Lietuvos kaimuose, keliaujant pro šalį, dažnai pasitikdavo kryžius arba koplytėlė. Pakutuvėnuose prie kelio stovi 1998 m. koplytstulpis, tarsi nurodydamas, į kurią pusę reikia pasukti.
Lietuviškas kryžius. Šaltinis: Vikipedija
Sakralinis Paveldas Pakutuvėnuose
Bažnyčios šventoriuje stovi aukštas (4 m 70 cm) medinis kryžius su iškalinėta data „1973“. Ąžuolinis kryžius bažnyčios šventoriuje pastatytas 2012 m. pavasarį. Metalinis Nukryžiuotasis perkeltas iš senojo kryžiaus.
Pakutuvėnų Šv. bažnyčioje yra 2 įdomios XIX a. skulptūrėlės. 1992 m. paskelbtos tik dvi bažnyčios valstybės saugomi kultūros paminklai.
Šv. Antano Paveikslas
Bažnyčios simboliu tapo Šv. Antano paveikslas (96 cm x 160 cm). Dail. S. Jarocki 1899 m. apatiniame paveikslo kampe yra užrašas „S. Jarocki Wilno 99“. Šis tapytojas buvo pakankamai produktyvus ir žinomas.
S.Jarockis gimė 1871 m. Varšuvoje. Dailę studijavo Krokuvoje, 1896-1898 m. apsistojo Vilniuje, kur įkūrė dirbtuves. Tapė užsakytus paveikslus, atnaujinant ir restauruojant Vilniaus katedros šv. freskas. Mirė 1944 metais Vilniuje.
Varpai
Buvo konfiskuojami net bažnytiniai varpai. Tačiau bažnyčios varpo liejimui parapijiečiai aukoti neatsisakė. Rupeika. pranciškonams 1996 m. padovanojo Kauno šv. brolių varpų...“. Jo garsas labai skambus ir toli girdimas. Garsas taip pat labai skambus.
Altoriai
Pakutuvėnų bažnyčios šoniniai altoriai Plungės bažnyčioje. Centrinis turėjo būti sukurtas XIX a. antroje pusėje. glorijos spindulių reljefu. pozomis sėdinčių angelų figūrėlės.
Kai gražino bažnyčią, šie altoriai buvo sugrąžinti į Plungę. bažnyčioj būtų daugiau vietos. bažnyčioj, o centrinį grąžino į kapų koplyčią“.
Skulptūros
Trys skulptūrėlės iš Pakutuvėnų kaimo „Nukryžiuotasis“, „Šv. Antanas“, „Rūpintojėlis“. Jų meistras yra Julijonas Pinikas (XIX a. Aukštis 51 cm. (atiduota muziejui 1960 m). Aukštis - 27,5 cm.
Bolševikai pradėjo naikinti kryžius, koplytėles, senovės meistrų kūrinių. Tuo susirūpino muziejininkai. muziejų. 1961 metais ir Stonkai atidavė savo „Deivalį“. Telšiuose „Alkos“ muziejuje (Nr.EM6580).
Kryžių kalnas - svarbi piligrimystės vieta. Šaltinis: Vikipedija
Atminimo Vietos ir Istorinės Sodybos
Pogrindžio Spaustuvė „AB“
Beieškant įdomiausių lankytinų vietų aplink Kauną, akis užkliūva už pavadinimo „Pogrindinė spaustuvė „ab“. Atvykus į Salių kaimą, atrandame Vytauto ir Birutės Andziulių sodybą, kuri iš pirmo žvilgsnio šiandien greičiausiai pasirodys paprasta ir niekuo neišsiskirianti. Ilgą laiką kaimynystėje gyvenantys žmonės nė nenutuokė, kad šios sodybos požeminiai rūsiai slepia pogrindžio spaustuvę, apie kurią žinojo viso labo tik trys žmonės: spaustuvės įkūrėjas Vytautas, jo žmona Birutė ir bendražygis Juozas Bacevičius.
