Jeigu Vilniuje kada nors dienos šviesą išvys užbaigtas nacionalinis stadionas - jį neabejotinai bus galima laikyti svarbiausiu statiniu šalies istorijoje ir tikru stebuklu. Stadioną Vilniuje bandoma pastatyti jau ne vieną dešimtmetį.
Dabar, kai milijonai europiečių aktyviai stebi Vokietijoje vykstantį Europos futbolo čempionatą, Lietuvos stadiono trūkumas yra pastebimas kaip niekad. Ar ši nesibaigianti istorija reiškia, kad Lietuva nacionaliniu stadionu pasidžiaugti taip niekada ir negalės? O jeigu stadionas vis dėlto ir bus pastatytas, kokia gi bus jo galutinė vertė?
Šiame straipsnyje panagrinėsime Vilniaus nacionalinio stadiono statybų istoriją, susidūrimus su iššūkiais ir dabartinę situaciją. Taip pat palyginsime Lietuvos situaciją su kitų šalių patirtimi, siekiant suprasti, kodėl šis projektas toks sudėtingas ir brangus.
Prakeiktas stadionas, kurio statyba truko 40 metų
Vilniaus nacionalinio stadiono istorija
Juk šis stadionas pradėtas projektuoti dar sovietiniais laikais, 1985 m. Projektas patvirtintas 1987 m., o po metų prasidėjo darbai. Tačiau jie buvo sustabdyti 1993 m., konstrukcijos ir pamatai buvo užkonservuoti.
2008 m. vėl buvo prisiminta idėja projektą atkurti, tuometinė valdžia tam surado 33,6 mln. eurų sumą, tačiau to nepakako. Neradus daugiau finansuotojų, darbai vėl ėmė ir sustojo, objektas liko stovėti apleistas.
2015 m. vėl pasirodė kalbų, kad nacionalinio stadiono projektas gali būti atkurtas. Statybų vietoje - tik žvyro ir grunto krūvos, nors dešimtys milijonų eurų jau yra paleista vėjais.
Sumokėta jau 37 mln. eurų statybos darbams, dar 3,5 mln. eurų skirta griovimo darbams, o 40 mln. eurų pasiėmė „BaltCap“ ir Šarūnas Stepukonis.
Dabar kalbama, kad turėtų prasidėti dar vienas naujas etapas. Vilniaus miesto savivaldybė turi naują rangovą „Hanner“, kuris stadioną įsipareigojo pastatyti už 157 mln. eurų.
Tačiau net ir dabar jokie darbai nevyksta, o jiems sustojus, toliau sakoma, kad stadiono statybos dar brangs: maždaug apie 40 mln. eurų - būtent tiek, kiek ir pralošė Š. Stepukonis.
Projekto kaina tik auga, o statybos taip ir lieka įstrigusios.
Stadioną Vilniuje bandoma pastatyti jau ne vieną dešimtmetį. ELTA nuotrauka
Dabartinė situacija ir perspektyvos
Birželio pradžioje Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atidėjo vertinimo dėl stadiono projekto pokyčių pateikimą. Kaip kalbėjo VPT vadovas Darius Vedrickas, šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos su Vilniaus miesto savivaldybe dėl bendros ir „visiems priimtinos metodikos“, taip pat buvo kreiptasi į papildomus ekspertus dėl įvertinimo.
Vilniaus miesto taryba dar gegužės mėnesį grįžo prie stadiono ir viso daugiafunkcio komplekso statybos koncesijos sutarties pakeitimų. Pagal juos, projekto kaina esą mažės beveik 20 tūkst. eurų daugiau, nei buvo patvirtinta vasarį. Pagal siūlomus pakeitimus, palyginti su vasarį patvirtintu sutarties projektu, indeksuojant kainą sumažėtų savivaldybės ir Vyriausybės dalis, bet didėtų projekto bendrovės dalis, taip pat mažiau brangtų komplekso statyba.
