Kriminalistika - tai mokslas, kuris tarnauja nusikalstamų veikų atskleidimui. Tai tarsi kempinė, kuri į save sugeria viską, kas geriausia, naujausia ir pažangiausia. Šis mokslas greičiausiai adaptuojasi prie nusikaltimų tyrimo, o pažangiausia technika yra naudojama būtent kriminalistikos tikslais.
Apie tai, kas yra kriminalistika ir ko reikia norint dirbti šioje srityje, kalbamės su Mykolo Romerio Universiteto profesore Snieguole Matuliene.
Teismo medicinos karjeros galimybės: CSI, patologijos ir kitų sričių vadovas
Kriminalistika: kas tai?
Svarbu pabrėžti, kad kriminalistikos nereiktų tapatinti tik su „CSI kriminalistais“, „Komisaru Reksu“ ar Erkiuliu Puaro - tai nėra tik nužudymai ir vagystės, kaip tradiciškai galvojama. Visuomenėje labai populiari nuomonė, kad kriminalistika yra tik materiali - važiavimas į įvykio vietas ir pėdsakų tyrimas. Tačiau daugybė nusikaltimų gali net neturėti materialių pėdsakų: finansiniai nusikaltimai, sukčiavimai, apgavystės ir t.t. Tai ir yra ta intelektualioji kriminalistika, reikalaujanti loginio ir kūrybinio mąstymo.
Kriminalistika - mokslas apie nusikaltimų atskleidimo metodus. Šaltinis: vle.lt
Asmeninės savybės, reikalingos kriminalistui
Kokių savybių reikia žmogui, mąstančiam apie šį kelią?
- Žmogus turi būti azartiškas, tačiau ne ta neigiama prasme, siejama su lošimais. Tai yra azartas atskleisti, atrasti, pritaikyti kažką naujo.
- Čia apstu ir kūrybiškumo. Pavyzdžiui, atvažiuoji į įvykio vietą pasiėmęs tam tikrą kiekį priemonių, o jos baigiasi. Ką darysi, kad išsaugotum visus reikalingus pėdsakus?
- Kriminalistikoje reikia ir puikių bendravimo įgūdžių, net aktorystės.
Išsilavinimas, reikalingas norint tapti kriminalistu
Visada sakau, kad kriminalistikoje kiekvienas gali atrasti save. Kriminalistų kaip specialistų Lietuvoje niekas nerengia, kaip kad mokytojų ar teisininkų. Kriminalistas yra profesija. Joje yra nepaprastai daug psichologijos, reikia ir teisinių, ir fizikos, chemijos žinių, net lietuvių kalbos - žiūrint kur nori specializuotis. Turint šias žinias galima siekti aukštesnio lygio ir tapti ekspertu.
Netiesa, kad kriminalistu gali dirbti tik baigęs teisę - absoliuti netiesa. Kriminalistais gali tapti visi, išsilavinę toje srityje, su kuria nori sieti kriminalisto darbą. Svarbiausia yra išsilavinimas, o profesija ir specializacija joje seka po to.
Pavyzdžiui, jeigu žmogų domina autoįvykių tyrimai, jam reikės nuolat spręsti, ar vairuotojas galėjo sustabdyti mašiną, ar avarija neinscenizuota. Tam reikia labai specifinių žinių apie automobilių detales, stabdymo kelią ir t.t. Tačiau baigęs automechaniką, specialius kursus ir gavęs licenciją jau gali eiti dirbti, pavyzdžiui, eismo įvykių ekspertu. Arba dokumentų klastojimas - šioje srityje puikiausiai gali dirbti žmonės baigę leidybą. Todėl, kad jie nusimano apie dokumentų spausdinimą ir apsaugos elementus.
Dirbant tokį darbą, negali būti taip, kad kažką išmoksti ir sustoji. Tikrai ne. Reikia išmanyti tiek žmogaus psichologiją, tiek žinoti, kas vyksta pasaulyje.
