Kaip pagerinti glikuotą hemoglobiną (HbA1c)

Glikozilintas hemoglobinas (HbA1c) daugiausia naudojamas glikemijos kontrolei kontroliuoti diabetu sergantiems pacientams, kurių pagrindinis tikslas yra palaikyti kuo artimesnį normaliam gliukozės kiekį kraujyje. Tai padeda išvengti komplikacijų (inkstų, akių, širdies ir kraujagyslių sistemos bei nervų pažeidimo), kurias sukelia nuolat padidėjęs gliukozės kiekis.

A1C tyrimas rodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje, matuodamas procentą hemoglobino, prie kurio prisijungė cukrus. Kuo didesnis šis procentas - tuo didesnė diabeto ir jo komplikacijų rizika. A1C parodo vidutinį cukraus kiekį kraujyje per tris mėnesius, nustatant glikozilinto hemoglobino procentą. Tai vadinama glikozilintu hemoglobinu.

A1C testas ir jo reikšmė

Kadangi apie 95-98 % hemoglobino yra A1 tipo, o jo potipis A1C yra dažniausias, jis ir pasirenkamas kaip gliukozės kontrolės rodiklis. Tyrimas nereikalauja specialaus pasiruošimo - prieš jį nereikia badauti, o mėginys gali būti paimtas bet kuriuo paros metu. Rezultatai padeda įvertinti ilgalaikę cukraus kontrolę.

Kas yra A1C ir ką jis matuoja?

A1C tyrimas parodo, kiek gliukozės per paskutinius 3 mėnesius buvo prijungta prie hemoglobino. Kadangi padidėjęs cukraus kiekis kraujyje lemia didesnį gliukozės prisijungimą prie hemoglobino, A1C yra patikimas rodiklis, leidžiantis stebėti diabeto eigą ir komplikacijų riziką.

Kaip veikia A1C testas? Daugiau gliukozės kraujyje → daugiau prisijungusio gliukozės prie hemoglobino. Aukštesnis procentas reiškia blogesnę gliukozės kontrolę.

Gydytojas taip pat gali pateikti eAG - tai apskaičiuotas vidutinis gliukozės kiekis (mg/dl), kuris atitinka A1C lygį.

Diabeto diagnozavimo lentelė:

Jei A1C rezultatai rodo prediabetą, žmogus gali imtis sveikos gyvensenos pokyčių - subalansuota mityba, fizinis aktyvumas - kurie gali padėti išvengti 2 tipo diabeto.

Esant padidintam A1C lygiui, patartina kreiptis į gydytoją dėl išsamesnių tyrimų ir individualaus gydymo plano. Dažniausiai tikslinis A1C diabetu sergantiems žmonėms yra 7 % ar mažiau, tačiau šį tikslą geriausia nustatyti individualiai su gydytojo pagalba.

Aukšto A1C komplikacijos

Padidėjęs A1C gali reikšti ne tik diabetą, bet ir didesnę komplikacijų riziką. Tai gali būti signalas, kad esamas gydymo planas neveiksmingas arba būtina koreguoti gyvenimo būdą.

Galimos komplikacijos:

• Inkstų ligos
• Regėjimo sutrikimai (diabetinė retinopatija)
• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Insultas
• Neuropatija
• Metabolinis sindromas

CD kontrolės ir gydymo tikslai

CD gydymo tikslas vyresniems pacientams, kaip ir jaunesniems, yra hiperglikemjos korekcija ir komplikacijų rizikos mažinimas. Tačiau senyvo amžiaus pacientai ne visada savimi gali pasirūpinti patys. Gydymo tikslai parenkami individualiai, įvertinus sergančiojo funkcines galimybes ir gretutines ligas.