Vis tik, jei Vilniaus savivaldybės ir Vyriausybės įsipareigojimų suma mažėja 19,9 tūkst. eurų iki 157,24 mln. eurų (su PVM), tačiau ji ir toliau yra net 1,18 mln. eurų didesnė nei iki indeksavimo vasarį. Stadionas Vilniuje vis dar atrodo tolima svajonė.
Sostinės savivaldybės administracija teigia, jog naują projekto vertę pakoregavo atsižvelgiant į balandį pateiktas VPT pastabas.
„BaltCap“ skandalas
Primename, kad stadiono projektą iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ perėmė nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“.
O „BaltCap“ susidūrė su reputacijos problemomis būtent dėl Š. Stepukonio. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino. Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).
Dėl jo veiklos iš viso atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmojo atveju, prokuratūros teigimu, milijonus eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti, kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Dar 2022 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kai iš bendrovės „Paysera LT“ buvo gauta informacija apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
„Hanner“ ir A. Avulio vizija
Bendrovės „Hanner“ savininkas Arvydas Avulis vis dar mano, kad stadiono statybas galėtų užbaigti iki 2026 m.
„Hanner“ už 6 mln. eurų ketina iš „BaltCap“ perimti pagrindinės „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ akcininkės „Venetus Capital“ vertybinius popierius.
Numatoma, kad visą daugiafunkcį kompleksą sudarys nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.
Skaičiuojama, kad statybos darbai brangs 27,1 mln. eurų, dar prisideda naujų darbų, 3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universalios arenos įrengimas. Tai reiškia dar 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.
Nors „Hanner“ vadovas A. Avulis vis dar tiki, kad dėl projekto galima rasti susitarimą, tačiau nežino, kaip būtų galima kompleksą pastatyti už mažesnę kainą.
„Esmė labai paprasta, esame paskaičiavę, už kiek galime pastatyti šį kompleksą. VPT teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė galėjo geriau susiderėti. Mūsų derybos su savivaldybe vyko gana kietai, kiek mes galėjome, tiek padarėme nuolaidų, toliau tiesiog nepajėgiu, nežinau, kaip pastatyti už mažesnę kainą“, - sako A. Avulis.
VPT anksčiau pranešė, kad nacionalinio stadiono koncesinės sutarties projekto pakeitimuose trūksta kainos apskaičiavimo pagrįstumo, todėl Vilniaus savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rizikuoja permokėti už projektą. VPT teigimu, taip pat nėra aišku, kodėl kainų padidėjimo rizika nėra dalijamasi tarp visų šalių, o atsakomybė visiškai perkeliama savivaldybei ir ministerijai.
Palyginimas su kitų šalių patirtimi
Net jei kada nors ir bus baigtas, jau dabar aišku, kad nacionalinis stadionas Lietuvoje atsieis šimtus milijonų eurų, o jo statybos bus užtrukusios bent 40 metų, nors dauguma valstybių, net mūsų kaimyninės šalys, panašius projektus sėkmingai baigia net keliolika kartų pigiau ir žymiai greičiau.
Šimtus milijonų kainuojantys stadionai - tik Lietuvoje.
Stadionai Lenkijoje statomi keliolika kartų pigiau ir greičiau nei Lietuvoje. ELTA nuotrauka
Lenkija
Pavyzdžiui, Lenkijoje, Plocko mieste modernus 15 000 vietų stadionas pastatytas per 4 m. nuo projekto pradžios ir jau buvo atidarytas pernai. Iš viso jis kainavo 170 mln. zlotų arba kiek daugiau nei 36 mln. eurų.
Lenkijoje tai įprastai greitai įvykdytas projektas, už logišką kainą. Iki 2028 m. šalyje turėtų atsirasti net 35 aukščiausius reikalavimus atitinkantys stadionai, visų jų statyba kainuos virš 2 mlrd. eurų.
Varšuvos „Polonia“ stadionas, turintis 16 000 sėdimų vietų, bus bene didžiausia šalies investicija, bet ir ji kainuos 500 mln. zlotų arba 115 mln. Eur, o kartu dar turės ir uždarą krepšinio areną.