Spaustuvės pavadinimas kilo iš jos įkūrėjų pirmųjų pavardžių raidžių (Andziulis ir Bacevičius), ir parašytas mažosiomis raidėmis „dėl saugumo“ - paaiškina Birutė, kuri prie įėjimo į sodybą pasitinka lankytojus ir iki šiol veda ekskursijas po muziejaus patalpas: spaustuvė nuo 1997-ųjų yra Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys.
Vytautas Andziulis, su bendražygiu Juozu Bacevičiumi įkūrė slaptą pogrindinę spaustuvę, kurios įėjimas buvo įrengtas V. Andziulio šiltnamyje po baseinu. Per visą 10 metų gyvavimo laikotarpį ji nebuvo aptikta saugumo agentų.
Pogrindžio spaustuvėje „ab“ išleista 138 000 spausdintos literatūros egzempliorių. Tai 23 leidiniai, kurių turinys buvo tiek religinio, tiek patriotinio pobūdžio. Kiekviena tų leidinių raidė buvo renkama atskirai.
Kauno IX fortas - sovietinių represijų simbolis. Šaltinis: Vikipedija
Juozo Urbšio Sodyba
Svarbaus tarpukario politiko atminimą puoselėjantys J.Urbšio visuomeninės minties ir kultūros centro įkūrėjai dalį savo pažadų įvykdė. Vakar buvo atidaryta J.Urbšio tėvų sodyba, esanti Krekenavos seniūnijos Čiūrų kaime.
„Kai pakvietė mane sodybos pašventinti, pamaniau, kad to ir nereikia - juk prieš karą visos sodybos buvo šventinamos. Tačiau prisiminiau, kiek J.Urbšiui reiškė malda ir tikėjimas. Jis pats prisipažino, kad tik tai padėjo išgyventi kalėjime.
Zaosės vienkiemis pernai buvo perduotas Panevėžio apskrities G.Petkevičaitės-Bitės bibliotekai. Dovaną įteikė J.Urbšio sūnėnas P.Urbšys. Tikimasi, kad ilgainiui, Lietuvos užsienio reikalų ministerijai padedant, Zaosėje bus įkurtas konferencijų centras.
Viliaus Orvido Sodyba
Viliaus Orvido (1952-1992) gimtinės sodyba-muziejus yra Kretingos r. sav. teritorijoje, Imbarės sen., Gargždelės k., deš. Sodybą prieš daugelį metų pradėjo kurti Kazimieras Orvidas (1905-1989), iš savo tėvo Jono Orvido perėmęs akmentašio amato gudrybes.
Sovietmečiu sodyba, kurioje lankėsi net tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas M. Gorbačiovas, buvo virtusi tam tikru pasipriešinimo okupantų rėžimui simboliu ir neprisitaikiusių žmonių, ypač jaunimo, susitikimo vieta.
Apie 1985 m. Orvidų sodyba įtraukta į lankytinų Žemaitijos vietų sąrašą, vėliau - į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Juozo Kasperavičiaus Sodyba
Sėkmė kovos lauke priklauso ne nuo ginklų kiekio ar karių skaičiaus, o nuo tos šalies gyventojų valios ir ryžto ginti savo valstybės laisvę ir nepriklausomybę. Jokūbaičių kaime gimęs Juozas Kasperavičius buvo aviacijos lakūnas, kurį kolegos, kariškiai tuomet vadino leitenantu Kasperu. Šalį okupavus rusams šis prisijungęs prie partizanų - apylinkėse sklido kalbos apie nesugaunamą partizaną Šilą, galiausiai pasirinkusį Visvydo slapyvardį.
Apsilankius Juozo Kasperavičiaus gimtojoje sodyboje supranti, kodėl - ji tarsi laisvos šalies simbolis - jauki, graži, brangi vieta, kurioje gera gyventi, nesinori palikti, ir už kurią verta kovoti.