Tikslinės HbA1c ir glikemijos vertės parenkamos pacientui įvertinus CD komplikacijų išsivystymo riziką, numatomą gyvenimo trukmę, hipoglikemijų riziką. Pacientams, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė ilgesnė nei 10 metų, rekomenduojamas tikslinis HbA1c yra <7,5 proc. (58,5 mmol/mol). Pacientams, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė mažesnė nei 10 metų, kurie serga gretutinėmis ligomis, rekomenduojamas tikslinis HbA1c yra ≤8,0, rekomenduojama glikemija nevalgius ir po valgio - 8,9-9,4 mmol/l. Vyresniems nei 85 metų pacientams tikslinis HbA1c gali siekti 8,5 proc., glikemija prieš ir po valgio - iki 11,1 mmol/l. Gydymo tikslas - išsaugoti gyvenimo kokybę, išvengti hipoglikemijų ir komplikacijų. Šie tikslai atitinka rekomenduojamus Amerikos geriatrų asociacijos, Amerikos diabeto asociacijos ir Tarptautinės diabeto federacijos ir Europos diabeto federacijos kriterijus.

Kaip nustatomi A1C tikslai?

Kadangi kiekvieno žmogaus sveikatos būklė skirtinga, nėra vieno „teisingo“ A1C tikslo visiems. Gydytojas atsižvelgs į: dabartinį A1C lygį, sveikatos būklę, amžių, kitus rizikos veiksnius.

Jei rezultatai normalūs - tikslas yra išlaikyti esamą lygį. Jei per aukšti - reikalingi pakeitimai.

Štai keletas patarimų, kaip sumažinti A1C lygį:

• Vaistų koregavimas: Gali tekti keisti vaistus ar jų dozes. Labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: Judėjimas padeda kūnui efektyviau naudoti gliukozę. Rekomenduojama bent 150 min. per savaitę.
• Svarbu išlaikyti A1C lygį tiksliniame intervale. Konkretus tikslas kiekvienam žmogui gali būti skirtingas - jis priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų veiksnių.

Gyvenimo būdo korekcija

Koreguoti gyvenimo būdą (fiziniai pratimai, dieta, kūno masės mažinimas) rekomenduojama visiems pacientams, sergantiems CD. Nustatyta, kad vyresni pacientai, pakeitę gyvenimo būdą, pasiekia geresnę gydymo kontrolę, palyginti su jaunesnio amžiaus pacientais.

• Fizinis aktyvumas: Fizinio aktyvumo rekomendacijos turėtų atitikti paciento fizines galimybes. Pacientams, kuriems nustatyta didelė kardiovaskulinių įvykių rizika, prieš fizinio aktyvumo didinimą rekomenduojama atlikti elektrokardiogramą ir / ar funkcinius krūvio mėginius. Rekomenduojamas minimalus fizinis aktyvumas - 30 min./d. vidutinis fizinis aktyvumas per savaitę.
• Mityba: Parenkamas individualus mitybos planas. Jį rekomenduojama pritaikyti pagal paciento amžių, gretutines ligas.

Medikamentinė terapija

Vyresnio amžiaus CD sergantiems pacientams, be gyvenimo būdo korekcijos, kaip pirmojo pasirinkimo gydymas rekomenduojamas metforminas. Jis nesukelia hipoglikemijų. Metforminas nerekomenduojamas pacientams, kuriems sutrikusi inkstų funkcija ar kurie serga ūminiu širdies nepakankamumu.

Jeigu CD gydymo pradžioje paciento HbA1c >9 proc. (74,9 mmol/mol) arba alkio glikemija >13,9 mmol/l, arba dieną glikemija >16,7 mmol /l, arba yra ketonurija, rekomenduojama gydymą pradėti insulinu.

Visi hipoglikemizuojantys vaistai ir insulinas gali būti tinkami geriatriniams pacientams, nors yra ir tam tikrų išimčių. Pirmiausia rekomenduojama rinktis vaistus, kurie sukelia mažiausią hipoglikemijos riziką. Pirmenybę reikėtų teikti peroraliniams vaistams. Pagrindinis CD gydymo principas vyresnio amžiaus žmonės - pradėk pamažu ir judėk iš lėto.