Studijų galimybės
Teisės studijos - Nr. „QS World University Rankings by subject 2024“ universitetų reitingo teisės kryptyje MRU Nr. Teisės ir kriminalistikos (specializacijos) studijos yra sukurtos taip, kad daug dėmesio yra skiriama specialiesiems studijų dalykams, tokiems kaip teismo ir apklausų psichologija; teismo medicina ir psichiatrija, žvalgybinės veiklos pagrindai, kinologijos ir odorologijos tyrimai bei įvairios kriminalistikos technikos.
Atkreipkite dėmesį, kad teisės bakalauro studijos yra pirmas, bet būtinas, žingsnis pakeliui link klasikinės teisininko profesijos. Tačiau siekiant tapti teisėju, advokatu, prokuroru, antstoliu, notaru būtina baigti ir teisės magistro studijas bei išpildyti kitus teisės aktais nustatytus reikalavimus.
Nuo 2025 metų pagal mokslo ir studijų įstatymą į universitetus konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 2025 m. abiturientams nuo 50 balų, 2024 m.
Teisės ir policijos veiklos studijos
Jei norėtum tapti policijos pareigūnu ir išbandyti save ginant viešąją tvarką bei rūpinantis visuomenės saugumu, tuomet teisės ir policijos veiklos studijos puikiai Tau tinka! Studijų metu visus pagrindinius dalykus, susijusius su viešąja tvarka ir saugumu, nusikalstamumo užkardymu, prevencine veikla ir eismo saugumu, dėsto Policijos departamento vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnai ir kvalifikuoti savo srities specialistai, atvykstantys iš užsienio policijos rengimo aukštųjų mokyklų.
Asmenys pretenduojantys į šią programą privalo gauti Vidaus reikalų įstaigos (toliau - VRĮ) siuntimą studijuoti, kuris patvirtina atitikti policijos pareigūnui keliamus reikalavimus. Pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims taikomi reikalavimai, įtvirtinti Vidaus tarnybos statute (Žin., 2003, Nr. 42-1927) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d.
Stojimo reikalavimai į Teisės ir policijos veiklos bakalauro programą
- Baigsiantiems mokyklą nuo 2025 metų pagal mokslo ir studijų įstatymą į universitetus konkurso būdu priimami asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir stojančiojo pasirinktą egzaminą, kurių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi prilygti pagrindiniam mokymosi pasiekimų lygiui (nuo 2025 m. abiturientams nuo 50 balų, 2024 m.
- Laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 1 d. iki liepos 1 d. Teisingai užpildžius ir pateikus dokumentus, išduodamas siuntimas į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisiją (CMEK) pasitikrinti sveikatą.
- Sėkmingai praėjus aukščiau minėtus etapus, nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 6 d. 12 val. reikia registruotis LAMA BPO sistemoje į Teisės ir policijos veiklos bakalauro programos nuolatinių studijų valstybės finansuojamas arba nefinansuojamas vietas.
- LAMA BPO sistemoje būtina pažymėti, kad turite siuntimą iš VRĮ įstaigos (Papildoma informacija/ Kita informacija).
Studijų kainos
Nuolatinės studijos - 1588 € už semestrą (2025 m.), ištęstinės studijos - 1112 € už semestrą (2025 m.). Gali būti skiriamos tikslinės valstybės finansuojamos vietos (skelbsime 2025 m.
Studijos vyksta darbo dienomis. Dažniausiai paskaitos prasideda nuo 9.00 val. Ištęstinės sudijos vykdomos sesijomis.
Kriminologijos kursas
Dalyko tikslas - išmokyti kritiškai bei lyginamojoje perspektyvoje kriminologiniu aspektu analizuoti ir vertinti nusikalstamumą ir jo sudedamąsias dalis globalizacijos ir integracijos sąlygomis. Dėstymo pradžioje atskleidžiama šiuolaikinė kriminologijos samprata, aptariamos nusikalstamo elgesio teorijos, krimininalinės justicijos modeliai, atskiros nusikalstamumo rūšys, apžvelgiami kriminologinių duomenų gavimo metodai, aptariamos su nusikalstamumo tyrimu susijusios problemos, pateikiami galimi jų sprendimo būdai.
