Juridinio Asmens Nuosavybės Formos Klasifikatorius Lietuvoje

Nagrinėjant šalies ūkį, pastebime, jog jį sudaro daugybė įvairiausių įmonių, besiskiriančių dydžiu, naudojamomis techninėmis priemonėmis bei tų priemonių moderniškumu, nuosavybės forma ir t.t. Ir šiandien Lietuvoje dar yra primityvių pavienių ūkių greta milžiniškų, modernių įmonių, kuriose gamybos procesai ir gamybos priemonės nepaprastai sudėtingi. Tarp tų dviejų įmonės tipų turime visą gamą įvairaus dydžio, įvairių nuosavybės formų. Įmonės gali būti klasifikuojamos atsižvelgiant į keliasdešimt skirtingų kriterijų kiekybinių ir kokybinių rodiklių. Ir visa tai - istorinės pažangos padarinys.

Bet pirmiausia reikia suprasti, kas yra įmonė. Įmonė dažniausiai apibūdinama kaip produkcijos gamintoja ar patarnavimų vykdytoja, kuriai būdingas techninis, organizacinis ir ūkinis vieningumas. Nagrinėjant įmonę kaip socialinę, ekonominę sistemą, reikia įvertinti, kad ją turi sudaryti daugiau negu vienas elementas, susijęs su kitais elementais tam tikrais ryšiais. Dėl įmonę sudarančių elementų bei ryšių tarp jų įvairovės įmonę galima vertinti kaip mechaninę, socialinę, informacinę ar net energetinę sistemą.

Įmonė palaiko su aplinka, visuomene, politine ir teisine sistema ryšius, kurie yra sudėtingi ir įvairūs. Įmonių veiklą reglamentuoja įstatymai, Vyriausybės nutarimai. Įmonės turi juridinio asmens teises, sąskaitas bankuose, sudaro sutartis su kitomis organizacijomis ir atsako už prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, taip pat ir už įmonės veiklą bei perspektyvą.

Įmonių veiklą reglamentuoja įstatymai, Vyriausybės nutarimai.

Įmonių Sąjungos ir Susivienijimai

Vis didesnė įmonių konkurencija vertė jas jungtis į sąjungas savo išorinių santykių derinimo tikslais. Karteliai - vienos gamybos šakos įmonių sąjungos, kurių tikslas yra veikti gaminių pardavimo ir medžiagų (žaliavų ir kuro) pirkimo rinką. Sindikatai - įmonių horizontalios sąjungos. Trestas - paprastai yra horizontali sąjunga, apimanti visą kraštą arba didelę jo dalį. Čia pramonės įmonės - nariai de facto ir net de jure - nustoja savo ūkinio ir juridinio savarankiškumo.

Korporacija - juridiškai savarankiškų juridinių asmenų asociacija (sąjunga), kuri irgi yra savarankiškas juridinis organas. Konsorciumas - laikinas savanoriškas įmonių susivienijimas, sukuriamas numatytiems uždaviniams įvykdyti. Koncernas - įmonių susivienijimas, kuris vykdo bendrą veiklą savanoriškai centralizuodamas mokslo ir technikos bei gamybos plėtrą, investicinę, finansinę, gamtosauginę, tarptautinę ekonominę ir kitą veiklą, taip pat aptarnaudamas įeinančias į jį įmones ne veltui. Pramoninė grupė - tai susijusių įmonių ir organizacijų grupė.

Kontroliuojanti (motininė) bendrovė - tai bendrovė, kuri turi kontrolinį paketą dukterinėje ar kitoje įmonėje. Kontrolinis paketas suteikia teisę skirstyti pajamas, skirti visus ar daugumą narių valdyboje ar kontroliuojamų įmonių direktorių taryboje. Dukterinė įmonė (bendrovė) - įmonė, kurią kontroliuoja kontroliuojanti bendrovė. Kolektyvinė įmonė - įmonė, sukurta ir vykdanti ūkinę veiklą kolektyvinės nuosavybės pagrindu.

Nuosavybė bendrąja teisine prasme - tai gėrybių (daiktų) visuma, priklausanti savininkui ir sudaranti asmens turtą. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą. Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Lietuvoje nuosavybės teisės turinio pagrindas yra tradicinė savininko teisės triada: valdymas, naudojimas ir disponavimas.

Privati Nuosavybė

Privati nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai juridinis arba fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą. Privačios nuosavybės objektai gali būti bet koks turtas šalyje ar užsienyje, neribojant jo kiekio, jei įstatymais nedraudžiama tokį turtą turėti privačios nuosavybės teise. LR Konstitucijos 46 straipsnio 1-ojoje dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise.

