Lietuvoje gausu vietų, kur susipina istorija, kultūra ir menas. Viena tokių vietų - Juratės sodyba, kurioje veikia galerija, atspindinti krašto istoriją ir kultūrinį paveldą.
Antano ir Motiejaus Miškinių Sodyba-Muziejus
Juknėnų kaime, Utenos rajone, 2023 m. gimė broliai Miškiniai: poetas Antanas, literatūrologas, vertėjas Motiejus ir Vincas. 1914 m., gatvinį Juknėnų kaimą skirstant į vienkiemius, Miškinių šeimai buvo atmatuota 24 ha žemės toliau nuo kaimo.
Naujojoje vietoje sodyba baigta statyti apie 1929 m. 2000 m. bendru brolių Miškinių vaikų sprendimu, sodyba buvo padovanota Utenos rajono savivaldybei. Nuo 2005 m. sodyba yra Utenos kraštotyros muziejaus padalinys.
Gyvenamajame name eksponuojamos Miškinių šeimos nuotraukos, knygos, buities daiktai, baldai. Klėtyje įrengta memorialinė A. ir M. Miškinių ekspozicija, edukacinė klasė. Restauruotame tvarto pastate atkurta M. Miškinio dėka veikusi mokyklėlė. Ilgiau pabūti sodyboje kviečia skulptūrinė kompozicija, sukurta pagal A. Miškinio knygą „Žaliaduonių gegužė“ (skulptorius R. Zinkevičius) ir „Poezijos slėnis“ (autorius K. Kupriūnas).
Kiemą puošia stogastulpiai. Pirmąjį 1976 m. M. Miškiniui pastatė buvę Raseinių gimnazijos mokiniai. Antrasis, pastatytas 1986 m., skirtas A. Miškiniui (skulptorius S. Karanauskas). Trečiasis stogastulpis pastatytas kaip padėkos ženklas visai Miškinių šeimai už padovanotą sodybą (kryždirbys P. Kaziūnas).
Sodyboje vyksta literatūros šventės, spektakliai, pristatomos naujai išleistos knygos, per Antanines įteikiama A. Miškinio literatūrinė premija.
2025 m. vasario 11 d. minima A. Miškinio gimimo diena. Lietuvių neoromantizmo poetas, prozininkas, vertėjas, publicistas ir bene žymiausias tremtyje sukurtos lyrikos kūrėjas A. Miškinis gimė 1905 m. vasario 11 d. Juknėnų kaime, Daugailių valsčiuje.
Įamžinant iškilaus kraštiečio atminimą, A. Miškinio vardu pavadintos Utenos kultūros įstaigos, įsteigta literatūrinė premija. Nuo 2003 m. Antano Miškinio literatūrinė premija skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, kurioje atskleidžiama aukštaitiška dvasia, atspindinti Aukštaitijos regiono motyvus, tradicijas ir istorinę atmintį.
Parodos ir Ekspozicijos Lietuvoje
Lietuvoje nuolat vyksta įvairios parodos ir ekspozicijos, atspindinčios šalies kultūrą ir istoriją. Štai keletas iš jų:
- Nacionalinė dailės galerija: Paroda, kviečianti iš naujo pažvelgti į du kūrėjus, kurių kūrinių istorija apima laikotarpį nuo 1944 iki 2001 m.
- Vytauto Kasiulio dailės muziejus: Paroda, kurioje gamta ir žmogus - neatskiriami.
- Vilniaus paveikslų galerija: Vieno paveikslo paroda: Vincentas Slendzinskis (1838-1909).
- Radvilų rūmų dailės muziejus: Jurga Barilaitė: „Gyvųjų sapnai ir mirusiųjų svajonės“.
- Taikomosios dailės ir dizaino muziejus: Ekspozicija, atskleidžianti platų keramikos medžiagų ir technologijų spektrą.
- Lietuvos nacionalinė filharmonija: Pirmasis lietuvių suvažiavimas Vilniuje.
