Keli procentai visų Lietuvos žmonių gyvena nuomotuose butuose: studentai, laikinai į kitą miestą išvykusieji. Mokslo metų pradžia siejama su būstų nuomos rinkos bumu - nuomotojai, dėl gaunamų užklausų kiekio, turi galimybę rinktis būsimus gyventojus net iš kelių variantų.
Įprastai nuomotojo (asmens, siūlančio būstą) ir nuomininko (asmens, ieškančio būsto) interesai sudarant nuomos sutartį skiriasi. Nuomotojas siekia išnuomoti jam priklausantį būstą kuo brangiau ir kuo geresnėmis sąlygomis, tuo tarpu nuomininko interesas yra išsinuomoti būstą kuo mažesne kaina ir kuo palankesnėmis jam sąlygomis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išvengti dažnų problemų, ar pasirašyti sutartį ir ką ten rašyti. Taip pat panagrinėsime nuomininko teises ir pareigas, nuomojantis būstą Lietuvoje.
Būsto Nuomos Sutartis: Būtinybė ar Pasirinkimas?
Būsto nuomos sutartis nėra būtinybė, t.y. esant tam tikroms įstatyme nurodytoms sąlygoms, gyvenamasis būstas gali būti išnuomojamas ir žodžiu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant).
Visgi, rašytinės būsto nuomos sutarties sudarymas leidžia išvengti galimų ginčų tarp nuomotojo ir nuomininko, arba, jiems kilus - juos išspręsti žymiai paprasčiau. Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. "Nuoma vieneriems metams"), tai privaloma sutartį surašyti raštu.
Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada "išprašytas".
Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti "prieš laiką išprašytas": jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius.
Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.
Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai:
- adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos,
- nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.
Kai kurių dalykų sutartyje nurodyti neprivaloma, o jei jie bus nenurodyti, bus privalu vadovautis įstatymų "rekomendacijomis".
Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.
Svarbūs Aspektai Sudarant Būsto Nuomos Sutartį
Sudarant būsto nuomos sutartį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Sutarties šalių identifikavimas - nuomos sutartyje būtina nurodyti nuomotojo ir nuomininko vardus, pavardes, asmens kodus ir kontaktinius duomenis.
- Nuomotojo teisė: sudarant nuomos sutartį nuomininkui yra svarbu įsitikinti, kad nuomotojas yra tikrasis nuomojamo būsto savininkas, kadangi įstatymas numato, kad sudaryti būsto nuomos sutartį gali tik nekilnojamojo turto savininkas.
- Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka - ši sutarties sąlyga nuomotojui ir nuomininkui iš esmės yra pati svarbiausia, todėl nuomos sutartyje būtina aiškiai nurodyti:
- nuomos mokesčio dydį (pinigų sumą);
- mokėjimo formą - (mokama grynais pinigais, ar banko pavedimu (tokiu atveju būtina nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas nuomos mokestis));
- mokėjimo periodiškumą, t.y. kas kiek laiko ir iki kada turi būti sumokėtas nuomos mokestis, pavyzdžiui, kas mėnesį, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.
- Komunalinių mokesčių mokėjimo tvarka - nuomos sutartyje būtina nurodyti kas bus atsakingas už komunalinių mokesčių sumokėjimą, t.y. pats nuomininkas, ar nuomotojas.
- Užstato (depozito) sumokėjimas - sudarant nuomos sutartį nuomotojas gali pareikalauti, kad nuomininkas sumokėtų užstatą (depozitą), kuris yra kaip garantija nuomotojui, kad nuomininkui padarius žalą nuomojamame būste, ar laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, nuomotojas galėtų visiškai ar iš dalies padengti savo patirtus nuostolius.
- Nuomos sutarties terminas - nuomos sutartis gali būti terminuota, kuomet būstas nuomojamas tam tikrą sutartyje apibrėžtą laiko tarpą, pavyzdžiui, 1 metus, ir neterminuota, kuomet būstas yra nuomojamas neterminuotą laiko tarpą. Šalys yra laisvos pasirinkti nuomojamo būsto sutarties terminą. Visgi, yra rekomenduotina sudaryti terminuotą nuomos sutartį, kadangi aiškus nuomos sutarties termino pabaigos žinojimas yra naudingas tiek nuomotojui, tiek nuomininkui, nes tai leidžia sutarties šalims iš anksto planuoti savo būsimus veiksmus ateityje, susijusius su gyvenamuoju būstu.