Kriminologijos kurso uždaviniai
- Atskleisti šiuolaikinės kriminologijos sampratą, pateikiant jos apibrėžimą, reguliavimo metodą bei objektą, įvardijant esminius principus bei uždavinius.
- Atlikti nusikalstamumo struktūros Lietuvoje ir pasaulyje analizę, identifikuojant esminius elementus ir požymius bei atskleidžiant jų kiekybinius ir kokybinius parametrus bei palyginant Lietuvos ir pasaulio duomenis tarpusavyje.
- Įvertinti nusikalstamumo tendencijas Lietuvoje, atsižvelgiant į tarptautinį kontekstą, globalizacijos ir integracijos perspektyvas.
- Apibendrinti Lietuvos faktinės kriminologinės situacijos priežastis ir pasekmes nusikalstamo elgesio teorijų kontekste.
- Argumentuoti bei formuluoti praktinio bei mokslinio pobūdžio išvadas, naudojantis internetinėmis duomenų bazėmis ir remiantis kriminologinių tyrimų duomenimis.
- Įvardinti esminius nusikalstamumo tyrimo metodus, atskleisti jų turinį identifikuojant jų privalumus bei trūkumus, bei jų praktinį panaudojimą lyginamojoje perspektyvoje su kitomis valstybėmis.
- Būti nešališkam, derinti priešingus interesus bei elgtis pagal nustatytus profesinio elgesio standartus.
- Rekomenduoti su nusikalstamumo tyrimu susijusių problemų galimus sprendimus, atskleidžiant tiek problemos turinį, tiek parinkto sprendinio privalumus bei trūkumus ilgalaikėje perspektyvoje.
Kriminologijos kurso temos
- Kriminologija: dalykas, objektas, uždaviniai.
- Kriminologinis pažinimas. Kriminologiniai metodai.
- Baudžiamasis įstatymas ir įstatymų leidyba. Kriminalizacijos teorija.
- Baudžiamojo įstatymo pažeidimas.
- Nusikalstamo elgesio teorjos ir atskiro nusikaltimo aiškinimas.
- Nusikaltėliai recidyvistai. Kriminalinė karjera.
- Kriminalinė justicija ir jos tikslai.
- Nusikalstamumo raida Lietuvoje ir pasaulyje: ilgalaikės tarptautinės ir nacionalinės nusikalstamumo dinamikos tendencijos; dabartinės nusikalstamumo Lietuvoje plėtros tendencijos ir ateitis - kriminologinė prognozė.
- Atskiros nusikalstamumo rūšys: organizuotas nusikalstamumas, nusikaltimai nuosavybei ir smurtiniai nusikaltimai.
Literatūra
- 2001 V.Justickis. Kriminologija. Vadovėlis. 1 dalis. LTU Leidybos centras
- 2004 V.Justickis. Kriminologija. Vadovėlis. 2 dalis
Būsimų policininkų atranka
Būsimų policininkų atranka užtrunka 8-10 savaičių. Tad jei nusprendėte tapti policijos pareigūnu, planuokite stojimą iš anksto.
Reikalavimai būsimiems policininkams
Policininko profesija - atsakinga ir sudėtinga, tad būsimiems policininkams keliami ypatingi reikalavimai. Todėl ir atrankos procedūra ilga - privalome įsitikinti, kad būsimas kursantas yra vertas policininko vardo.
- Jūsų amžius turi būti tarp 18 ir 60 metų.
- Jūs privalote turėti vidurinį išsilavinimą.
- Jūs turite būti Lietuvos Respublikos pilietis ir privalote mokėti lietuvių kalbą.
- Jūs turite būti tokios sveikatos būklės ir tokio fizinio pasirengimo, kurie leistų eiti pareigas vidaus tarnybos institucijose. Jūsų pasirengimas bus tikrinamas atrankos metu.
- Privalote turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.
Netinkama reputacija, jeigu asmuo anksčiau ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas, dirbo teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos ir profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą žeminančius teisės pažeidimus.
Policijos misija - GINTI Lietuvos žmonių teises ir laisves, SAUGOTI visuomenę ir Valstybę, PADĖTI žmogui, šeimai ir bendruomenei.