- Vilniaus gynybinės sienos bastėja: Parodoje eksponuojamos XIII-XVIII a. plytos, rastos Vilniuje, Kaune ir kitose Lietuvos vietose.
- Vilniaus fotografijos galerija: Parodoje atveriami du skirtingi autoriaus akiračiai - dokumentiniai pastebėjimai ir minimalistinė tipologinės fotografijos serija.
- „Prospekto“ galerija: Parodoje eksponuojami nuo 2017 metų Vadim Šamkov vystomi fotografijų ciklai.
- Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerija: Grafikos kūrinių paroda „Gelmė“, tyrinėjanti paviršinį žemės sluoksnį.
- Galerija „Akademija“: Personalinė paroda „Negali būti“.
- VDA lauko galerija +1000: Rūtos Šipalytės keramikos darbai.
- Telšių galerija: Paroda, kurioje žmogaus ir gyvūno santykis nebeatrodo kaip atskirų pasaulių konfliktas, o kaip organiška bendrystė.
- Galerijoje „Vartai“: Monikos Radžiūnaitės tapybos darbų ciklas bei tekstilės kūrinys.
- Galerijoje „Atletika“: Paroda, kurioje pasakojama apie Suomijoje veikiantį šokio kolektyvą „Al Huriya Dabke“.
Šios parodos ir ekspozicijos suteikia galimybę pažinti Lietuvos istoriją, kultūrą ir meną iš įvairių perspektyvų.
Marcinkonių Stoties Galerija
Marcinkonių stoties galerija yra unikali kultūros erdvė, įsikūrusi paskutinėje geležinkelio atkarpos Vilnius-Marcinkonys stotelėje. Nuo 2019 m. ją kuruoja nepriklausoma meno iniciatyva „Verpėjos“.
Galerijoje vyksta įvairios parodos ir meniniai projektai, pritraukiantys tiek vietinius gyventojus, tiek turistus. Čia galima pamatyti įvietinto meno instaliacijas, tapybos darbus, fotografijas ir kitus kūrinius.
Parodų pavyzdžiai Marcinkonių stoties galerijoje:
- „IR SAULĖ, IR MĖNULIS, IR VISOS ŽVAIGŽDĖS. ORVIDŲ SODYBA FOTOGRAFIJOSE“
- Marijos Marcelionytės-Paliukės personalinė paroda „Apie sraiges ir skruzdėles“
- „Verpėjų” meno rezidencijos „Kūrybinių ganyklų” programos dalyvių paroda
- Marijos Nemčenko paroda „Palaiminti tie, kurie juda“
- Jūratės Kazakevičiūtės paroda „Miškas“
- Austės Jurgelionytės-Varnės, Asta Vilhelmina Guðmundsdóttir ir Lauros Pavilonytės-Ežerskienės paroda „Sampyna“
- Aušros Vaitkūnienės paroda „Miško daina“
- Kornelijaus Pelkio paroda „Bu(vo)tas“
- Indrės Liškauskaitės paroda „Kontaktinės Zonos“
- Kristinos Žalytės paroda „Taelpa“
Marcinkonių stoties galerija
Galerija ne tik eksponuoja meno kūrinius, bet ir organizuoja kūrybines dirbtuves, susitikimus su menininkais ir kitus renginius, skatinančius kultūrinį bendruomenės gyvenimą.
Mažosios Lietuvos Paveikslų Sodo Istorija
Mažosios Lietuvos paveikslų sodas, esantis šalia Martyno Jankaus muziejaus Bitėnuose, yra unikalus kultūros reiškinys. Jis buvo pradėtas kurti 2003 metais, pasitinkant 145-ąsias M. Jankaus gimimo metines.
Sodo teritorija apima 4 hektarus ir apglėbia kone visą M. Jankaus šeimai priklausiusią sodybą. Muziejui priklauso ne tik pastatas, kuriame buvo spaustuvė, bet ir kiti sodybos statiniai.
