Šiame straipsnyje aptarsime sudėtingas situacijas, susijusias su vaikų auklėjimu ir tarpusavio santykiais šeimoje. Nagrinėsime, kaip elgtis, kai vaikas jaučiasi atstumtas, kaip spręsti problemas, susijusias su melu, vagystėmis ir pykčiu, bei kaip bendrauti su vaikais, kad jie jaustųsi suprasti ir mylimi.
Vyro požiūris į vaiko nepriėmimą
Dažnai pasitaiko situacijų, kai šeimoje, kurioje yra patėvis, kyla įtampa dėl skirtingo požiūrio į vaikus. Štai vienas konkretus atvejis:
Su vyru esame susituokę 1,5 metų. Turime 4 metų sūnų (sūnus yra ne vyro) ir mūsų bendrą 9 mėn. dukrą. Problema ta, kad vyras sūnaus nepriima kaip savo vaiko. Vyras labai griežtas mano sūnui, kartais perdėtai, dėl to kyla daug nesutarimų. Jo nemuša, bet už smulkiausius „prasižengimus“ stato į kampą, išvaro iš kambario. Perdėtai žiūri į tai, kad spalvindamas sugadins stalą, sienas (sūnui nė minties nėra piešti ant sienų), karpydamas prišiukšlins ir nesusitvarkys, o vyras su juo nelabai nori užsiimti ir teisinasi, kad yra maža dukra, jai labiau reikia dėmesio. Man vyras prikiša, kad aš skirstau vaikus, bet žiūrint iš šono man atrodo, kad būtent jis skirsto vaikus. Mano manymu, vaikus reikia ne rikiuoti į vietas, o pagal amžių atitinkamai bendrauti, auklėti, rodyti dėmesį. Vyrui aiškinu, kad reikia patiems tėvams parodyti, ką galima daryti, o ko ne, nes vaikai ir mokosi iš tėvų, iš aplinkos. Tačiau vyras įsitikinęs, kad jis jau pakankamai didelis ir gali pats susivokti, ką daryti, o ko ne. Sūnus yra pakankamai sukalbamas ir suvokiantis, ką galima daryti. Kai reikia, paaiškinu pagal situaciją, kas tinkama, o kas ne. Iš kur ta vyro baimė, kad sūnus padarys kažką netinkamo? Kaip pakeisti vyro požiūrį į vaiką? Ar turi įtakos, kad jam 37 m. ir anksčiau neturėjęs vaikų ir tik dabar turi savo pirmagimę? Ar tai gali būti susiję su jo paties tėvų griežtu auklėjimu vaikystėje?
Psichologai pataria, kad tokioje situacijoje svarbu suprasti vyro elgesio priežastis. Greičiausiai, vyras elgiasi taip dėl savo patirties vaikystėje arba baimės, kad nepavyks būti geru tėvu. Taip pat gali būti, kad jis konkuruoja su vaiku dėl dėmesio.
Kaip pakeisti situaciją?
- Kalbėkitės su vyru: Atvirai išsakykite savo jausmus ir pastebėjimus.
- Kreipkitės į specialistus: Šeimos terapija gali padėti rasti bendrą kalbą ir suprasti vienas kito poreikius.
- Būkite kantrūs: Požiūris į vaiką nepasikeis per vieną dieną.
Vaikų melas ir vagystės
Melas ir vagystės - tai elgesio problemos, kurios dažnai pasitaiko vaikų gyvenime. Svarbu suprasti, kodėl vaikas taip elgiasi ir kaip tinkamai reaguoti į tokias situacijas. Maži vaikai nelabai supranta, kas yra melas ir vagystės. Dažnai jie tai priima kaip žaidimo dalį ar fantazijos įgyvendinimą. Tačiau jei vaikui nebus aiškinama, koks jo elgesys yra tinkamas, o koks ne, ateityje jis gali turėti rimtų elgesio problemų bei žalingų įpročių.
Vaiką supančioje aplinkoje turi būti sukurta tinkama aplinka, kurioje jis galėtų save realizuoti, pažinti pasaulį, sužinoti atsakymus į visus rūpimus klausimus bei atskirti pavyzdingą elgesį nuo visiškai netinkamo, gėdingo.
Priežastys, kodėl vaikai meluoja ir vagia:
- Melas vengiant bausmės.
- Suaugusiųjų pavyzdys.
- Siekimas padaryti įspūdį.
- Gina savo interesus.
Kaip reaguoti į melą ir vagystes?
- Supraskite priežastį.
- Būkite kantrūs ir supratingi.
