pabaigos tinkamai laikomas produktas išlaiko savo specifines savybes. Užrašas „Geriausias iki...“ paprastai pateikiamas ant negreitai gendančių maisto produktų pakuočių, pavyzdžiui, kruopų, miltų, makaronų, taip pat konservuotų, džiovintų maisto produktų ir t. t. Daugelis šių maisto produktų pasibaigus šalia užrašo „Geriausias iki...“ nurodytam terminui dar yra saugūs vartoti, tačiau jų kokybė jau gali būti pablogėjusi, pavyzdžiui, susilpnėjęs aromatas. Pavyzdžiui, įvertinti, ar produkto pakuotė nepažeista (nesukiužusi ar neaprūdijusi), ar produktas nepraradęs išvaizdos, ar neturi pašalinio kvapo.
8. Naminių sultinių gamyba: Nevalgote brokolio stiebo, liko gerai nuplautos morkos, cukinijos, saliero ar moliūgo lupenų? Vištienos kaulų ar odelių? Panaudokite juos verdant naminį sultinį! Įdėjus prieskonių ir papildomų sudedamųjų dalių (svogūno, česnako, lauro lapo) gausis labai puikus sultinys gardžiai sriubai ar padažui.
9. Kompostavimas: Susikurti savo asmeninį kompostą savo augalams - ne tik pagalba mažinant maisto atliekas, bet ir didelis indėlis į gamtos tausojimą, gerinant nualintos dirvos būklę.
10. Maisto atliekos kaip trąšos: Kai kurias maisto atliekas galima panaudoti, kaip trąšas augalams. Vanduo, užpiltas ant banano žievės ir palaikytas vieną ar kelias dienas, labai patinka kambariniams augalams, pomidorams, salotoms ir visoms kitoms daržovėms, kurioms reikia kalio. Susmulkinti kiaušinių lukštai, įmaišyti į augalų dirvą, veikia kaip kalcio papildas.

Informacija parengta, vykdant bandomąjį Maisto ir virtuvės atliekų surinkimo projektą Šiaulių mieste „Aš Pats. Planuoju.Valgau. Rūšiuoju.

Tvarus švenčių laikotarpis

Šventės - džiaugsmingas laikotarpis, tačiau neretai paženklintas ir išaugusiais atliekų kiekiais. Skaičiuojama, kad per metus vienas žmogus sugeneruoja vidutiniškai 500 kg atliekų, o per šventes šis kiekis išauga dar 60 proc.

Bendrovės „Ekonovus“ Tvarumo akademijos surengtoje nuotolinėje pamokoje akademijos vadovė Vilma Balčiauskaitė pasakojo, kad dovanų pasirinkimas gali tapti puikia proga prisidėti prie tvarumo. „Pirmenybę teikime rankų darbo gaminiams, dovanoms iš antrų rankų ar patirtims, kurios kuria prisiminimus. Prieš pirkdami dovaną, pagalvokime: ar ji tikrai naudinga, iš kokių medžiagų ji pagaminta ir kas nutiks, kai ji nebedžiugins“, - ragina V. Balčiauskaitė.

Svarbu apgalvoti ir dovanos įpakavimą. Duomenys rodo, kad vien Didžiojoje Britanijoje per šventes sunaudojama apie 227 tūkstančius kilometrų ilgio dovanų popieriaus - pakankamai, kad apjuostume Žemę daugiau nei penkis kartus. V. Balčiauskaitė siūlo ieškoti alternatyvų: „Dovanų pakavimui naudokime laikraščius, kartoną, audinius ar perdirbtą popierių.

Kalėdinė eglutė yra neatsiejama švenčių dalis, tačiau jos pasirinkimas ir vėlesnis sutvarkymas daro didelę įtaką aplinkai. Kaip pažymi V. Balčiauskaitė: „Jei renkatės dirbtinę eglutę, labai svarbu ją naudoti bent 10 metų - tik tuomet jos poveikis aplinkai bus mažesnis nei natūralios. Kita vertus, jei nusprendžiate įsigyti gyvą eglutę, pirmenybę teikite užaugintoms vietos ūkiuose.

