Ką Daryti, Jei Tvora Pastatyta Už Sklypo Ribos: Ekspertų Patarimai ir Įžvalgos

Tvoros statyba - svarbus žingsnis siekiant užtikrinti privatumą, saugumą ir estetinį sklypo vaizdą. Tačiau, norint išvengti nesklandumų su kaimynais ir teisinių problemų, būtina laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atkreipia dėmesį į pagrindinius aspektus, kuriuos reikia žinoti prieš pradedant tvoros statymo darbus.

Tvoros Pasirinkimo Aspektai

Renkantis tvorą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus: iš ko tvora pagaminta, kiek ir kokios priežiūros reikalauja, bei kaip jos išvaizda keičiasi bėgant metams. „Senukų“ ekspertai apžvelgia populiariausius lietuvių pasirinkimus ir pataria, į ką atkreipti dėmesį renkantis tvorą savo kiemui. Lietuviai dažniausiai renkasi iš dviejų populiariausių tvorų variantų:

• Segmentinė tvora: pasižymi patvarumu bei geru kainos ir kokybės santykiu, nesudėtingu montavimu bei paprasta priežiūra.
• Tinklinė tvora: verta rinktis tiems, kurie nori nebrangiai apsitverti savo teritoriją.

Segmentinės Tvoros Tipai

Segmentai yra skirstomi į:

• Vielinius
• Dekoratyvinius (metalinius, suvirintus iš metalo vamzdelių su kalviškais elementais)
• Polisadinius
• Su tvoralenčių užpildu

Tvoralentės gali būti pagamintos taip pat iš skirtingų medžiagų: medžio, skardos ir medžio kompozito. Pasirinkus tvoralentes, teks nuspręsti ir kaip jas montuosite: vertikaliai, horizontaliai, iš vienos ar abiejų tvoros pusių.

Tinklinių Tvorų Tipai

Šios kategorijos tvoros dar skirstomos į virinto tinklo arba pinto tinklo tvoras. Pinto tipo tinklai dar skirstomi į regztus ir miškinius.

• Miškiniai tinklo tvora tiks didelės teritorijos aptvėrimui ir sklypo apsaugai nuo laukinių gyvūnų.
• Regzto tinklo tvora tinkamiausia aplink laisvalaikio erdves, pavyzdžiui, tinklinio ar teniso aikšteles.
• Virinto tinklo tvora yra alternatyva vielinio segmento tvorai, kurios tankumą galima rinktis iš kelių rūšių.

Profesionalai atkreipia dėmesį, kad vieliniai ir dekoratyviniai segmentai puikiai tiks tiems, kurie nori džiaugtis vaizdu šalia savo sklypo, jei gyvenama miškingoje ar gražaus kraštovaizdžio vietovėje. Be to, vieliniai segmentai montuojami greičiausiai ir paprasčiausiai. O norintiems daugiau privatumo, rekomenduojama rinktis polisadinius ar tvoralentėmis užpildomus segmentus.

Specialistai pastebi, kad skirtingą tvorą namų savininkai renkasi fasadinėje ir likusioje sklypo dalyje. Fasadinėje tvoros pusėje svarbiausią dalį sudaro vartai ir varteliai, pagal kuriuos toliau derinama tvora. Šiai tvoros pusei šeimininkai skiria itin didelį dėmesį - juk fasadinė tvoros pusė pasitinka svečius ir lemia bendrą sklypo estetinį vaizdą. Dažnai fasadinė tvoros dalis būna pagaminta iš brangesnių medžiagų, matomi įdomesni dizaino sprendimai, o likusi tvoros dalis būna paprastesnė - iš vielinio segmento ar tinklinės tvoros.

Ar Reikalingas Statybų Leidimas?

Jei planuojate statyti iki 2 m aukščio tvorą, nutolusią bent 1 m atstumu nuo kaimynų sklypo, nereikalingas nei statybų leidimas, nei kaimynų sutikimas. Tokiu atveju taikomos tik išimtys tvoroms, kurios įrenginėjamos saugomose ar išskirtinėse teritorijose.