Privačios nuosavybės teisės subjektai yra fiziniai asmenys, jais taip pat gali būti ir juridiniai asmenys. Privačios nuosavybės teisė pagal įgyvendinimo įvairovę gali pasireikšti įvairiomis formomis. Paprasčiausiai privati nuosavybė gali būti, kai fizinis asmuo pats įgyvendina savo nuosavybės teisę į turtą.

Privačios Nuosavybės Formos

• Bendroji dalinė nuosavybė: valdoma, naudojamasi ir disponuojama visų jos dalyvių sutikimu.
• Bendroji jungtinė nuosavybė: turto dalys nėra nustatytos.

Pavyzdžiui, santuokos sudarymas sudaro prielaidas bendrosios jungtinės nuosavybės teisei atsirasti. Nuo santuokos įregistravimo momento bendrai įgytą turtą sutuoktiniai valdo, naudoja bei juo disponuoja bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis.

Valstybinė Nuosavybė

Valstybinė nuosavybė - tai nuosavybės forma, kai žemė, gamtiniai ištekliai, pastatai, įmonės, jų akcijos ir kiti vertybiniai popieriai, informacija, kitas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas priklauso valstybei. Pagal Konstituciją (1992) valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemės gelmės, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istoriniai, archeologiniai ir kultūriniai objektai.

Lietuvos žemėlapis

Intelektualinė Nuosavybė

Pastaraisiais metais vis svarbesnė tampa intelektualinė nuosavybė, apimanti tam tikrą nuosavybės objektų grupę. Intelektualinės nuosavybės objektais laikomi: literatūros, meno bei mokslo kūriniai; artistų vaidybinė veikla, garso ir vaizdo įrašai, radijo bei televizijos laidos; išradimai visuose žmogaus veiklos srityse; pramoniniai pavyzdžiai (pramoninis dizainas) ir kitos su intelektualine nuosavybe susijusios teisės.

Intelektualinė nuosavybė dar skirstoma į autorinę teisę ir pramoninę nuosavybę. Moksliniai atradimai nepriskiriami nei vienai iš minėtų dalių.

Pramoninė Nuosavybė

Pramoninė nuosavybė- tai intelektualinės nuosavybės dalis. 1994 m. Lietuva prisijungė prie 1983 m. Trečioji dalis. Įmonė. paskutine galiojančia įstatymo redakcija komercinei-ūkinei veiklai, t.y. juridinis statusas.

Įmonių Teisinės Formos

Ketindami steigti įmonę, pirmiausia nuspręskite, kokia įmonės teisinė forma (rūšis) yra tinkamiausia Jūsų pasirinktiems tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.

Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės - ribotos civilinės atsakomybės. Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu.

Individuali Įmonė (IĮ)

Jeigu planuojate teikti paslaugas ar imtis kitos ūkinės komercinės veiklos, kuriai atlikti pakanka šeimos narių darbo ir nedidelio pradinio kapitalo, galite steigti individualią įmonę (IĮ). Pagrindinis IĮ trūkumas yra tas, kad, ją turint, reikia įvertinti ūkinės komercinės veiklos riziką. IĮ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. IĮ turtas neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Vadinasi, už IĮ prievoles įmonės savininkas atsako visu savo turtu.

Ūkinė Bendrija (TŪB ir KŪB)

Ūkinės bendrijos privalumai yra šie: ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis, joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai, ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.

Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių): tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB) ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).

Akcinė Bendrovė (AB) ir Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)

Norint verstis veikla, susijusia su didesne ūkine rizika, geriau pasirinkti ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį - akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB), t.y. tas teisinių formų (rūšių) įmones, kurios už savo prievoles atsako tik savo (bendrovės) turtu. AB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 150 tūkst. litų. UAB įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 10 tūkst. litų. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai.

Mažoji Bendrija (MB)

Mažoji bendrija - naujausia pagal LR įstatymus įsteigta, ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens forma. Čia verslininkai turėtų atkreipti itin didelį dėmesį į įmonės pavadinimą, kadangi jis turi būti unikalus ir su niekuo nesutapti. Kuriant Mažąją Bendriją nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, todėl įmonė savo veiklą gali pradėti remdamasi kapitalu surinktu iš steigėjų įnašu. Kaip ir kitose ribotos atsakomybės juridinėse formose, čia steigiantieji nerizikuoja savo turtu, o už visas prievoles yra atsakoma įmonės turtu, taigi šis aspektas taip pat yra pliusas.