Ruch Chorzow klubo stadionas, taip pat turintis 16 000 sėdimų vietų, po ilgų diskusijų metų tapo daugiau nei 100 proc. brangesnis, palyginti su prieš dešimtmetį atliktais išskaičiavimais, tačiau net ir šio stadiono vertė dabar siekia 249 mln. zlotų arba daugiau nei 57 mln.Eur.
Latvija
Latvijoje stadionai taip pat statomi žymiai paprasčiau ir pigiau. Pavasarį pasirodė žinia, kad Ryga imasi jau antrojo miesto stadiono projekto.
Planuojama, kad naujas stadionas turėtų talpinti nuo 15 iki 20 tūkst. žmonių, o jo statybų pabaiga numatoma ne anksčiau kaip 2027-aisiais metais. Latvijos futbolo federacijos prezidentas Vadimas Lašenko šiuo metu skaičiuoja, kad stadiono statybų išlaidos sieks 50 mln. eurų.
Šiuo metu Rygos miesto taryba sprendžia dėl statybų vietos. Balandžio pradžioje pasirodė informacija, kad atsakingas savivaldybės komitetas jau pritarė daugiau kaip 10 hektarų žemės sklypo panaudojimui statybai.
Valdininkai linkę stadioną statyti centrinėje miesto dalyje, kartu tvarkant aplinkinę infrastruktūrą, tad manoma, kad bus pasirinktas žemės sklypas Lucavsaloje.
Manoma, kad projekte dalyvaus investuotojai ne tik iš Latvijos, bet ir iš tarptautinės bendruomenės, įskaitant Jungtinius Arabų Emyratus.
JAE verslininkas Mohamedas Ali Alabbarras jau susitiko su vietos valdžia bei Finansų ministerijos ministru. Susitikimo metu buvo aptariamas potencialus verslininko įsitraukimas į stadiono statybas. Šiuo metu Rygoje jau yra vienas stadionas, talpinantis apie 10 tūkst. žmonių.
Kaunas - gerasis pavyzdys Lietuvoje
Lietuva taip pat turi stadioną, tačiau ne nacionalinį. Laikinoji sostinė Kaunas turi visus tarptautinius standartus atitinkantį stadioną, kuris buvo užbaigtas dar 2022 m.
Nuo tada jame vyko ne vienos, gausų sirgalių būrį sutraukusios futbolo varžybos ar grandiozinis koncertas. O ir statyboms čia neprireikė nei dešimtmečių, nei šimtų milijonų išlaidų: viso stadiono kaina siekė 43 mln.
Kauno miesto savivaldybė stadioną 15 metų išnuomojo bendrovei „Kauno arena“, kuri valdo ir šalia veikiančią Kauno sporto halę bei „Dariaus ir Girėno teniso kortus“.
Tiek Dariaus ir Girėno stadione yra sėdimų vietų. Tačiau koncertų ar kitų renginių metu šis skaičius gali padvigubėti ar net patrigubėti!
Stadiono atidarymo iškilmės įvyko 1924 m. rugsėjo mėnesį, tačiau stadiono statybos darbai tęsėsi iki pat nepriklausomybės pabaigos.
Lietuvai atkūrus valstybingumą, stadionui, o kartu ir visam sporto kompleksui, suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas (sovietmečiu stadionas vadintas Respublikiniu sporto kombinato stadionu). 1998 m. įrengta nauja moderni bėgimo danga, mediniai suolai pakeisti plastikinėmis kėdėmis.
2022 m. pasibaigus rekonstrukcijai, stadione esančių vietų skaičius nuo 9,5 tūkst. padidėjo iki 15 tūkst., visos tribūnos uždengtos stogu. Stadionas turi šildomą dangą, atitinka aukščiausios 4-os UEFA kategorijos reikalavimus.
