Ką daryti, jei kaimynai nešildo savo buto?

Gyvenant daugiabutyje, dažnai susiduriame su įvairiomis problemomis. Viena jų - kaimynai, kurie nešildo savo buto. Ši situacija gali sukelti diskomfortą, padidinti šildymo išlaidas ir netgi pakenkti pastato būklei. Tad, ką daryti, jei susidūrėte su tokia problema?

Problemos esmė

Kai kaimynai nešildo savo buto, šąla visa erdvaus buto siena. Dėl gretimai nešildomo erdvaus buto šio gyventojo namuose šąla per visą buto ilgį esanti siena. Žmogus pasakojo, kad namuose yra tekę kęsti ir vos 15 laipsnių temperatūrą.

Netipinės statybos dviejų aukštų namas - tarsi visų daugiabučių problemų pavyzdys. Gyventojų nesutarimai, bandymai pergudrauti šilumos tiekėjus ir vieni kitus, pigesnio ir patogesnio šildymo būdo paieškos - visa tai persipynę vieno daugiabučio istorijoje.

Kita vertus, tik skirtingai nuo kitų nesutarimų draskomų namų, šis - tvarkingas ir prižiūrėtas, ne kartą pagirtas už gražiai tvarkomą aplinką. Be to, gyventojų bendrija pastaruoju metu savininkų nesutarimus stengiasi spręsti taikių derybų būdu.

Kaip tai veikia kitus gyventojus?

Kai kurie gyventojai baiminasi, nes kai kažką darai neatsiklausęs, nesuderinęs su kitais, prasideda savivalė, nesutarimai, teismai. Vienas buto nešildo, kitas už šiukšlių išvežimą nemoka.

Kad jūs nešildote buto, kaimynams be abejo įtakos turi, nes per tą neįšildytą sieną, kuri jus skiria nuo kaimynų, gaunate nemažai šilumos iš tų kaimynų. Jie gali reikšti Jums dėl to pretenzijas.

Jei nešildysite būsto, visos sienos, įskaitant ir kaimynų, iš jūsų pusės šals. Vadinasi kaimynams tai bus dar viena lauko siena. Peršalusio pastato sienos gali sutrūkti, sudrėkti, taip pridarydamos didelių galvosūkių ateityje.

Tarkime, kai išvykstama pusmečiui dirbti į užsienį, iš tiesų patogu savo bute užsukti šildymą. Bet dėl to šilumos nuostolių patiria kiti daugiabučio gyventojai - iš jų butų per vidines pertvaras į menkiau šildomas patalpas patenka dalis šilumos.

Minimali temperatūra ir higienos normos

Lie­tu­vos hi­gie­nos nor­ma nu­sta­to, kad gy­ve­na­mų­jų na­mų pa­tal­po­se oro tem­pe­ra­tū­ra šal­tuo­ju me­tų lai­ku (kai tri­jų pa­rų iš ei­lės lau­ko oro vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra ma­žes­nė nei 8 laips­niai) tu­ri bū­ti ne ma­žiau nei 18 laips­nių, tem­pe­ra­tū­rų skir­tu­mas 0,1 m ir 1,1 m aukš­ty­je nuo grin­dų - ne dau­giau nei 3 laips­niai, san­ty­ki­nė oro drėg­mė - 35-60 pro­cen­tų, oro ju­dė­ji­mo grei­tis - 0,05-0,15 m/s.

Esant tem­pe­ra­tū­ros skir­tu­mui dau­giau kaip 4 laips­niams, žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra ko­jo­se su­ma­žė­ja 7-10 laips­nių. Tuo­met į ap­lin­ką per­duo­da­ma žy­miai dau­giau ši­lu­mos, jau­čia­mas dis­kom­for­tas. Že­ma ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra su­trik­do krau­jo­ta­ką, dėl to nu­ken­čia są­na­rių ir ner­vų ga­lū­nių ap­rū­pi­ni­mas mais­to me­džia­go­mis, pa­ašt­rė­ja bu­vę są­na­rių ir ner­vų su­sir­gi­mai, su­ma­žė­ja imu­ni­te­tas, daž­niau ser­ga­ma kvė­pa­vi­mo ta­kų su­sir­gi­mais.