Tvora, statoma arčiau nei 1 m atstumu nuo kaimyno sklypo, turi atitikti insoliacijos reikalavimus, kad statinys nepablogintų situacijos gretimuose sklypuose, užstodamas saulės šviesą. Taip pat tvoros cokolis neturi užkirsti kelio paviršinių vandenų tekėjimui iš gretimo sklypo. To nepaisyti galima tik gavus besiribojančių sklypų savininkų sutikimus.

Jei tvorą norite statyti tiesiai ant sklypo ribos su kaimynais, taip pat teks gauti raštišką jų sutikimą. O nusprendus įrengti aukštesnę nei 2 m tvorą, reikės savivaldybei pateikti prašymą dėl statybų leidimo.

Prie Ko Derinti Tvorą?

Ilgalaikė tvora sklype dažniausiai atsiranda jau pabaigus namo statybas. Ekspertai rekomenduoja tvoros dizainą derinti prie namo stiliaus, tačiau tvoros spalva nebūtinai turėtų sutapti su fasado spalva. Ją galima derinti su namo detalėmis, pavyzdžiui, langų rėmais, palangėmis, durimis ar net pašto dėžute.

Pačios tvoros elementai taip pat turi derėti tarpusavyje. Greičiausias ir pigiausias variantas yra miškinio tinklo tvirtinamas tiesiog prie medinių kuolų, tačiau jis nėra tinkamas ir estetiškas mieste ar gyvenvietėje. Tinklinė arba segmentinė tvora gali būti tvirtinama prie apvalių ir keturkampių metalinių stulpų pagal poreikį. Pats tvirčiausias ir ilgaamžiškiausias yra tvoros tvirtinimas prie betoninių stulpelių. Taip pat reikėtų įvertinti tvoros pamato poreikį - jis gali būti ne tik betonuojamas, tačiau ir surenkamas.

Renkantis tvorą, reikėtų apsvarstyti ir želdinių poreikį bei dizainą. Polisadiniai ar tvoralentėmis dengiami segmentai, suteikiantys privatumo, gali būti apželdinami mažaūgiais krūmynais ar daugiametėmis gėlėmis. Prie tinklinio segmento ir tinklinės tvoros galima sodinti spygliuočių ar lapuočių gyvatvores, kurios apsaugos nuo pašalinių žvilgsnių. Jei tinklinės tvoros neketinate apželdinti, privatumo suteiks lengvai montuojamos tvorų juostos.

Tvora sklypui suteikia užbaigtumo, vientisumo jausmą, tad pasirinkti tvoros dizainą ir spalvą būtina atsakingai, juk tai svarbus akcentas, statomas daugeliui metų. O jei kyla bent menkiausių dvejonių dėl tvoros dizaino pasirinkimo, patariama kreiptis į profesionalus.

Atlikite Namų Darbus

Pasak žinovų, prieš įrengiant tvorą, būtina kruopščiai apsvarstyti ir įvertinti aspektus, kurie lems galutinį sklypo vaizdą - tinkamai atlikti namų darbai yra vienas pagrindinių tinkamai pastatytos tvoros kriterijų:

• Teritorijos ribos. Tveriant tvorą, būtina žinoti savo teritorijos ribas tam, kad jūsų tvora nebūtų pastatyta kaimyno ar valstybinėje žemėje. Tvoros pastatymas ne savo teritorijoje gali baigtis baudomis ir įpareigojimu tvorą nugriauti. Aiškių ribų išaiškinimui reikia kreiptis į Registrų centrą ar matininkus, kurie atliks sklypo kadastrinius matavimus.
• Sklypo išmanymas. Sklypo savybės, tokios kaip dirvožemis, gali lemti tvoros montavimo specifiką - vėjuotoje, smėlingoje vietoje reikės rinktis ilgesnius stulpus. Svarbu žinoti, kad stulpo ilgis turi būti bent 50 cm ilgesnis už planuojamos tvoros aukštį.
• Komunikacijos. Statant tvorą iškasamos gilios duobės kuolų įtvirtinimui, tad prieš tai svarbu pasidomėti, ar būsimos tvoros linijoje nėra elektros laidų, komunalinių vamzdynų. Juk nenorėtumėte pažeisti šių komunikacijų, nutraukti jų tiekimą ir sukelti nepatogumų kaimynams.
• Specialistų pagalba. Tvoros montavimas - didelis ir atsakingas darbas, tad atitinkamai reikėtų įvertinti, ar tokios svarbos statinį galite statyti patys.