Dariaus ir Girėno stadionas: svarbiausi faktai
| Faktas | Duomenys |
|---|---|
| Atidarymo metai | 1924 m. |
| Rekonstrukcijos pabaiga | 2022 m. |
| Sėdimų vietų skaičius | 15 000 |
| Stadiono kaina | 43 mln. eurų |
Infrastruktūros gerinimas aplink Vilniaus nacionalinį stadioną
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad į infrastruktūrą aplink statomą nacionalinio stadiono kompleksą šalia „Akropolio“ Šeškinėje sostinės savivaldybė investuos „reikšmingą“ sumą, o ją įrengti žadama iki 2027-ųjų pabaigos, kai bus baigta ir viso komplekso statyba.
V. Benkunskas kol kas neatskleidė investicijų į infrastruktūrą sumos, tačiau, anot jo, tai bus „reikšminga“ suma.
„Taip, galim sakyti, tyčia ar netyčia, bet sutapo, kad panašiai, kai baigsis stadiono ir viso daugiafunkcinio komplekso statybos darbai, miestas irgi panašiu laikotarpiu turi irgi su savo darbais užsibaigti“, - teigė meras.
Anot jo, šiuo metu baigiamas rengti Mamutų parko šalia būsimo stadiono komplekso techninis projektas, jį vystyti numatoma keliais etapais.
„Šiuo metu kaip tik yra baigiamas rengti Mamutų parko techninis projektas, tai yra miesto projektas, kuris leis sujungti pėsčiųjų takais visą sklypą, pėstiesiems nuo senamiesčio būtų jungtys, kad iš ar į stadioną, į visus kitus objektus būtų galima judėti ne automobiliu, bet kitais būdais - viešuoju transportu ir, aišku, pėsčiomis“, - aiškino meras.
Jo teigimu, taip pat bus pertvarkoma Gelvonų-Ozo gatvių sankryža. Be to, anot mero, ties Ukmergės ir Ozo gatvių sankryža atsiras požeminė pėsčiųjų perėja.
Nacionalinio stadiono statybos - pagal planą
Nacionalinio stadiono projektą iš investicijų bendrovės „BaltCap“ perėmusios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Hanner“ savininkas ir vadovas Arvydas Avulis sako, kad projektas vyksta pagal planą.
„Šiuo metu didžiąją dalį darbų vykdo „Naresta“. Jos pagrindinis objektas yra 18 tūkstančių vietų stadionas. Šiuo metu baigiami polių darbai, pamatų darbai vykdomi. Spalio mėnesį turėtų iškilti kranai, lapkričio mėnesį turėtų būti pradėtos montuoti stadiono konstrukcijos“, - žurnalistams sakė A. Avulis.
„Didžioji dalis darbų turėtų būti daroma būtent kitais metais, o 2027-aisiais jau pereisim į baigiamuosius darbus - įrenginėsim ir pačias futbolo aikštes“, - pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu vyksta derybos su metalo konstrukcijų tiekėjais.
Anot „Hanner“ vadovo, šiuo metu ruošiamasi ir kultūros centro statyboms - jas įgyvendins kita projekto rangovė „Kalvasta statyba“.
Pasak verslininko, statybos leidimą 5 tūkst. sėdimų vietų sporto arenai planuojama gauti iki metų pabaigos.
Ar išsipildys V. Benkunsko svajonė perkirpti stadiono kaspiną?
Sostinės meras eiti šias pareigas pradėjo dar 2023-aisiais, o miesto vado kadencija, kaip žinia, trunka keturis metus. Taigi, teoriškai, V. Benkunskas ją turėtų baigti jau 2027 metais. Visgi, ganėtinai liūdnas faktas, kad tiek dėl stadiono plušėjęs ir per šį laikotarpį žilstelėjes meras, tikėtina, jo neperkirps. Nebent būtų perrinktas antrajai kadencijai, ko jis pats labai tikisi, tačiau pačių miestelėnų kalbos rodo ką kita - mero kėdėje sėdinčiu V. Benkunsku šie atsikratytų vos pasitaikius pirmai progai.
Dar vasario pabaigoje nacionaliniam transliuotojui LRT duotame interviu V. „(…) Na, galbūt tos juostelės man šitoje kadencijoje ir nepavyks nukirpti, bet tikrai tikiu, kad finišo etapas ne už kalnų“, - anuomet viltimis pasidalino V.