- Būsto perdavimo-priėmimo sąlygos - sudarant būsto nuomos sutartį būtina sudaryti būsto perdavimo-priėmimo aktą, kuris gali būti surašomas kaip atskiras dokumentas, arba įtraukiamas į sudaromą nuomos sutartį. Būsto būklę ir visų jame esančių daiktų defektus rekomenduotina užfiksuoti nuotraukomis ir jas pridėti prie perdavimo-priėmimo akto. Esamų defektų aprašymas ir jų fotofiksacija leidžia išvengti ginčų ir įvairių interpretacijų nuomos sutarties pabaigoje dėl buvusios daiktų būklės jų perdavimo metu.
Nuomos Sutarties Išviešinimas
Sutarties šalims siekiant didesnės teisių garantijos, yra rekomenduotina sudarytą nuomos sutartį išviešinti, ją įregistruojant viešame registre. Nuomos sutarties išviešinimas yra naudingas abejoms sutarties šalims dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, nuomos sutarties išviešinimas garantuoja nuomininkui, kad keičiantis išnuomoto būsto savininkui nuomos sutartis liks galioti, t.y., kad naujasis būsto savininkas neturės teisės nutraukti nuomos sutarties, teigdamas, kad jo ir nuomininko nesieja jokia sutartis.
Tuo tarpu nuomotojui nuomos sutarties įregistravimas gali būti naudingas išvengiant atsakomybės dėl žalos atlyginimo, kurią sukėlė nuomininkas. Pavyzdžiui, jeigu nuomos sutartis yra įregistruota ir nuomininkas aplieja žemiau esantį būstą, padarytą žalą nukentėjusiam asmeniui tiesiogiai turės atlyginti pats nuomininkas, o ne nuomotojas, kadangi išviešinus nuomos sutartį nuomininkas yra laikomas oficialiu būsto valdytoju, t.y.
Nuomininko Atsakomybė ir Teisės
Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz. iš kaimynų).
Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.
Sutarties Nutraukimas
Jeigu nuomojantis buvo tartasi iki kada nuomojama (terminuota sutartis), tai atėjus tam laikui sutartis ir baigiasi, jei nuomotojas ar nuomininkas to nori. Jei niekas neišreiškia tokio noro, sutartis lieka galioti tarsi būtų sudaryta nesitariant dėl pabaigos laiko.
Pasibaigus terminui gali pasikeisti ir sąlygos. Jeigu dėl pabaigos laiko nesitarta (neterminuota sutartis), sutartis baigiasi po to, kai nuomotojas parašo nuomininkui pranešimą apie nutraukimą. Nuomininkas visada (nesvarbu, tartasi ar ne dėl pabaigos laiko) gali nutraukti sutartį parašęs pranešimą nuomotojui prieš 1 mėnesį.
Pagerinimai ir Žala
Jei kažką pablogino (pvz. sulaužė), nuomininkas privalo atitaisyti arba atlyginti nuomotojui nuostolius. Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui.
Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.
Nuomotojo Atsakomybė Dėl Būsto Remonto
Nors nuomininkai paprastai turi atsakyti už tai, kad tinkamai naudotų nuomojamą turtą, dažnai kyla klausimų dėl būsto remonto ir jo finansavimo. Ypač dažnai pasitaiko situacijų, kai nuomininkas nori, kad nuomotojas atliktų būsto remontą, tačiau ar tai galima reikalauti pagal įstatymus?
Pagal Lietuvos įstatymus, nuomotojas privalo užtikrinti, kad nuomojamas būstas būtų tinkamas gyventi. Tai apima įvairius techninius ir higieninius standartus, kurie turi būti laikomasi. Jeigu būstas tampa nepatogus ar nesaugus dėl įrenginių gedimų ar nusidėvėjimo, nuomotojas privalo atlikti remontą, kad grąžintų būstą į tinkamą būvį.
Teisiniai Niuansai
- Remontas dėl nusidėvėjimo: Jei gedimai atsiranda dėl įprasto nusidėvėjimo (pvz., santechnikos ar elektros sistemos gedimai), nuomotojas privalo juos pašalinti.
- Saugi ir tinkama gyvenamoji aplinka: Nuomotojas turi užtikrinti, kad būstas atitiktų gyvenimo sąlygas, tokias kaip šildymas, vandens tiekimas, kanalizacija ir kiti esminiai patogumai.