Ką Daryti, Jei Tvora Pastatyta Ne Savo Teritorijoje?

Lietuvoje dažna situacija, kad kaimynas neteisėtai naudoja daugiau žemės, nei jam priklauso - t.y. “atima” ar kitaip savo tikslais išnaudoja ir dalį kaimyninių sklypų žemės.

Pirmiausia, su kaimynu verta pamėginti susitarti geruoju. Jei pavyks būtina pasirašyti sutartį (kitaip kaimynas galės sakyti, kad nieko nesitarė).

Nepavykus susitarti, galite kaimyną skųsti. Taip pat įmanoma mėginti situaciją spręsti pačiam - pavyzdžiui, perkelti tvorą, jei kaimynas ją pastatė ne vietoje. Tačiau čia yra pavojus, kad jums pačiam skirs baudą už savavaldžiavimą (ypač jei kaimynas žemę užėmęs jau seniai ir jūs ilgai nieko nedarėte).

Prieš skundžiantis institucijoms būtina pasiruošti - surinkti informacijos apie savo ir kaimyno sklypus, kaimyno daromus pažeidimus, nepavykusius mėginimus su juo tartis. Reikės planų, nuotraukų, kitų dokumentų.

Galimi susitarimai su kaimynu:

• Nustatyti tikslią ribą tarp sklypų (kai ji neaiški / ginčijama).
• Kompensuoti už svetimo sklypo naudojimą (pvz. mokėti nuomą).
• Leisti tam tikru būdu naudotis svetimu sklypu ar jo dalimi (t.y. nustatyti servitutą).

Atkreiptinas dėmesį, kad, pavyzdžiui, jums pareiškus reikalavimą uždrausti neteisėtai naudotis jūsų sklypu, kaimynas gali reikšti reikalavimą (priešieškinį) leisti jam tam tikru būdu naudotis jūsų sklypu (t.y. nustatyti servitutą). Viena dažniau pasitaikančių išimčių: atvejai, kai į kaimyno sklypą negalima patekti kitaip, kaip tik per aplinkinius sklypus (t.y. kaimyno sklypas iš visų pusių apsuptas sklypų ar vandens telkinių ir nėra šalia kelio). Tokiu atveju teismas ir turėtų nustatyti servitutą, leidžiantį kaimynui į savo sklypą važiuoti per svetimą (pvz. jūsų) žemę. Tačiau jeigu kaimynas pats padarė, kad negalėtų patekti į savo sklypą (pvz. užsitvėrė kelią), servitutas neturėtų būti nustatomas.

Kaimyno Sutikimas ir Tvoros Akytumas

Ar statant tvorą bus reikalingas kaimyno sutikimas priklauso nuo to, kurioje vietoje tvorą norima statyti ir kokio akytumo - pralaidumo šviesai. Statant tvorą, kurios aukštis ne didesnis kaip 2 metrai skaičiuojant nuo žemės paviršiaus, kaimyno sutikimas reikalingas:

• Visais atvejais, kai tvora statoma ant sklypo ribos konstrukcijoms ją peržengiant;
• Visais atvejais, kai statoma aklina arba šviesos pralaidumui keliamų reikalavimų neatitinkanti tvora mažesniu nei vieno metro atstumu.

Taigi, jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (jei tvoros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro tvoros ploto (įskaitant ir stulpų bei tvoros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) - kai statmenai tvoros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis, tokiais atvejais arba reikia išlaikyti vieno metro atstumą nuo kaimyninio sklypo ribos, arba reikia rašytinio kaimyno sutikimo.

