Kiekvienas nuosavo kiemo savininkas nori būti užtikrintas, kad jo vandens telkinyje vyrauja nepriekaištinga švara, skaidrus vanduo, o žuvys auga saugioje ir kuo natūralesnėje aplinkoje. Ne nuostabu, kad vanduo prie savęs traukia ne tik mus: augalai savo šaknimis ir šakomis bando pasiekti gyvybės šaltinį - vandenį, o paukščiai, vabzdžiai, varlės, žuvys ir kiti gyvūnai vandenyje ne tik prausiasi, bet ir gyvena. Visa ši gyvybė neišvengiamai palieka savo pėdsaką. Pėdsaką, kuris virsta tarša, dumbliu ir nemaloniu kvapu.
Ežeruose su šia tarša puikiai susitvarko milijardai gerųjų bakterijų, bet kodėl taip nėra su mano mažu, dekoratyviniu tvenkiniu prie terasos? Čia gi tarša kur kas mažesnė? Kodėl auga dumbliai ir kaip skaidrus vanduo tampa toks nešvarus?
Visi nešvarumai, patenkantys į tvenkinį: krentantys lapai, šakelės, žuvų išmatos, vandens augalų ir maisto liekanos pasiekia dugną ir ten pradeda irimo procesą, kurio metu susidaro vandens gyvūnijai toksiškas cheminis elementas Amoniakas (NH3). Gerųjų bakterijų pagalba amonis skaidomas į mažiau pavojingus Nitritų (NO2) junginius, o pastarieji - į Nitratus (NO3). Nitratai yra pagrindinė augalų ir dumblių maistinė medžiaga. Dalį nitratų pasisavinę augalai į aplinką išspinduliuoja deguonį. Tai vadinama azoto ciklu.
Nedidelis kiekis visų azoto ciklo junginių (kaip ir nedidelis dumblių kiekis) tvenkinyje yra gerai - vadinasi tvenkinys yra sveikas. Tačiau perteklinė tarša, kai nėra pakankamai gerųjų bakterijų amoniakui suskaidyti gali pražudyti jūsų žuvis! O perteklinis nitratų kiekis paskatins didelį ir staigų įvairių rūšių dumblių augimą.
Tad kaip to išvengti? Pateikiame keletą patarimų, kaip prižiūrėti savo tvenkinį, kad jis būtų švarus ir sveikas.
1. Surinkite lapus ir kitus nešvarumus nuo vandens paviršiaus
Bet kurie nešvarumai (lapai, šakelės, augalų liekanos), patenkantys ant vandens paviršiaus ilgainiui nusėsta ant dugno ir pradeda irimo procesą. Įpraskite stebėti savo tvenkinį ir pamatę paviršiuje plūduriuojančius lapus - juos kuo skubiau išgriebkite. Tai galima padaryti naudojant paprasčiausią tvenkinio graibštą, didesnius nešvarumus lengvai galima surinkti su specialiomis tvenkinio žnyplėmis. O nenorintiems sukti galvos dėl didelės rudens lapų gausos - tvenkinį galima apdengti apsauginiu tinklu. Tačiau tinklas gali suardyti tvenkinio natūralų, estetinį vaizdą.
Kaip investiciją į savo laiką, galite rinktis tvenkinio skimerį. Šie įrenginiai traukia vandens paviršių, taip surinkdami nešvarumus dar nespėjus jiems pasiekti dugno. Skimerių pasirinkimas labai didelis - nuo mažų, siurbliu varomų modelių, kuriuos prireikus galima lengvai išimti ir įdėti į tvenkinį, iki įmontuotų tvenkinio dugne arba tvenkinio sienelėje. Jeigu renkatės skimerį, būtinai atkreipkite dėmesį kokį maksimalų paviršiaus plotą aprūpina konkretus modelis.
Tvenkinio skimeris padeda surinkti nešvarumus nuo vandens paviršiaus.
2. Pasirinkite tinkamą vandens filtravimo sistemą
Nedideliuose sodo tvenkiniuose yra per mažai cirkuliacijos bei terpių, kuriose galėtų augti gerosios bakterijos, skaidančios visus į tvenkinį patenkančius nešvarumus. Auginant žuvis, tokias, kaip Koi karpiai, nešvarumų kiekis yra ypač didelis.