- Kas neapima remonto: Nuomotojas nėra atsakingas už remonto darbus, kurie kyla dėl nuomininko netinkamo elgesio (pvz., sugadintos buitinės technikos ar pažeisti sienų paviršiai).
Nuomininko Teisės ir Pareigos
Nuomininkas, žinoma, taip pat turi atsakyti už būsto priežiūrą ir saugojimą. Jei nuomininkas pastebi defektus, jis turi nedelsdamas informuoti nuomotoją apie gedimus, kad šis galėtų imtis reikiamų veiksmų.
- Pareiškimas nuomotojui: Nuomininkas turi teisę informuoti nuomotoją apie pastebėtus gedimus ar defektus. Jei nuomotojas nesiima veiksmų per priimtiną laikotarpį, nuomininkas gali imtis remontuoti pažeistas vietas savo lėšomis ir vėliau reikalauti kompensacijos.
- Sutartis ir sąlygos: Kai kuriais atvejais nuomotojas gali prisiimti atsakomybę tik už tam tikrus remonto darbus, pavyzdžiui, tik už pagrindinių įrenginių (santechnikos, šildymo sistemos) taisymą.
Ką Daryti, Jei Nuomotojas Atsisako Atlikti Remontą?
- Pirmas žingsnis - susisiekite su nuomotoju: Jei nuomotojas atsisako atlikti būtino remonto, nuomininkas turėtų pirmiausia pabandyti išspręsti situaciją taikiai, aiškiai nurodydamas, kokie gedimai turi būti pašalinti ir kodėl jie trukdo tinkamai gyventi būste.
- Raštiškas pranešimas: Geriausia situaciją pateikti raštu, kad būtų išvengta nesusipratimų. Aprašykite gedimus ir prašykite, kad nuomotojas atliktų remontą per tam tikrą laikotarpį.
- Aiški komunikacija: Jei nuomotojas nenori atlikti remonto, pabandykite susitarti dėl sąlygų, kiek laiko jis turi atlikti reikiamus darbus.
- Antras žingsnis - teisėtos priemonės: Jei nuomotojas neatsako arba nesutinka atlikti remonto, nuomininkas gali kreiptis į teismą dėl nuomos sutarties pažeidimo. Pagal įstatymus, nuomininkas turi teisę išsireikalauti remonto arba netgi atitinkamos kompensacijos, jei gyventi būste tapo neįmanoma.
- Teisinė pagalba: Jei situacija negerėja, galite kreiptis į teisininką, kuris padės pasiruošti bylai ir pateikti oficialią pretenziją nuomotojui.
- Pretenzija nuomotojui: Teismui gali būti pateikta pretenzija, kad nuomotojas nesilaiko savo atsakomybių, ir prašoma teismo sprendimo dėl remonto atlikimo arba nuomos sutarties nutraukimo.
Ką Daryti, Jei Nuomininkas Nesutinka Su Nuomotojo Atliktu Remontu?
Jei nuomotojas atliko remontą, tačiau nuomininkas mano, kad jis nebuvo atliktas kokybiškai arba nepatenkino poreikių, nuomininkas gali reikalauti patikslinimo arba papildomų darbų.
- Bendradarbiavimas su nuomotoju: Visada geriausia išspręsti šią situaciją susitariant su nuomotoju dėl papildomo remonto ar papildomų darbų.
- Teisiniai žingsniai: Jei susitarimas nepavyksta, nuomininkas gali kreiptis į teismą ir ginčyti atliktą remontą, kad būtų užtikrinta, jog gyvenimo sąlygos atitinka pagrindinius standartus.
Blankai ir Šablonai
Blankai ir šablonai palengvina dokumentų rengimą ir užtikrina, kad būtų pateikta visa reikalinga informacija. Štai keletas pavyzdžių:
- Akcijų pirkimo-pardavimo sutartis
- Automobilio nuomos sutartis
- Automobilio pirkimo pardavimo sutartis
- Darbų atlikimo sutartis
- Gyvenamųjų buto patalpų nuomos sutartis
Šie blankai ir šablonai padės jums greitai ir efektyviai tvarkyti įvairius dokumentus.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra tik rekomendacinio pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Prieš priimant bet kokius sprendimus, susijusius su būsto nuoma, rekomenduojama pasikonsultuoti su kvalifikuotu teisininku.
tags: #ka #primena #nuomininko #pareiskimas