V. Balčiauskaitė atkreipia dėmesį, kad yra daugiau tvarių pasirinkimų: „Galbūt kieme turite augančią eglutę, pušelę ar kitą dekoratyvinį augalą, kuris gali puikiai atstoti eglutę? Po švenčių pasirūpinti tinkamu eglučių tvarkymu dažnu atveju padeda ir miestų administracijos. Daugelyje miestų įrengiamos specialios eglučių surinkimo aikštelės.

Dekoracijos neatsiejamos nuo šventinės nuotaikos ir namų jaukumo, tačiau džiaugsmą gali teikti ne tik papuošti namai, bet ir pačių dekoracijų gamyba. „Puošiant namus geriausia naudoti tai, ką jau turime - senus papuošimus, kuriuos galima atnaujinti, arba kurti dekoracijas patiems, pavyzdžiui, iš džiovintų apelsinų žievelių, eglės šakelių ar kitų namuose randamų medžiagų. Prireikus papildyti dekoracijas, pirmiausia verta apsilankyti antrų rankų parduotuvėse.

Kaip pabrėžia specialistė, šventės gali būti ne tik džiaugsmingos, bet ir tvarios. „Klimato krizė yra reali ir tiesiogiai susijusi su mūsų vartojimu.

Atliekų tvarkymas griovimo darbuose

Griovimo darbai yra neatsiejama statybos pramonės dalis, kuri reikalauja detalaus planavimo ir strateginio požiūrio į atliekų tvarkymą.

1. Išsami pastato analizė: Prieš pradedant griovimo procesą, būtina atlikti išsamią pastato analizę. Šis žingsnis leidžia nustatyti, kokios medžiagos gali būti perdirbtos arba pakartotinai panaudotos. Išankstinis planavimas padeda tiksliai apskaičiuoti būsimų atliekų kiekį ir pasirinkti tinkamus jų tvarkymo būdus.
2. Rūšiavimas: Rūšiavimas yra vienas iš svarbiausių atliekų valdymo etapų griovimo darbuose. Griovimo metu būtina atskirti skirtingas medžiagas, tokias kaip betonas, metalai, mediena ir plastikai. Tai ne tik palengvina perdirbimo procesą, bet ir mažina bendrą atliekų kiekį. Pavyzdžiui, betonas gali būti smulkintas ir naudojamas kaip pagrindas naujiems statybos projektams, o metalai - perdirbami į naujus gaminius.
3. Perdirbimas: Perdirbimas yra esminė strategija, siekiant sumažinti atliekų kiekį griovimo darbuose. Perdirbamos medžiagos, tokios kaip metalai, plastikai ir betonai, gali būti naudojamos naujų produktų gamyboje. Tai ne tik mažina atliekų kiekį, bet ir prisideda prie tvaresnės statybos pramonės kūrimo. Be to, perdirbimas dažnai yra ekonomiškai naudingas, nes perdirbtos medžiagos gali būti parduodamos ar naudojamos kitose statybose.
4. Pakartotinis medžiagų panaudojimas: Pakartotinis medžiagų panaudojimas yra vienas iš efektyviausių būdų mažinti atliekų kiekį. Griovimo metu daug medžiagų gali būti surinkta, apdorota ir panaudota kituose statybos ar renovacijos projektuose. Tai ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir padeda sutaupyti resursų bei sumažinti naujų medžiagų poreikį. Pavyzdžiui, medinės sijos, durys ir langai gali būti panaudoti kitose statybose, o plytos ir betonas - kaip pagrindinės medžiagos.
5. Transportavimo optimizavimas: Atliekų transportavimas gali būti brangus ir laiko reikalaujantis procesas, todėl svarbu jį optimizuoti. Naudojant mažesnes transporto priemones, tokias kaip mikroautobusai, galima dažniau ir efektyviau išvežti atliekas, sumažinant laiko ir kuro sąnaudas.
6. Saugumas: Saugumas yra svarbiausias aspektas atliekų tvarkymo procese griovimo darbuose. Užtikrinant, kad visi darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir turėtų reikiamą apsaugos įrangą, galima apsaugoti juos nuo galimų sužalojimų ir užtikrinti, kad atliekos būtų tvarkomos saugiai ir atsakingai. Be to, tinkamai tvarkomos atliekos padeda sumažinti aplinkos taršą ir išvengti teisinių problemų.
7. Bendradarbiavimas su ekspertais: Efektyvus atliekų tvarkymas griovimo darbuose reikalauja ne tik tinkamos įrangos, bet ir patyrusių specialistų. Bendradarbiaujant su ekspertų komandomis, galima užtikrinti, kad visi atliekų tvarkymo procesai būtų vykdomi profesionaliai ir efektyviai. Ekspertai gali padėti sudaryti atliekų valdymo planus, atlikti atliekų inventorizaciją ir užtikrinti, kad visos atliekos būtų tvarkomos pagal reikalavimus.