Padėti azoto ciklui vykti sklandžiai, sukurti įvairių pajėgumų ir galimybių mechaniniai, biologiniai tvenkinio vandens filtrai. Šiuose filtruose pirmiausia atskiriami didieji nešvarumai (mechaninis filtravimas), po to vanduo patenka į filtro terpę, kuri pripildyta įvairia, korėta medžiaga. Tai gali būti lavos akmenukai, specialūs korėti rutuliukai, kempinės ir pan. Šiose medžiagose auga milijardinės gerųjų bakterijų kolonizacijos, kurios padeda valyti vandenį.
Tvenkinio vandens filtras su UVC sterilizatoriumi.
Didžioji dalis tvenkinio vandens filtrų jau turi integruotus UVC (ultravioletinių spindulių) sterilizatorius. Jeigu tokio jūsų filtre nėra - reikėtų pagalvoti apie jo įsigijimą. Šis įrenginys neutralizuoja ir suriša dumblių (bei kitas nereikalingas) bakterijas, joms dar nespėjus išsiplėtoti tvenkinyje, kad mechaninis filtras (arba skimeris) pašalintų iš tvenkinio. Nepamirškite, veikiantis UVC sterilizatorius - skaidrus vanduo!
Prie kiekvieno vandens filtravimo sistemos modelio galite rasti informaciją, kokiam vandens ir žuvų kiekiui (bei rūšiai) tas modelis yra naudojamas. Pasirinkite tinkamą filtravimo sistemą pagal savo tvenkinio vandens tūrį ir leiskite sistemai veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Išjungus vandens filtravimo sistemą, gerosios bakterijos nebegauna deguonies ir maistinių medžiagų, dėl ko jos žūva.
3. Įsitikinkite, kad neperpildote tvenkinio žuvimis
Matydami, kaip puikiai auga žuvys dekoratyviniame tvenkinyje, kiekvienas užsinorime jų turėti daugiau ir didesnių. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad daugiau žuvų - daugiau taršos. Pildant savo tvenkinį naujomis žuvimis, pravartu pasitikrinti ar jau esamas ir būsimas žuvų kiekis atitiks esamos filtravimo sistemos parametrus. Žinoma, visada filtravimo sistemą galima pakeisti į pajėgesnę.
O kad žuvys augtų sveikos, taip pat yra nustatyti sveiko tvenkinio standartai žuvų kiekiui.
Jeigu auginate Koi karpius, rekomenduojama skirti bent 132 litrus tvenkinio vandens 2,54 cm žuvų ilgiui. O auginant spalvotus karosus bent 75 litrus tvenkinio vandens 2,54 cm žuvų ilgiui. Kokybiškam žuvų gyvenimui taip pat reikalingas bent 1,5 m maksimalus tvenkinio gylis.
Dažnai užduodami klausimai, kai pradedamas naujo tvenkinio įžuvinimas – tvenkinių ir ežerų tvarkymas
4. Neperšerkite žuvų
Kai šeriate žuvis daugiau, nei jos gali suvalgyti, nesuvalgytas maistas lieka tvenkinyje irti. Rinkitės tinkamus, subalansuotus, žuvims skirtus pašarus, kurie plūduriuoja paviršiuje - taip galėsite stebėti kiek žuvys iš tikrųjų suvalgo vienu metu. Plaukiantys paviršiuje pašarai, o kartu ir skaidrus vanduo padeda pastebėti žuvų ligas, žaizdas bei pratinti augintinius prie jūsų draugijos. Venkite savo žuvis šerti kaloringu, nesveiku maistu: duona, batonu, grūdais.
Rekomenduojama į vandenį paberti tiek maisto, kiek žuvys pajėgia suvalgyti per 2-5 minutes. Likęs maistas turi būti išsemiamas lauk iš tvenkinio, kad neirtų. Šėrimo intervalai (kartai per dieną, savaitę) skiriasi pagal vandens temperatūrą:
- 8-12°C - 3-4 kartus per savaitę;
- 12-15°C - 1-2 kartus per dieną;
- 15-18°C - 2-3 kartus per dieną;
- nuo 18°C - 3-4 kartus per dieną;
Ir atminkite: geriau mažiau, negu per daug. Koi karpiai yra visaėdė žuvis, jeigu nepamaitinsite jų kelias dienas, galite būti tikri, kad žuvis ras ką užkrimsti tvenkinio dugne.
5. Pasirūpinkite, kad tvenkinyje nepritrūktų augalų
Vandens augalai jūsų dekoratyviniame tvenkinyje atlieka ne tik estetinę funkciją. Kaip jau minėjome anksčiau, vandens augalai pasisavina azoto ciklo komponentus - nitratus ir paverčia juos deguonimi.