- Paaiškinkite, kodėl toks elgesys yra netinkamas.
- Skatinkite atvirumą ir sąžiningumą.
Kaip priversti vaiką papasakoti, kas įvyko mokykloje?
Vaikų pyktis ir emocijos
Vaikų emocijos yra labai stiprios, todėl svarbu išmokyti juos tinkamai jas reikšti. Pyktis - tai natūrali emocija, tačiau svarbu, kad vaikas išmoktų ją valdyti ir nereaguotų agresyviai. Pagrindinė taisyklė, kuri gali padėti išlaikyti šaltą protą net sudėtingiausiose situacijose - elgtis su savo vaiku, kaip su suaugusiu žmogumi, tačiau nesitikėti iš jo suaugusio žmogaus veiksmų ir elgesio. Svarbus patarimas - niekada tokio elgesio nepriimkite asmeniškai.
Kaip padėti vaikui valdyti pyktį?
- Būkite pavyzdys: Vaikai mokosi iš tėvų, todėl svarbu, kaip jūs patys reaguojate į stresines situacijas.
- Mokykite atpažinti emocijas: Padėkite vaikui įvardinti, ką jis jaučia.
- Siūlykite alternatyvius būdus išreikšti pyktį: Pavyzdžiui, piešti, sportuoti ar tiesiog pasikalbėti.
- Sukurkite saugią aplinką: Vaikas turi jaustis saugus išreikšti savo emocijas, nesibaimindamas būti nubaustas ar atstumtas.
Šalva Amonašvilis rašė: „Tik tol auklėjimas atrodo sudėtingas ir sunkus, kol mes norime auklėti savo vaikus arba kitus žmones neauklėdami savęs.“ (Šalva Amonašvilis. Gyvenimo mokykla. Vert. I. Stulpinienė).
Žodžiai, kurių reikėtų vengti bendraujant su vaiku
Yra frazių, kurių reikėtų vengti bendraujant su vaiku, nes jos gali įskaudinti, sumenkinti pasitikėjimą savimi arba paskatinti neigiamą elgesį. Net jei toks pasakymas jums atrodo neįžeidžiantis, jis gali ilgam įskaudinti. Ypač negalima vaiko akyse žeminti jo tėvo (ar mamos). Vaikas jaučia gėdą ir pyksta, kai jo akyse yra kritikuojamas vienas iš tėvų.
Pavyzdžiai frazių, kurių reikėtų vengti:
- Tai juokinga! Kaip tu gali dėl tokio menkniekio liūdėti?
- Tu toks pat nevykėlis kaip ir tavo tėvas. Kodėl negalėtum būti toks kaip brolis?
- Tu niekada nieko nepadarai gerai. Tu nevykėlis.
- Kaip tu man nusibodai!
- Geriau jau niekad nebūčiau turėjęs vaikų!
- Aš tavęs irgi nekenčiu!
Pirmoji meilė
Pirmoji meilė aplanko kiekvieną. Vieni įsižiūri patinkančią mergaitę ar berniuką darželyje, kitiems romantiški jausmai užgimsta mokyklos suole, tretiems - dar vėliau. Meilė yra subjektyvus jausmas ir kiekvienam jis turi šiek tiek savitą atspalvį - ar tai būtų vaikas, ar suaugęs. Meilės supratimui didelę reikšmę turi žmogaus raida, ypač - brandumas.
Žinoma, Jums kaip ir daugumai tėvų gali būti neramu dėl vaiko santykių, norisi apsaugoti nuo visų galimų sunkumų ir pavojų. Tačiau paauglystėje išgyvenama svarbi tapatumo ir vaidmenų sumaišties krizė. Vaikas mėgina suprasti, kas jis yra, ko nori iš gyvenimo, kas jam svarbu, ieško savęs, mokosi save geriau suprasti, kad vėliau galėtų susitapatinti su bendraamžių grupe ir kurti artimus santykius su kitais žmonėmis.
Kaip elgtis tėvams?
- Vaikui nusprendus papasakoti apie savo santykius, tėvai turėtų ramiai jį išklausyti.
- Jeigu nenusiteikęs pasakoti, galima pasiūlyti jam pasikalbėti tuomet, kai jis pats to norės.
- Svarbu susilaikyti nuo moralų, klausyti atvhiromis ausimis ir rodyti savo buvimą šalia.
Išvados
Vaikų auklėjimas - tai sudėtingas ir nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir meilės. Svarbu suprasti vaiko elgesio priežastis, tinkamai reaguoti į problemas ir kurti saugią aplinką, kurioje vaikas jaustųsi mylimas ir suprastas.