Že­mą tem­pe­ra­tū­rą daž­niau­siai ly­di pa­di­dė­ju­si pa­tal­pų drėg­mė. Ant drėg­nų pa­vir­šių vys­to­si pe­lė­sis, ku­rio žu­vu­sios ląs­te­lės iš­ski­ria ne­ma­lo­nų kva­pą, o pa­tal­pų ore skrai­dan­čios spo­ros ga­li su­kel­ti aler­gi­nius su­sir­gi­mus.

„Be­si­rū­pin­da­mi, kaip su­tau­py­ti pa­tal­pų šil­dy­mo są­skai­ta, ga­li­me smar­kiai pa­kenk­ti svei­ka­tai, o iš­lai­dos vais­tams ga­li bū­ti dar di­desnės nei šil­dy­mui“, - pri­me­na E.

Nešildomo buto įtaka pastato "sveikatai"

Būstas, paliktas nešildomas turi įtakos ir kaimynams, ir visai statinio "sveikatai". Natūralu, kad jei nešildysite būsto, visos sienos, įskaitant ir kaimynų, iš jūsų pusės šals.

Peršalusio pastato sienos gali sutrūkti, sudrėkti, taip pridarydamos didelių galvosūkių ateityje. Rekomenduojame taupumo sumetimais išvažiuojant palikti bent 10 laipsnių šilumos.

Teisiniai aspektai ir galimi sprendimai

Jei gyveni daugiabučiame name - gyveni bendruomenėje: nieko negali daryti nepaisydamas kitų savininkų interesų. Taip, įstatymai iš tiesų nedraudžia atsijungti, tačiau - tik teisės aktų nustatyta tvarka“, - pabrėžė ir bendrovės „Kauno energija“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Rimas Perevičius.

Pašnekovo vertinimu, šiuo atveju esminė klaida buvo ta, jog atsijungta nieko nepaisant, neišsiaiškinus teisės aktų, neįsigilinus į aplinkybes ir neapsvarsčius galimų pasekmių.

Per pastarąjį dešimtmetį reikalavimai atjungiant butą nuo daugiabučio šildymo sistemos keletą kartų keitėsi, tačiau panašu, jog būsto savininkas iš viso nesilaikė jokios tvarkos.

Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus, šilumos tiekėjai nušalinti nuo leidimo atjungti butą ar namą procedūrų. Teisė spręsti, kai yra visų bendraturčių sutikimas, suteikta namo valdytojui - bendrijos ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam atstovui ar administratoriui.

Jevgenijus Sakovskis, Bendrovės „Būsto valda“ atstovas: „Pavienius atsijungimus sunku vertinti kaip teigiamą reiškinį. Daugiabučio ypatybė ta, jog gyventojai visus reikalus turi spręsti bendrai. Šie namai projektuoti taip, kad gyventojai visomis paslaugomis naudotųsi visi ir tolygiai. Jei įsivyraus savivalė, namas anksčiau ar vėliau taps neįmanomu naudotis ir normaliai gyventi.

Todėl savininkai, sumanę ir siekiantys atsijungti bet kokia kaina, neatsižvelgdami į kitus ir į visas pasekmes, sukelia daug problemų. Tokie veiksmai neišsprendžia viso namo bėdų, o tik jas komplikuoja. Esame netgi gavę raštų, jog radiatoriai bute atjungti stebint antstoliams.

Šildymo alternatyvų daugiabučiams nėra daug, šildytis dujomis ir elektra visam namui - per brangu. Logiškiau galvoti, kaip šiltinti ir tvarkyti visą namą.“

Ką galite padaryti?

1. Kreipkitės į namo administratorių arba bendriją. Jie gali patikrinti, ar kaimynai laikosi minimalios temperatūros reikalavimų ir ar nėra pažeidimų.
2. Kreipkitės į Valstybinę energetikos inspekciją. Jei įtariate, kad kaimynai neteisėtai atsijungė nuo šildymo sistemos arba atliko savavališkus pakeitimus.
3. Kreipkitės į teismą. Jei kaimynų veiksmai daro žalą jūsų turtui arba sveikatai.
4. Aptarkite situaciją su kitais gyventojais. Galbūt bendromis jėgomis pavyks rasti sprendimą.

Atsijungimas nuo centralizuoto šildymo: ar tai įmanoma?

Interneto platybėse klajoja rinkinys patarimų, kaip apeinant teisės aktus neva palyginti greitai ir be nemalonių padarinių atjungti butą nuo centralizuotos šilumos.

Esą pakaktų šilumos sistemų prižiūrėtojams pranešti, kad bute keičiami radiatoriai, išleisti iš sistemos termofikacinį vandenį, greitai nusirėžti radiatorius, apšiltinti likusius stovus, o tada šilumos tiekėjui pranešti, kad šiluma nevartojama.