Pietinėje sklypo pusėje reikalavimų tvoros akytumui teisės aktų leidėjas nenumato. Jei norite įsirengti, pavyzdžiui, tinklinę ar segmentinę tvorą, kuri yra visiškai pralaidi šviesai, kaimyno sutikimo nereikės, jei tvoros konstrukcijos neperžengs sklypo ribos.

Tais atvejais, kai kaimyno sutikimo reikia, nepavykus susitarti teks tvorą statyti laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų - išlaikant insoliacijos arba atstumo reikalavimus.

Finansiniai Tvoros Statybos Klausimai

Statyti bendrą tvorą, t. y. tvorą bendromis lėšomis, kaimynai gali nutarti tik bendru sutarimu. Dažnai girdime, kad „aš pastačiau tvorą, o kaimynas atsisako susimokėti“. Vadovaujantis LR žemės įstatymu, savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Tad jei nutarėte statyti tvorą, tai nereiškia, kad kaimynas turi pritarti tvoros statyboms ar net ją finansuoti. Nebūtų sąžininga, jog vienas kaimynas stato jam patinkančio dizaino tvorą, o kitas - privalo finansuoti.

Statybą Leidžiantis Dokumentas (SLD)

Ar konkrečiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas priklauso tiek nuo vietovės, kurioje yra žemės sklypas, tiek nuo tvoros aukščio. Jeigu tvoros aukštis ≥ 1 iki ≤ 2 m, tuomet ji priskiriama prie I grupės nesudėtingos kategorijos statinių. Tokiam statiniui statybos leidimo nereikia išskyrus atvejus, jei žemės sklypas patenka į bent vieną iš šių teritorijų: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritoriją, esančią 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Tvora, kurios aukštis > 2 m iki ≤ 5 m, kai aukštesnių kaip 2 m užtvarų dalių akytumas ≥ 80 proc., yra priskirtina II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Tokiais atvejais statybos leidimas reikalingas, jeigu žemės sklypas yra bent vienoje iš šių teritorijų: mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Taigi, norint statyti aukštesnę nei 2 metri tvorą, pavyzdžiui, miesto teritorijoje SLD reikės, o kaimo - ne.

Senos Tvoros Keitimas

Kiekvienu atveju reikia vertinti, kam tvora priklauso. Pavyzdžiui, jei tvorą įsirengiau aš savo žemės sklype - bet kada galiu ją ardyti ir keisti kita. Tuo atveju, jei tvora buvo įrengta bendra su kaimynu - tvorą ardyti ir keisti galima tik bendru sutarimu. Vėlgi, jei susiduriama su atveju, kai sena tvora priklauso kaimynui ir, pavyzdžiui, buvę įsigyto turto savininkai davė sutikimą tokios tvoros statyboms, tuomet tvorą pakeisti vėlgi galima tik bendru sutarimu.

Pasitaiko atvejų, kai žemės sklypų ribas žymi seniai toje vietoje esanti tvora ir pasikeitus savininkams nėra galimybės nustatyti, kam ji priklauso. Tuomet abu kaimynai turi teisę šia užtvara naudotis taip, kad netrukdytų vienas kitam. Be kaimyno sutikimo negalima tokios tvoros išardyti ar pakeisti, o išlaidos jai išlaikyti ir išsaugoti apmokamos lygiomis dalimis, jeigu nesusitariama kitaip.

Pasikeitus kaimyninio sklypo savininkams galios ankstesnio savininko duotas sutikimas.

Tvoros Statyba Svetimame Sklype

Jei žemės sklypai yra suformuoti, kadastriniai matavimai atlikti ir įregistruoti, žemės sklypų ribos yra nustatytos ir aiškios, tai apie paklaidas ir tolerancijos ribas kalbėti negalime. Nerasite teisės akto, kuris numatytų, kad kaimynas gali jūsų sklype statyti tvorą, o po to teisintis paklaida.

