Būti jaunu žmogumi - tai reiškia būti dar tik minimaliai su pasauliu susipažinusiu žmogumi. Juk jaunas žmogus - tai pasaulio erdvėje neseniai atsiradęs žmogus, kuris dar tik mokosi gyventi. Jaunas žmogus savęs gerai nepažįsta, nes jis yra mažai patyręs gyvenime. Kiekvienas žmogus turi išbandyti save, patirti išbandymus ir naujoves, kad suvoktų, kas jis yra ir ko jis nori iš gyvenimo.
Kartu su patyrimais formuojasi ir jauno žmogaus vertybių sistema - kuo daugiau žmogus patiria, tuo daugiau jis suvokia, kas jam yra svarbu, kokie yra jo idealai. Būtent dėl tokių priežasčių būti jaunu žmogumi kartais būna išties sunku. Kiekvienas išbandymas, sudėtingas atvejis ar pažintis su aplinka gali būti labai sunkūs. Tačiau kad ir kaip jaunam žmogui kartais būtų sunku, visa tai formuoja jauną žmogų. Todėl jauno žmogaus gyvenime atsiranda kiek ryškesnis suvokimas apie esminius gyvenimo procesus bei vertybių sistemas.
Būtent todėl jauni žmonės dažnai turi labai ryškias vertybes ir vertybių sistemą, kurios stengiasi paisyti ir ja remiantis veikti kitų žmonių gyvenimus. Apie jaunus žmones bei jaunų žmonių vertybių sistemas yra kalbama ir lietuvių literatūros kūriniuose. Juose pateikiami jaunų žmonių paveikslai bei charakteristikos atspindi jų propaguojamas vertybes ir vertybių sistemas, o tam tikros literatūros kūriniuose atvaizduojamos situacijos perteikia tai, kaip jaunas žmogus geba panaudoti savo suformuotas vertybių sistemas tose gyvenimiškose situacijose.
Laisvė ir atsakomybė jauno žmogaus gyvenime
Laisvė - tai subjekto galimybė elgtis ir veikti nevaržomai, savo nuožiūra. Atsakomybė - pareiga, atsakyti už savo poelgius. Šios dvi savybės viena be kitos neatsiejamos ir yra vienos svarbiausių gyvenime. Kiekvienas žmogus, kuris yra laisvas, taip pat turi būti ir atsakingas. Deja, ne visiems šios savybės reiškia vienodai. Jaunas žmogus kartais net nesupranta, kokia vertybė yra laisvė ir atsakomybė. Dažnai tenka išgirsti pasisakymų iš jaunų žmonių, jog tėvai jais nepasitiki, todėl nesuteikia tokios laisvės, kokios jie norėtų. Ne retai tai sukelia ir problemų. Nenuostabu, kad skirtingų kartų žmonės, skirtingai įsivaizduoja tiek laisvę, tiek atsakomybę. Tokie tėvų ir vaikų konfliktai vaizduojami ir literatūroje.
Jaunatviškas maksimalizmas
Gyvenime šūkiais nesivadovauju ir man nelabai svarbu, ar siūloma „gyventi greitai, mirti jaunam“, ar „gyventi jaunam, mirti greitai“. Protestuoti galime prieš bet ką - ir prieš monotoniją, ir prieš vartojimą, ir prieš skausmingą žinojimą, kad nesvarbu, kaip tu gyvensi, vis tiek turėsi numirti. Gyvenime su rutina susiduriu nebent žurnalistiniame darbe. Dėl jaunatviško maksimalizmo - nežinau, man atrodo, kad jis kūrybos visai neveikia. Noras prie eilėraščio pasėdėti ilgiau (tai jaučiu), vis kažką pataisyti, pakrapštyti - ne tiek maksimalizmas, kiek atsakomybė prieš save ar būsimą skaitytoją. Jaunatvišką maksimalizmą pajaučiu nebent tada, kai draugai penktadienio vakarais siūlo neskubėti namo, kelia į viršų bokalus ir sušunka - „iki mirties!“.
Ar lengva būti jaunam?
Paauglystė ˗ tai vienas sudėtingiausių, tačiau ir gražiausių periodų žmogaus gyvenime. Juk būdami jauni, mes patiriame daugiau nuotykių, viską išmėginame, kaupiame patirtį ateičiai, bet tuo pačiu, turime apsispręsti, kuria kryptimi pasuksime savo gyvenimą. Didelė įtampa skirtingai veikia jaunus žmones: vieni ima maištauti prieš visą pasaulį, kiti ˗ pasineria į savo vidinį pasaulį, užsisklendžia, iš šeimos nepriima jokios pagalbos ar supratimo.
Jaunimas sudaro nedidelę visuomenės dalį, bet jo svarba visuomenei yra akivaizdi. Juk tai naujoji karta, kuri kurs Žmonijos ateitį ir tęs senesnės kartos pradėtus darbus. Į klausimą, ar lengva būti jaunam, vienareikšmiškai atsakyti neįmanoma, nes jaunas žmogus susiduria su labai daug problemų.