Tinkamai paruošti ir tvarkyti statybines atliekas yra esminis žingsnis siekiant užtikrinti, kad griovimo darbai būtų vykdomi sklandžiai, saugiai ir atsakingai. Laikydamiesi šių strategijų, galite efektyviai valdyti statybines atliekas, sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti, kad jūsų projektas atitiktų visus teisės aktus bei reglamentus.

"Zero Waste" gyvenimo būdas

Niekam ne paslaptis, kad plastikas gadina kraštovaizdį, teršia mūsų upes, ežerus ir jūras. Net mūsų drabužiai, kurie yra pagaminti iš sintetinių medžiagų (ir plastiko), nuodija vandenynus ir maisto grandinę. Tai ką gi daryti? Alternatyvų šiandien yra.

Zero waste judėjimo propaguotojai sako, kad net ir vieno žmogaus tinkamas požiūris į atliekų rūšiavimą turi įtakos gamtos išsaugojimui.

Home of Neutrals (homeofneutrals.com) - kasdienių daiktų be plastiko - elektroninės parduotuvės įkūrėja Austė teigia, kad Zero Waste yra kompleksas veiksmų, kuriais siekiama mažinti gamtinių išteklių naudojimą. Kiekvienas Zero waste propaguotojas savaip interpretuoja šią savoką, nes ypač Lietuvoje ji dar visai jauna, tačiau yra bendri bruožai, tinkantys visiems: perdirbimas, pakartotinis naudojimas, kompostavimas ir visiškas plastiko medžiagų atsisakymas.

Tiems, kam atrodo, jog plastiko pakuočių atsisakyti neįmanoma, pateikiame 9 lengvus žingsnius „Zero Waste“ gyvenimo būdo link.