Tuo atveju, jei kaimynas pastato tvorą jūsų sklype - turite raštu išsiųsti pretenziją reikalaudami tvorą pašalinti per protingą terminą. Kaimynui veiksmui nesiėmus - teks kreiptis į teismą. Savavališkai kaimyno tvoros griauti nerekomenduoju. Tik teismas gali nustatyti ir pripažinti, ar konkrečiu atveju yra pažeidžiamos žemės naudotojo teisės ir atitinkamai įpareigoti kaimyną imtis veiksmų. Savivaliavimas gali baigtis brangiai - tekti atlyginti kaimynui padarytą žalą.

Tvoros Statyba Bendrame Sklype

Teisės aktai nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Jei šalys susitarė, kad gali statyti statinius ir pan, reikia vadovautis naudojimosi tvarka. Jei tvarkos nėra, bendra nuosavybe šalys disponuoja ir ją valdo bendru sutarimu. Jei susitarti su bendraturčiu nepavyksta - teks kreiptis į teismą, kur geriausia iškart pasitvirtinti ir naudojimosi žemės sklypu tvarką, jei tokios nėra.

Atstumai Nuo Tvoros Iki Kitų Statinių

Stogą turintys inžineriniai statiniai - stoginės, malkinės ir kt., statomi ne mažesniu kaip 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos. Žinoma, su kaimynu galima susitarti dėl mažesnio atstumo. Jei kalbame apie šiltnamį, turintį įbetonuotą pamatą - jam taikomas trijų metrų atstumo reikalavimas. Tačiau jei šiltnamis prie žemės nėra tvirtinamas, tai gali būti traktuotina kilnojamuoju daiktu, kuriam atstumo reikalavimas netaikomas.

Įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, taip pat ir voljerai), kurių aukštis 1-2 m, priskirtinos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, o užtvaros, kurių aukštis 2-5 m (aukštesnių kaip 2 m dalių akytumas ne mažesnis kaip 80 proc.), priskirtinos II grupės nesudėtingiesiems statiniams. Ar konkrečiu atveju SLD aptvėrimas yra privalomas, reikėtų pasitarti su pagrindiniu savivaldybės architektu.

Sutikimo Turinys

Teisės aktai nenustato privalomų reikalavimų kaimyno (sklypo savininko) sutikimo turiniui, o vienintelis reikalavimas formai - sutikimas privalo būti rašytinis. Visgi norint išvengti galimų nesutarimų su kaimynais ateityje ar kaimyno argumento, kad ne tokios tvoros tikėjosi, siūlome sudaryti susitarimą, kuriame rekomenduojame detaliai aptarti: kokio aukščio, iš kokių medžiagų ir kokios spalvos žadama statyti tvora, koks bus jos akytumas, ar bus įrengiamas pamatas, kokie bus atstumai nuo sklypo ribos, o sklypo savininkas susitarime patvirtintų, jog aprašytos tvoros įrengimui neprieštarauja.

Aukštesnės nei 2 metrų aukščio tvoros statybai besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimo neužteks: priklausomai nuo vietovės, kurioje planuojama statyti tvora, (pvz. miestas, saugoma teritorija) gali prireikti ir statybos leidimo.

Želdinių Sodinimas Prie Tvoros

Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus. Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Statybos Valstybinėje Žemėje

Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą.

Sklypo Reljefo Keitimas

Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba. Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc.

Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.

Statybos Reikalavimai ir Leidimai

Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.

Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.

Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas.

Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).

Pagrindiniai aspektai, ką reikia žinoti prieš pradedant tvoros statymo darbus:

1. Statinio kategorija: pagal statinio (tvoros) aukštį.
2. Kada reikia gauti rašytinius kaimynų sutikimus?
3. Kada reikia gauti statybos leidimą?

Jei norite sužinoti daugiau apie tvorų statybos reikalavimus ir procesą, galite peržiūrėti šį vaizdo įrašą:

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį:

• Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
• Prisijungimo sąlygose bus numatyti atitinkami reikalavimai įvažiavimui.

tags: #ka #daryti #jeigu #tvora #pastatyta #uz