• Metforminas sumažina gliukozės koncentraciją kraujyje inhibuodamas gliukoneogenezę kepenyse. Šis vaistas dažnai skiriamas pacientams, nes yra gerai toleruojamas, nesukelia hipoglikemijų, turi nedidelį apsauginį poveikį kardiovaskulinei sistemai.
• Tiazolidinedionai (TZD) veikia per branduolių receptorius, vadinamus peroksisomų proliferatorių aktyvinamais γ receptoriais (PPAR-γ). Šių receptorių yra riebaliniame bei skeleto raumeniniame audiniuose, kepenyse. Jie atsakingi už rezistencijos insulinui mažinimą.
• Sulfonilurėja (SU) jungiasi prie kasos beta ląstelės receptorių ir inaktyvina ATF jautrius K⁺ kanalus, todėl beta ląstelė depoliarizuojama, aktyvinami elektriniai Ca2+ kanalai, į ląstelę patekęs kalcis skatina insulino granulių migraciją ir insulino sekreciją į kraują.
• Meglitinidai veikia panašiai kaip SU preparatai - stimuliuoja kasos beta ląsteles ir insulino sekreciją. Meglitinidai veikia trumpiau negu SU preparatai, todėl skiriami prieš valgį tik hiperglikemijai po valgio mažinti, rečiau sukelia hipoglikemiją bei svorio didėjimą.
• Dipeptidilpeptidazės 4 inhibitoriai (DPP-4) slopina fermentą dipeptidilpeptidazę-4 ir prailgina endogeninių inkretinų veikimą. DPP-4 inhibitoriai didina endogeninio į gliukagoną panašaus peptido (GLP-1) ir nuo gliukozės priklausomo insulinotropinio peptido (GIP) koncentraciją, prailgina jų veikimą.
• GLP-1 aktyvina GLP-1 receptorius, todėl padidėja insulino sekrecija nuo gliukozės priklausomu būdu, atkuria ankstyvąją insulino sekrecijos fazę ir mažina glikemiją po valgio.
• Natrio ir gliukozės antrojo vienakrypčio nešėjo (SGLT-2) inhibitoriai didina gliukozės ekskreciją su šlapimu bei mažina alkio ir postprandialinės gliukozės koncentraciją kraujyje. Jie nestimuliuoja insulino sekrecijos ir nesukelia hipoglikemijos.
• Insulino terapija Jeigu CD gydymo pradžioje HbA1c >9 proc. (74,9 mmol/mol) arba alkio glikemija >13,9 mmol/l, arba dieną glikemija >16,7 mmol/l, arba yra ketonurija, rekomenduojama gydymą pradėti insulinu.

Kad cukraus kiekis kraujyje būtų tinkamas, būtina laikytis gydytojo skirto gydymo plano. Pirmosiomis gydymo savaitėmis gali padidėti per mažo cukraus kiekio kraujyje (hipoglikemijos) atsiradimo rizika.

Dažniausiai žemo cukraus kiekio kraujyje simptomai labai greitai išnyksta pavartojus kokios nors cukraus formos, pvz., gabalinio cukraus, saldžių sulčių ar saldintos arbatos. Visada būtina nešiotis cukraus (gliukozės tablečių, cukraus kubelių). Nepamirškite, kad saldikliai neveiksmingi.

Jei kraujyje cukraus kiekis per mažas (yra hipoglikemija) ar per didelis (yra hiperglikemija) arba jei dėl šių sutrikimų atsiranda regos sutrikimų, gebėjimas susikaupti ar reaguoti gali pablogėti. Turėkite omenyje, kad galite sukelti pavojų sau ir kitiems (pvz., vairuodami automobilį ar valdydami mechanizmus).

Visada vartokite šį vaistą tiksliai kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.

Jei pavartojote per daug tablečių, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba artimiausią greitosios medicininės pagalbos skyrių. Simptomus galima palengvinti nedelsiant suvalgius cukraus (4-6 gabalėlius) arba išgėrus saldžių gėrimų ir po to suvalgius sotų užkandį arba valgį. Jei pacientas prarado sąmonę, nedelsdami praneškite gydytojui ir iškvieskite greitąją pagalbą. Tą patį turi padaryti bet kas kitas (pvz., vaikas), netyčia išgėręs šio vaisto.

Tačiau, jei pamiršote išgerti Gliclada, kitą dozę vartokite įprastu metu.

Kadangi gydymas nuo diabeto dažniausiai trunka ilgą laiką, turėtumėte pasitarti su gydytoju prieš nutraukdami šio vaistinio preparato vartojimą.

tags: #ka #daryti #kad #butu #gera #glikuotas