Kooperatinė Bendrovė (KB)

Kooperatinė bendrovė (KB) - įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. KB yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. KB turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. KB pagal savo prievoles atsako tik savo turtu.

Viešoji Įstaiga (VšĮ)

Populiariausia ne pelno organizacija yra viešoji įstaiga (VšĮ), nes ji vienintelė iš ne pelno organizacijų gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą. VšĮ gali steigti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys. Valstybės ir savivaldos institucijos valstybės (savivaldybės) turtą VšĮ gali perduoti tik panaudos pagrindais.

Nuosavybės Formų Palyginimas

Šioje lentelėje pateikiamas nuosavybės formų palyginimas pagal pagrindinius kriterijus:

Juridinio Asmens Samprata ir Požymiai

CK pateiktas juridinio asmens apibrėžimas (CK 2.33 str.). Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Prie juridinių asmenų priskiriamos įvairios akcinės bendrovės, žemės ūkio bendrovės, valstybinės įstaigos ir įmonės, visuomeninės organizacijos ir pan.

Juridinio asmens požymiai gali būti:

• Pirminiai
• Išvestiniai

Pirminiai požymiai apibrėžia juridinį asmenį. Juridinio asmens pirminiai požymiai yra organizacinis vieningumas, civilinis veiksnumas, civilinis procesinis teisnumas ir veiksnumas. Išvestiniai požymiai papildo, detalizuoja pirminius juridinio asmens požymius. Išvestinis juridinio asmens požymis yra ir atskiras juridinio asmens turtas.

CK 2.59 straipsnyje yra užslėpta uždara juridinių asmenų sistema, įtvirtinta Lietuvoje “juridiniai asmenys steigiami šio kodekso ir įstatymų nustatyta tvarka”, t.y. juridinis asmuo gali atsirasti tik tuomet, kai tai apibrėžta įstatymu, savo laisva valia įkurti bet kokį juridinį asmenį negalima. Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį galima būtų atskirti nuo kitų juridinių asmenų.

Juridinio asmens steigėjai - asmenys, sudarantys steigimo sutartį arba steigimo aktą arba teisės aktas, jeigu jį steigia viešas asmuo. Steigėjas, įregistravus juridinį asmenį, tampa juridinio asmens dalyviu - akcininku, pajininku, profsąjungos nariu ir pan.

Įmonės steigimo schema

Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

Juridinio Asmens Steigimo Dokumentai

• Įstatai
• Steigimo sandoris
• Bendrieji nuostatai

Juridinio Asmens Filialai ir Atstovybės

Juridiniai asmenys įstatymų nustatyta tvarka gali steigti filialus ir atstovybes. Filialai - tai struktūriniai juridinio asmens padaliniai, kurie atlieka juridinio asmens funkcijas kitoje vietoje. Už filialo sudarytus sandorius atsakingas juridinis asmuo. Atstovybės tai pat steigiamos ne juridinio asmens buvimo vietoje. Jos juridinio asmens vardu atlieka atskirus teisinius veiksmus, tokius kaip: sutarčių sudarymas, atsiskaitymas ir pan.

Juridiniu asmeniu gali vadintis tik tas susivienijimas ar organizacija, kuri turi visus juridinio asmens požymius. Įmonė - tai susivienijimas, užsiimantis ūkine komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos, jos steigėjams. Įstaiga - yra susivienijimas, vykdantis įstatymu nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas, ar susivienijimas, veikiantis socialinio, švietimo mokslo, kultūros, sporto ar kituose panašiuose srityse, kurio tikslas - tenkinti tam tikrus viešuosius interesus, pvz., viešoji įstaiga, biudžetinė įstaiga ir kt. Organizacija - yra bet kuris kitas susivienijimas, skirtas jį sudariusių narių poreikiams tenkinti ir tikslams įgyvendinti (visuomeninė organizacija, politinė partija ir pan.).

Juridinių Asmenų Klasifikacija

Kiekvienas juridinis asmuo privalo turėti civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą.

Juridiniai asmenys klasifikuojami:

• Pagal veiklos sritį: į juridinius asmenis, užsiimančius komercinę, ūkinę, kultūrinę, socialinę, sportinę mokslo ir kitokia veiklą.
• Pagal turtinės atsakomybės apimtį: į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenys.

Atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles tenkant ne tik juridiniam asmeniui, bet ir jo dalyviams, juridinis asmuo vadinamas neribotos civilinės atsakomybės juridiniu asmeniu. Prie jų priskiriamos individualios įmonės, ūkinės bendrijos.