Kuo daugiau augalai pasisavins nitratų, tuo mažiau jų liks dumbliams. Augalai taip pat svarbūs jūsų žuvims slėptis nuo plėšrūnų, o dideli lelijų lapai išsaugo tvenkinio vandenį vėsesnį (kuo vanduo šiltesnis, tuo mažiau deguonies yra ištirpę jame) bei Koi karpius nuo saulės nudegimų. Taip, Koi karpiai gali nudegti saulėje!
Tačiau nereikėtų persistengti. Vandens augalų kiekis turi užimti nuo 40% iki 60% tvenkinio vandens paviršiaus ploto, sezono piko metu. Per didelis augalų kiekis gali sukelti vandenyje ištirpusio deguonies trūkumą naktį, kai augalai fotosintezės būdu pasisavina deguonį išspinduoliuodami į aplinką anglies dioksidą. Sodinkite augalus į tam skirtus augalų krepšelius, kad augalų ir jų šaknų kiekis būtų lengvai kontroliuojamas.
Vandens lelijos - puikus pasirinkimas tvenkiniui.
6. Reguliariai testuokite vandenį
Reguliarus vandens cheminių rodiklių stebėjimas padeda užbėgti už akių dekoratyvinio tvenkinio vandens kokybės suprastėjimui. Naudojant lengvai suprantamą vandens testavimo įrangą galėsite patikrinti amoniako, nitritų, nitratų, fosfatų, ph bei kitas reikšmes. O atskiras naudojimosi vadovas parekomenduos kokių priemonių reikia imtis konkrečių cheminių elementų reikšmėms perlipus ribas.
Vandens testavimo rinkinys padeda stebėti vandens kokybę.
7. Pavasarinis tvenkinio valymas padės išlaikyti jį švarų
Skaidrus vanduo nėra švaraus tvenkinio garantas. Rekomenduojama ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam tvenkinio sezonui atlikti tvenkinio valymą. Atliekant valymą pirmiausia būtina išsiurbti ir atgal grąžinti bent 50% tvenkinio vandens. Antras ir vienas svarbiausių patarimų - tvenkinio dugno paviršius negali būti plaunamas aukšto slėgio aparatu (taip nuplaunamas didelis kiekis susiformavusių gerųjų bakterijų), galima plauti tik švelnia srove, naudojant tvenkinio vandenį.
Galiausiai, po plovimo būtina papildyti tvenkinį koncentruotomis gerosiomis bakterijomis, kad tvenkinio gerųjų bakterijų balansas nebūtų sutrikdytas.
Tvenkinio dugno valymą galite atlikti ir neišsiurbdami viso tvenkinio vandens. Tam puikiai pasitarnauja vakuuminiai tvenkinio siurbliai. Didelis modelių pasirinkimas leidžia valyti įvairių dydžių tvenkinius, o daugybė siurblio antgalių leis pasirūpinti tarp žvyro susikaupusiais nešvarumais bei išsiurbti įkyrėjusius siūlinius dumblus.
8. Nepamirškite prieš žiemą nukarpyti vandens augalų
Dauguma vandens augalų žiemą nėra aktyvūs. Visus per sezoną sukrautus lapus ir žiedus jie nusimeta ir pavasarį augina naujus. Nepamirškite, kad visos šios augalų liekanos nusėda į dugną ir irsta. Jeigu vėlyvą rudenį nukirpsite ir surinksite šias augalų liekanas - reikšmingai sumažinsite organinių atliekų kiekį sodo tvenkinyje. Bet nenukirpkite per žemai, būtina palikti bent 5-10 cm kotelį nuo šaknų.
9. Reguliariai keiskite dalį tvenkinio vandens
Kaip jau žinome, augalai pasisavina tik dalį azoto ciklo liekanų. Nepasisavinti nitratai kaupiasi tvenkinyje, o tai yra pagrindinė dumblių maistinė medžiaga. Reguliarus (bent 20% tvenkinio vandens tūrio) vandens pakeitimas per mėnesį ženkliai sumažina dumblių formavimosi tikimybę.
Tačiau venkite į tvenkinį leisti lietaus vandenį, šis vanduo turi mažai mineralų, o per didelis lietaus vandens kiekis gali būti pavojingas žuvims. Papildyti dekoratyvinį tvenkinį mažais kiekiais, geriausiai tinka gręžinio arba buitinis vanduo. Tik reikėtų įsitikinti, kad jūsų regione buitinis vanduo neturi chloro, jeigu toks aptiktas - būtina jį pašalinti, naudojant tam skirtus preparatus arba specialius filtrus.