1. NE plastikiniams šiaudeliams: Plastikinis šiaudelis yra viena iš dažniausiai vandenynuose randamų atliekų. Prieš užsisakant ką nors kavinėje, informuokite padavėją, kad neneštų šiaudelio kartu su gėrimu. Jei be jų negalite, atsineškite savo - bambukinių, metalinių ar popierinių šiaudelių nesunkiai rasite Lietuvoje.
2. Pamirškite plastikinius vandens butelius ir vienkartinius puodelius: Daugkartinio naudojimo kavos puodelio ir/ar gertuvės įsigijimas yra vienas iš paprasčiausių Zero Waste pokyčių, kurį galite nesunkiai pritaikyti ir jūs. Be to, turėdami tokį puodelį bei gertuvę sutaupysite pinigų. Kai kurios kavinės jau dabar siūlo nuolaidą, jei užsisakant pateikiate savo atsineštą puodelį.
3. Pakeiskite įprastinį dantų šepetėlį bambukiniu: Alternatyva yra bambukinis suyrantis dantų šepetėlis. Atitarnavusį tokį dantų šepetėlį galite kompostuoti arba tiesiog išrūšiuoti.
4. Jokių naujų drabužių: Pasak „Greenpeace“, pasaulinė aprangos gamyba nuo 2000 iki 2014 metų padvigubėjo. Peržvelkite savo garderobą, parduokite ar paaukokite tuos drabužius, kurių nenešiojate, ir pradėkite kurti naujus komplektus su tuo, ką jau turite. Pabandykite kapsulinę spintą. Ir jei per metus suprasite, kad vis dėlto yra drabužių, kurių jums išties trūksta, pamėginkite pirmiausia juos atrasti Vinted, dėvėtų drabužių ar vintažinėse parduotuvėse.
5. Pereikite prie natūralios dantų pastos: Dantų pastos tūbelės dažniausiai nėra perdirbamos, o pasikapstę giliau pastebėsite, jog be daugelio jose esančių chemikalų, jų sudėtyje taip pat yra plastiko! Pasidarykite savo dantų pastą ir laikykite ją mažame stiklo indelyje arba nusipirkite tvaresnę ir mažiau kenksmingą alternatyvą.
6. Išmokite apsipirkti nesukurdami papildomų atliekų: Daugkartinio naudojimo medžiaginiai maišeliai yra tikriausiai paprasčiausias būdas pradėti. Sutelkite dėmesį į nesupakuotus daiktus, pavyzdžiui, šviežius vaisius ir daržoves, bet jei kažką tikrai norisi dėti į maišelį - išsitraukite medžiaginį ir pirmyn! Tokie maišeliai bus pravartūs makaronams, pomidorams, bulvėms, riešutams ir pan. sudėti. Na o jei maistui išties reikia pakuotės, ieškokite jo stiklo ir metalo pakuotėse: pvz., tuno ar marinuotų agurkų indelių iš stiklo ar aliuminio, kurie yra 100% perdirbami. Zero Waste būdu apsipirkti taip pat gali vietinėse, specializuotose mėsos ar žuvies parduotuvėse arba turguje.
7. Išmėginkite natūralų dezodorantą: Puiki alternatyva yra natūralus dezodorantas stiklinėje pakuotėje arba alūno kristalas.
8. Išmokite sakyti NE: Sakykite „ne“ nepageidaujamiems lankstinukams, nereikalingiems pirkiniams, nemokamoms dovanoms, kurių iš tikrųjų nenorite, sakykite „ne“ ir tam saldainiui plastikiniame popierėlyje, vienkartiniams rankšluosčiams tualetuose. Ir atsisakykite daiktų, kurie nėra būtini, vartokite tik tuos daiktus, kurie tinkami pakartotiniam naudojimui; rūšiuokite tai, ko negalite atsisakyti.

Jei vadovausitės šiais principais - jūsų pokytis įvyks greičiau, nei manote!

Atliekų rūšiavimas

Išmetant šiukšles tikrai ne kiekvienas susimąsto, apie tai, kad atliekas būtų galima prikelti naujam gyvenimui, todėl į sąvartynus patenka milžiniški kiekiai šiukšlių. To tikrai būtų galima išvengti, jei kas kartą pagalvotumėte, ar tikrai nieko negalima padaryti, kad į konteinerius tektų mesti kuo mažiau atliekų.