• Pagal steigimo būdą: į egzistuojančius (pvz. KT, teismai ir kt.), steigiamus teisės aktu, registruojamus, egzistuojančius atsiradus tam tikrom aplinkybėm ir kt.
• Pagal teisines formas (individuali įmonė, akcinė bendrovė, uždara akcinė bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija ir t.t.)

Naujas CK-se 2.34 str. juridinių asmenų skirstymas į viešuosius ir privačiuosius yra vienas iš skirstymo būdų, turinčių reikšmę kaip kurioms juridinio asmens teisėms ir pareigoms.

Du dalykai svarbūs šiai kvalifikacijai:

• Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
• Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas - tenkinti privačius interesus.

Viešieji juridiniai asmenys steigiami kompetentingos valstybės institucijos akto pagrindu. Tai gali būti įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro, savivaldybės aktas įsteigti atitinkamą juridinį asmenį.

Viešieji juridiniai asmenys turi valdinius įgalinimus, tačiau civiliniuose teisiniuose santykių dalyvauja kaip lygiateisiški civilinės teisės subjektai. Jie negali kitų asmenų priversti su jais sudaryti sandorių, pasinaudodami valdiniais įgalinimais kitai sutarties šaliai primesti savo sąlygų.

Viešosios teisės juridinių asmenų materialinę bazę sudaro valstybei arba savivaldybei nuosavybes teise priklausantis turtas, kurį šie juridiniai asmenys valdo, naudoja ir disponuoja jį patikėjimo teise. Viešieji juridiniai asmenys nesiekia naudos sau, jų tikslas - tenkinti viešuosius interesus.

Sandoriai, kuriuos sudarė viešojo juridinio asmens organai pažeisdami savo kompetenciją, nusikelia prievolių juridiniam asmeniui (CK 2.84 str.), viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkytas į privatųjį juridinį asmenį.

Valstybė ir savivaldybė, kaip juridiniai asmenys, priskiriamos prie viešųjų juridinių asmenų, t.y. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teisės, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas. Prie viešųjų juridinių asmenų taip pat priskiriamos valstybės įmonės, biudžetinės įstaigos, labdaros ir paramos fondai, asociacijos, politinės partijos, profesinės sąjungos ir panašiai.

Valstybė ir Savivaldybė, kaip Juridiniai Asmenys

Valstybė ir savivaldybės yra juridiniai asmenys. Valstybės ir savivaldybių institucijos, kurių buvimą numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, yra juridiniai asmenys įstatymų nustatytais atvejais.

Valstybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš valstybės lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Savivaldybės įmonė yra juridinio asmens teises turinti įmonė, iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis.

Valstybės ir savivaldybės įmonės steigiamos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nustatyta tvarka. Steigiamai įmonei turtą suteikia arba valstybė, arba savivaldybė, priklausomai nuo įmonės rūšies. Suteikto turto savininku lieka valstybė arba savivaldybė, o įmonė turtą valdo, juo naudojasi ir disponuoja pasitikėjimo teise pagal įmonės įstatus.

Įmonė pagal savo prievoles atsako tik įmonės turtu, j kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas. Įmonė neatsako už valstybės ar savivaldybės prievoles (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 1oji dalis). Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnis įmonei suteikia teisę disponuoti tik trumpalaikiu ir visiškai susidėvėjusiu ilgalaikiu turtu.

Valstybės Įmonės Turtas Bankroto Atveju

Kasacinis teismas akcentavo, kad nors pagal Lietuvoje įtvirtintą teisinio reglamentavimo modelį valstybės įmonės turto nuosavybės teise neturi (visas jų valdomas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei), pagal prievoles kreditoriams valstybės įmonės atsako patikėjimo teise valdomu turtu iš esmės tokiomis pat sąlygomis, kaip kiti juridiniai asmenys jiems nuosavybės teise priklausančiu turtu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bankroto teisės kontekste sąvoka „juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas“ turi būti aiškinama kaip apimanti ir valstybės įmonės patikėjimo teise valdomą turtą, išskyrus tą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris pagal galiojančius įstatymus negali būti perleidžiamas kitų asmenų nuosavybėn, todėl negali būti realizuojamas JANĮ nustatyta tvarka.

Juridinių Asmenų Klasifikacija

Šioje lentelėje pateikiama juridinių asmenų klasifikacija pagal įvairius požymius:

tags: #juridinio #asmens #nuosavybes #forma