Didžioji dalis filtravimo sistemų yra valomos tvenkinio vandeniu, todėl dalį vandens išleidžiate filtro valymo metu. Taip pat dalis vandens karštomis dienos išgaruoja iš tvenkinio, ypač naudojant krioklius ir fontanus. Todėl dažnai tiesiog užtenka papildyti tvenkinio vandenį nauju.
10. Galite tvenkinį papildyti gerosiomis bakterijomis
Gerųjų bakterijų niekada nebus per daug. Papildoma koncentruotų gerųjų bakterijų injekcija padės suskaidyti didesnį kiekį organinių medžiagų per trumpesnį laiką. Gerųjų bakterijų injekcijos gali būti naudojamos ir esant padidėjusiam amoniako kiekiui neutralizuoti.
Gerosios bakterijos padeda palaikyti tvenkinio biologinę pusiausvyrą.
Kaip pripildyti tvenkinį vandeniu: žingsnis po žingsnio
Įsirengti dekoratyvinį tvenkinį savo sklype nekainuoja nei daug pinigų, nei jėgų. Nuostabia maža kūdra su žydinčiomis vandens gėlėmis ar net auksinėmis žuvelėmis sodą papuošti galite... per savaitgalį. Tereikia turėti po ranka žarną arba storą virvę, gulsčiuką, kastuvą. Jums taip pat prireiks hidroizoliacinės medžiagos, smėlio, statybinio skiedinio, akmenų. Ir didelio noro aplink savo namus sukurti grožį.
Vieta
Viena svarbiausių užduočių - išsirinkti kūdrai tinkamiausią vietą. Geriau, kad ji būtų kuo lygesnė - ant šlaito vandens telkinys atrodys nenatūraliai, jį daug sunkiau įsirengti. Ir dar - gerai, jeigu bent pusę dienos būsimas telkinukas būtų pavėsyje.
Hidroizoliacinė medžiaga
Prieš pradėdami kasti duobę būsimam tvenkiniui, nuspręskite, koks bus jo dugnas - išklotas minkšta polivinilchlorido plėvele ar įdėsite specialų plastikinį korpusą. Vonią ar baseinėlį primenantys plastikiniai korpusai yra nebrangūs, gali būti įvairaus dydžio ir formos, juos lengva įdėti. Tačiau jie yra neatsparūs temperatūros svyravimams - šaltą žiemą gali suskilinėti. Polivinilchlorido plėvele galima iškloti įmantriausios formos vandens telkinuko dugną. Ši medžiaga taip pat yra nebrangi, bet greitai susidėvi, praranda elastingumą - po kelerių metų eksploatavimo ją tektų keisti. Praktiškiausias, ilgaamžiškiausias, bet brangiausias pasirinkimas - guminis pagrindas.
Duobės kasimas
Jeigu pasirinkote plastikinį korpusą, padėkite jį numatytoje vietoje. Dugną apvyniokite virve - gausite reikiamą formą. Iškaskite duobę ir įdėkite į ją korpusą. Jo kraštelius palikite šiek tiek virš žemės. Dugną dengiant lanksčia polivinilchlorido plėvele nereikia griežtai laikytis jokių formos reikalavimų. Būsimas tvenkinys gali būti tradicinės ovalios, apvalios, taip pat kvadratinės, rombo, primenančios rašalo dėmę ar kitokios formos. Jo kontūrus išraitykite žarna. Dydį rinkitės pagal tai, ką norėtumėte matyti savo kūdroje. Jeigu tik dumblius, tvenkinuko plotas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 kvadratinio metro, o gylis - mažiausiai 45 centimetrai. Jeigu svajojate apie žuveles, gylis turėtų siekti ne mažiau kaip 60 centimetrų. Formuodami krantus nuimkite maždaug 30 centimetrų žemės sluoksnį. Nuo jų pamatuokite 30 centimetrų ir iškaskite duobę centre iki suplanuoto gylio ribos. Pridėję gulsčiuką ar ilgą liniuotę įsitikinkite, kad dugnas, krantai yra lygūs ir horizontalūs. Išvalykite duobę nuo akmenukų, augalų šaknų, užbarstykite smėliu (apie 5 cm) ir suplūkite.