• Popierius: Popierius yra gaminamas iš medienos : vienam kilogramui popieriaus reikia ne mažiau nei 60 litrų vandens, todėl medžių kirtimas nėra vienintelė problema. Galima perdirbti ne tik popierių (žurnalus, laikraščius, ir t.t.), bet taip pat ir kartoną bei popierines pakuotes, kurios nėra padengtos plastiku.
• Plastikas: Plastikas - viena kenksmingiausių atliekų, tačiau būtent jo kiekis sąvartynuose yra bene didžiausias. Nors šiandien galime pasidžiaugti, kad vis daugiau plastikinės taros yra priduodama į supirkimo punktus, tačiau į sąvartynus patenka tikrai nemažas plastikinių butelių kiekis.
• Stiklas: Stiklo gamybai suvartojama labai daug energijos, todėl pasirūpinkite, kad stiklo atliekų kiekis būtų kiek įmanoma mažesnis. Išmetamus stiklo butelius reikėtų gerai išplauti, nuimti jų kamštelius, pašalinti foliją. Perdirbimui tinka ne tik sveiki buteliai, bet taip pat ir jų duženos.
• Elektronikos atliekos: Elektronikos atliekų daugėja tris kartus greičiau nei kitų šiukšlių, todėl vertėtų pasirūpinti, kad jos būtų išmetamos atsakingai.
  • Jei tektų išmesti kompiuterį, pirmiausia pagalvokite apie tai, ar neįmanoma jo sutaisyti. Tam tikrais atvejais yra pravartu sugedusius kompiuterius pasiūlyti naudota kompiuterine technika prekiaujančioms įmonėms.
  • Kompiuteris yra sudarytas iš įvairių medžiagų: plastmasės, plieno, švino, ir t.t.
• Griovimo darbų ir statybų atliekos: Griovimo darbų ir statybų atliekos sudaro tikrai nemažą šiukšlių kiekį. Šių atliekų tvarkymą administruoja savivaldybių institucijos, todėl svarbu pasirūpinti, kad atliekos nepatektų į komunalinių atliekų konteinerius. Jei elgsitės priešingai, galėsite ne tik pakenkti aplinkai, bet taip pat užsitraukti nemažą baudą.

Maisto švaistymo mažinimas

Atliekų kiekio mažinimas turėtų būti aktualus kiekvienam planetos gyventojui. Šventėms įsibėgėjant mėgstame dažniau ir daugiau valgyti bei gerti. „EcoWatch“ ekspertų teigimu, maisto švaistymas yra didžiulė pasaulinė problema. Remiantis Jungtinių Tautų aplinkos programos 2024 m. ataskaita, 2022 m. namų ūkiai visame pasaulyje per dieną vidutiniškai iššvaistė daugiau nei milijardą patiekalų. Tuo pat metu 783 mln. žmonių susiduria su badu.

Tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (angl. World Wildelife Fund, WWF) praneša, kad žemės ūkiui tenka beveik 30 proc. pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos ir 70 proc. vandens naudojimo. Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus žmonių išlikimui, tačiau jo plėtra yra pagrindinė streso priežastis paskutiniuose likusiuose biologinės įvairovės regionuose visame pasaulyje. Tai vyksta tuo metu, kai užauginame pakankamai maisto, kad galėtume išmaitinti visus, tačiau iki 40 proc. maisto iššvaistoma.

Tad ekspertai ragina pagaminti daugiau maisto iš to, kas jau pagaminta, bet žadama išmesti, ir taip sumažinti atliekų kiekį. Kad šį šventinį sezoną neišmestume tinkamo naudoti maisto, patariama paruošti svečiams tik tiek maisto, kiek reikia. Be to, rekomenduojama valgyti daugiau augalinės kilmės maisto produktų, pagamintų vietos augintojų, įskaitant ankštines daržoves ir soras. Nors kompostuoti ir perdirbti maisto atliekas yra svarbu, ne mažiau svarbu - vartoti mažiau.

Parengė Rūta Trainytė.

Šį tekstą siūlo „Klimato reporteriai“ (klimatoreporteriai.lt). Tai Lietuvoje nauja, nepriklausoma, nevyriausybininių organizacijų įkurta pilietinės žiniasklaidos iniciatyva, kurios tikslas - ilgainiui tapti klimato naujienų agentūra. Tekstą prašytume skelbti nurodant autorių ir šaltinį „Klimato reporteriai“. „Klimato reporteriai“ - viena iš projekto ŽALINK veiklų.

tags: #ka #reikia #daryti #kad #butu #maziau