Neva, vos energetikų atstovai surašo aktą, kad nėra radiatorių, butas laikomas atjungtu nuo šilumos tiekimo. Jei šiluma netiekiama, tai už ją nereikia ir mokėti.

Tokį veiksmų planą be gailesčio triuškina teismai.

Būtent teismuose dažniausiai bliūkšta mitas apie savavališko atsijungimo būdo privalumus. Kokie šiuo atveju buvo Temidės argumentai?

Teismo dokumentuose konstatuota, kad nėra duomenų, jog Mindaugas būtų atsijungęs nuo bendros namo sistemos. Faktas, kad bute nėra radiatorių, negali turėti įtakos mokesčių paskirstymui pagal galiojančią tvarką.

Name suvartota šiluma paskirstoma visiems namo gyventojams, kurių šildymo sistema prijungta prie bendros daugiabučio sistemos.

Gyventojas neįrodė, kad yra gavęs teisę atsijungti nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, tai yra, kad kreipėsi gauti techninių sąlygų sąvadą ar kad išmontuojant šildymo sistemą atlikti darbai ir pakeitimai būtų nustatyta tvarka priimti naudoti.

Todėl nustatyta, jog Mindaugas negali teisme reikalauti, kad jo teisė būtų apginta, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.

Pateiktas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovo bute buvo atjungta šildymo sistema, neatleidžia nuo pareigos sumokėti jam tenkančius už šildymo paslaugas mokesčius, nes butas nėra atjungtas įstatymo nustatyta tvarka.

Svarbu prisiminti

• Savarankiškas atsijungimas nuo šildymo sistemos gali turėti neigiamų pasekmių kitiems gyventojams ir pastato būklei.
• Prieš atliekant bet kokius pakeitimus šildymo sistemoje, būtina gauti leidimą iš namo administratoriaus arba bendrijos.
• Jei jaučiatės, kad jūsų teisės pažeidžiamos, kreipkitės į atitinkamas institucijas.

Šilumos kainos dedamosios

Šilumos kainą sudaro šios dedamosios:

• Kintamoji kainos dedamoji nuolat keičiasi ir priklauso nuo šilumos gamybai sunaudojamo kuro kainų ir nepriklausomų šilumos gamintojų parduodamos šilumos kainos.
• Pastovioji kainos dedamoji yra fiksuota. Tai - būtinosios šilumos tiekėjo veiklos išlaidos.
• Papildoma dedamoji - tai skirtumas tarp šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų.
• PVM - pridėtinės vertės mokestis (9 %), kuris mokamas valstybei.

Šilumos kaina kiekvieną mėnesį skelbiama skiltyje „Šilumos kaina“. Čia rasite ir daugiau naudingos informacijos, susijusios su šilumos tarifais.

Karšto vandens temperatūros palaikymo mokestis

Daugiabučio namo gyventojams taikomas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą (cirkuliciją) todėl, kad suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y.

Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos.

Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2012 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. Vasarą (ne šildymo sezono metu) iš bendro namo suvartoto šilumos kiekio atimamas šilumos kiekis, kuris sunaudotas geriamam vandeniui pašildyti.

Likęs šilumos kiekis proporcing...

Dažniausiai pasitaikantys saviveiklos pavyzdžiai

• Didesnių šildymo paviršių įrengimas, pridedant daugiau radiatorių sekcijų.
• Daugiabučiuose įrengti trieigiai ventiliai, skirstantys vandens srautą. Yra žmonių, kurie juos pareguliuoja taip, kad daugiau šilumos patektų į jų radiatorius, o kaimynams tektų mažiau.
• Vietomis sukeičia „paduodantį“ ir gaunantį vamzdžius ar įrengia balkono šildymą.

Kadangi visi namo gyventojai moka už šilumą pagal turimą plotą, nepranešantys apie pakeitimus elgiasi nesąžiningai kaimynų atžvilgiu ir tiesiog vagia šilumą.

Išvados

Šildymo klausimai daugiabučiuose reikalauja bendradarbiavimo ir sąžiningumo. Savavališki veiksmai gali sukelti didelių problemų ir finansinių nuostolių. Todėl svarbu laikytis įstatymų, tartis su kaimynais ir kreiptis į specialistus, jei kyla problemų.

tags: #ka #daryti #jei #kaimynai #nesildo #savo