Tvenkinio įrengimas
Uždengę duobę hidroizoliacine medžiaga galite pripildyti ją vandens - iki kraštelių. Jeigu naudojote plėvelę, palikite kūdrą pastovėti per naktį. Rytą galėsite apkirpti nereikalingus jos kraštelius. Vandens telkinuko kraštus papuoškite akmenimis. Jiems pritvirtinti naudokite sumaišytus smėlį (20 dalių) ir statybinį skiedinį (l dalis). Kad vanduo neišbėgtų, akmenys turi iškilti virš jų maždaug 5 centimetrus. Dabar galite pasirūpinti kūdros flora ir fauna. 0,2 kvadratinio metro plote gali būti po vieną augalą, bet jie neturi užimti daugiau nei du trečdalius telkinio paviršiaus. Kiekvienai 7,5 centimetro dydžio žuvytei irgi turi tekti po 0,2 kvadratinio metro.
Tvenkinio priežiūra
Jeigu viską padarysite teisingai, savo rankomis sukurtą vandens telkinį prižiūrėti nebus sunku. Į jį reikės reguliariai pilti vandens, ypač karštomis, sausomis dienomis. Vandens atsargas galėsite papildyti tiesiai iš žarnos, jeigu esate tikri, kad jis nechloruotas. Žuvelėms ir gležniems dumbliams reikia minkšto lietaus vandens. Nedideliame tvenkinyje nesunku kovoti ir su žydinčiu vandeniu - parduotuvėje galima įsigyti specialių priemonių. Naudodami netinkamus, stipriai veikiančius chemikalus, galite pražudyti dumblius ir žuvis. Vandens augalus geriausia laikyti plastikiniuose indeliuose su 2,5 centimetro diametro skylute dugne. Žiemą juos bus lengva išimti iš kūdros. Žuvytėms šaltuoju metų laiku teks pagyventi namų akvariume. Pavasarį į tvenkinuką sugrįžusi flora ir fauna žavės ne mažiau nei bundanti gamta.
Pagrindiniai tvenkinių hidroizoliacinės dangos tipai
Tvenkiniai, kaip dauguma vandens telkinių, klojami hidroizoliacinėmis dangomis. Jos dar vadinamos hidroizoliacinėmis plėvelėmis ar membranomis. Lietuvoje paplitusios ir dažniausiai naudojamos PVC (angl. Polyvinyl chloride), HDPE (angl. High-density polyethylene) ir EPDM (angl. Ethylene propylene diene monomer) hidroizoliacinės dangos ir dekoratyvios žvirgždinės dangos.
- PVC danga: Gerai pritaikyta mažesniems vandens telkiniams, dekoratyviniams tvenkiniams.
- HDPE danga: Skirta didelių tvenkinių hidroizoliacijai, kadangi ji yra sutankinta ir labai tvirta bei turi dvigubai ilgesnę tarnavimo trukmę (net iki 50 metų).
- EPDM danga: Naudotina, jei tvenkinys turi sudėtingą daugiapakopę dugno formą, taip pat puikiai tinka dekoratyviniams baseinams, eko baseinams ar kitiems nedideliems vandens objektams.
HDPE ir EPDM hidroizoliacinės dangos tarpusavyje yra patikimai sujungiamos vulkanizuojant, o PVC danga arba klijuojama PVC klijais arba vulkanizuojama.
Žemės gruntas nuolat juda. Net jei labai gerai išvalėte tvenkinio dugno gruntą prieš klojant hidroizoliacinę plėvele, vis tiek, metams bėgant, medžių šaknys ir jų stumiami akmenys gali deformuoti ir pradurti hidroizoliacinę dangą.
Geotekstilė
Geotekstilė (dar vadinama geomembrana, audeklu ar tekstilės paklotu) klojama po hidroizoliacine danga, t. y. tarp dangos ir grunto.
Tekstilės paskirtis - dangos veiksminga ilgaamžė apsauga nuo mechaninių pažeidimų, t. y. grunte likusių statybinių medžiagų, aštrių akmenų, medžių šaknų ir pan. Pabrėžtina, kad tekstilės audeklas yra būtinas.
Jei ant hidroizoliacinės dangos bus dedami akmenys ar akmens skalda, geotekstilę būtinai paklokite iš abiejų hidroizoliacinės dangos pusių.
Tvenkinio priežiūros patarimai
- Reguliariai valykite tvenkinį nuo dumblių ir kitų nešvarumų.
- Naudokite tinkamą vandens filtravimo sistemą.
- Pasirūpinkite, kad tvenkinyje būtų pakankamai augalų.
- Reguliariai keiskite dalį tvenkinio vandens.
- Stebėkite žuvų sveikatą ir elgesį.