Sode eksponuojami menininkų darbai, atspindintys Mažosios Lietuvos kultūros ir istorijos ženklus. Keičiasi metų laikai, keičiasi ir vizualinė aplinka, kurioje eksponuojami sukurti menininkų darbai.
2023 metais buvo minima 100 metų sukaktis, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos. M. Jankus buvo centrinė figūra rengiant krašto sukilimą ir įgyvendinant siekį, kad Didžioji ir Mažoji Lietuva turi būti sujungtos.
Ir šiandien Bitėnai turi teisę būti knygrišystės centru, žavinčiu lankytojus ir jų laukiančiu visus metus.
Kasmet rugpjūčio mėnesį sode vyksta kultūrinės sueigos, pritraukiančios menininkus ir kultūros mylėtojus.
Mažosios Lietuvos paveikslų sodas
Vaistažolių Ūkis Vilkaviškio Rajone
Jūratė Rutkauskienė kartu su vyru Rimantu bei sūnumi Ignu pradėjo auginti prieskoninius ir vaistinius augalus maždaug prieš 11 metų. Tuomet šeima Karpiejų kaime įsigijo sodybą ir ėmė ieškoti sau tinkančios ir patinkančios veiklos.
Rutkauskų ūkyje šiuo metu auginama per 120 rūšių augalų. Vilkaviškio rajono gyventojai gavo ekologinio ūkio sertifikatą, kuris reiškia, kad auginimo procese nenaudojami jokia chemija.
Didžiausia dalis produkcijos panaudojama įvairiems mišiniams gaminti, o į jų sudėtį patenka nuo kelių iki keliasdešimt augalų rūšių. Rutkauskai patys gamina kelių rūšių prieskonius, įvairaus pobūdžio arbatas ir net lietuviškas kavas.
Rutkauskų ūkis įgijo tautinio paveldo produkcijos sertifikatą ir tapo vieninteliu tokį pažymėjimą visame Marijampolės regione turinčiu vaistažolių ūkiu.
Ateinančią vasarą J.Rutkauskienė norėtų greta sodybos Karpiejų kaime įrengti vaistinių augalų ekspoziciją, kuri užimtų 3-4 arus. Čia užsukę lankytojai iš arti galės susipažinti su ūkyje auginamomis augalų rūšimis, juos paliesti, pauostyti ir net paragauti.
Vaistažolių ūkis
Pakutuvėnų Vienuolyno Istorija
Pakutuvėnų vienuolynas yra unikali vieta Lietuvoje, kur susipina dvasinės paieškos, bendruomeninis gyvenimas ir kultūrinis paveldas.
Šio vienuolyno istorija prasidėjo nuo pranciškonų, kurie ėmė ieškoti vietos mergaičių, sunkiai besiadaptuojančių visuomenėje, namams įkurti. Abiem atėjo ta pati vizija: etnografinė žemaitiška sodyba.
JE Telšių vyskupo Antano Vaičiaus palaiminimu, pranciškonai išsinuomavo 49,25 ha žemės aplinkui Šv. Onos bažnyčią Pakutuvėnuose ir ėmė kurti „Susitaikinimo sodybą“.
Vėliau čia atsirado noviciatas, molinis namelis, dirbtuvės ir kitos bendruomenės reikmėms skirtos patalpos.
2002 m. kovo 22 d. juridiškai įregistruotas Pakutuvėnų Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas.
Vienuolyno bendruomenė nuolat gyvena krikščioniškais principais paremtą bendruomeninį gyvenimą, laikosi griežtos dienotvarkės ir užsiima įvairia veikla.
Šiandien Pakutuvėnai yra vieta, kur žmonės gali rasti dvasinę ramybę, bendruomenės palaikymą ir galimybę prisidėti prie kultūrinio paveldo išsaugojimo.
Pakutuvėnų vienuolynas
Panevėžio Kraštotyros Muziejaus Istorija
Panevėžio kraštotyros muziejus yra svarbi kultūros įstaiga, sauganti ir eksponuojanti Panevėžio krašto istoriją, gamtą ir kultūrą. Muziejus įkurtas 1925 m., o 1990 m. po ilgos pertraukos vėl išeksponuota išskirtinio lankytojo dėmesio sulaukianti Valerijono Straševičiaus surinkta pasaulio vabzdžių kolekcija.
Nuo pat nepriklausomybės atgavimo nuolat atnaujinamos ir modernizuojamos ekspozicijos. 1995 m. ją papildė nauja ekspozicija „Panevėžio krašto gamta“ (rengė Vida Giedrimienė ir Violeta Venckuvienė, dailininkai V. Kosmauskas ir E. Strockis).
Buvo atnaujintos ir istorinės ekspozicijos: 1997 m. atidaryta ekspozicija „Panevėžio kraštas 1918-1940 m.“ (rengė Virginija Vaičikonytė, dailininkai V. Kosmauskas ir E. Strockis), 2002 m. - „Panevėžys XIX-XX a. sandūroje“ (rengė Arūnas Astramskas ir Jūratė Gaidelienė, dailininkas Vidas Žigas), joje įrengti krautuvės ir fotoateljė interjerai.
2004 m. buvusiose Sąjūdžio būstinės patalpose atidaryta patraukli ir moderni Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija (rengė Emilija Juškienė ir Donatas Pilkauskas, dailininkė Danguolė Gailiūnaitė), 2005 m. atnaujinta archeologijos ekspozicija „Panevėžio priešistorė“ (rengė Alfreda Petrulienė, dailininkas Ramūnas Grikevičius).
2007 m. gegužės 19 d. restauruotame seniausiame miesto pastate atidaryta ekspozicija „Upytės bajorai“ (rengė J. Gaidelienė ir A. Astramskas, dailininkė D. Gailiūnaitė). 2011 m. duris atvėrė itin palankiai lankytojų ir specialistų įvertinta ekspozicija „Kryždirbystė Aukštaitijoje“ (rengė D. Snicoriūtė, dailininkė Rita Kosmauskienė), skirta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Lietuvos kultūros reiškiniui.
Nuo 2014 m. ypač jaunųjų lankytojų dėmesį traukė moderni ekspozicija „Gamtos medija“ (rengė A. Astramskas ir Vaida Goberienė, dailininkė R. Kosmauskienė), o nuo 2016 m. Ilgalaikės istorinės ekspozicijos rengiamos ne tik muziejaus patalpose.
Ekspozicinė veikla negalėtų būti sėkminga, jei neturėtume įdomių eksponatų. Jų iki 2020 m. sausio 1 d. sukaupta 116 tūkstančių 413. Daug muziejininkų žinių, darbo ir laiko sąnaudų reikalauja eksponatų tvarkymas, tyrinėjimai, aprašymai, saugojimas ir sklaida.
Didžiausi ir daugiausiai pastangų reikalaujantys renginiai yra nuo 2006 m. kasmet rengiama gausų lankytojų būrį pritraukianti Europos muziejų naktis, nuo 2008 m. kartu su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka organizuojama konferencija Juodojo kaspino dienai ir Baltijos keliui paminėti, nuo 2014 m. - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanojimo ceremonija, nuo 1999 m. kas dvejus metus rengtas tarptautinis folkloro festivalis „Aisūs kankleliai“ (surengti 8 festivaliai), 2011 m. suorganizuota miesto gimtadienio šventė „Aukštaičių suktinis“, 2014 m.
Panevėžio kraštotyros muziejus
Šiandien Panevėžio kraštotyros muziejus yra svarbus kultūros centras, aktyviai dalyvaujantis miesto ir regiono gyvenime, organizuojantis parodas, edukacinius užsiėmimus ir kitus renginius, skirtus įvairaus amžiaus lankytojams.