Juostiniai pamatai šalyje tradiciškai yra gan populiarūs. Jiems nereikia tiek sudėtingos įrangos, kaip gręžtinių pamatų įrengimo atveju, todėl juos nesunku įrengti patiems, taip pat yra sukaupta nemažai kolektyvinės patirties, kuria galima dalintis.
Renkantis pamatus reikia atkreipti dėmesį į grunto savybes ir antžeminės pastato dalies apkrovas, gruntinio vandens lygį, nes nuo to priklauso, kokį pamatų tipą reikėtų pasirinkti. Taip pat reikia įvertinti grunto pobūdį (ar tai molis, žvyras, smėlis, durpės, ar mišrus gruntas), grunto įšalo gylį, reljefą ir grunto plėtimosi savybes. Grunto plėtimasis - tai jo judėjimas šąlant ir atšylant.
Jeigu geologiniai tyrimai parodo, kad laikantysis gruntas yra pakankamai aukštai, galima rinktis juostinius pamatus. Jei tyrimų metu paaiškėja, kad planuojamoje statybų vietoje laikantysis gruntas yra gana žemai arba kad būsimas pastatas iškils drėgnoje ir molingoje vietoje, verčiau rinktis gręžtinius pamatus.
Juostinių Pamatų Tipai
Juostinius pamatus galima skirstyti į dvi rūšis - tai monolitiniai ir surenkamieji (kartais dar vadinami blokiniais). Monolitiniai yra liejami vientisi, surenkamieji - montuojami arba mūrijami iš specialių pamatinių blokelių.
Kurį variantą pasirinkti, derėtų spręsti gerai išanalizavus tiek gruntą, tiek namo apkrovas. Monolitinių pamatų įrengimas pareikalaus daugiau laiko bei išlaidų nei surenkamųjų. Juos rekomenduojama įrengti, kai namas statomas ant besiplečiančio grunto (molingo, smėlingo ar stambiablokio, kuriame daugiau kaip 15 proc.
Spręsdamas, kurios rūšies pamatai bus geriausi jūsų namui, konstruktorius atsižvelgia į kelis veiksnius. Jeigu laikantysis gruntas yra aukštai, juostiniai pamatai greičiausiai bus tinkamiausias pasirinkimas, mat jeigu šis gruntas būtų itin žemai, racionaliau būtų įrengti gręžtinius pamatus. Monolitinius pamatus geriausia įrengti jeigu egzistuoja esamų sąlygų kitimo grėsmė - besiplečiantis gruntas, molingos vietovės, ar žemės slinkimo grėsmė.
Tokio tipo pamatai paprastai įrengiami, jeigu laikančių sienų medžiagos yra sunkesnės, tarkime, blokeliai su plytine apdaila ar mūras. Jeigu gruntinės savybės geros, o būsimasis namas karkasinis, gali pakakti ir surenkamųjų pamatų. Jeigu norima rūsio, juostiniai pamatai yra bene idealiausias ekonomiškai pagrįstas variantas.
Monolitiniai Juostiniai Pamatai
Juostiniai monolitiniai pamatai yra tvirti, stabilūs, atlaiko dideles apkrovas, tačiau, palyginti su blokelių pamatais, juos įrengti kainuoja brangiau ir trunka šiek tiek ilgiau. Monolitiniai pamatai suformuoja tvirtą, vienalytį pamatų rėmą. Betono liejimui reikalingi specialūs klojiniai, todėl tokių pamatų įrengimas trunka ilgiau nei surenkamų.
Ant monolitinio pamato vertėtų statyti mūrinį, kelių aukštų pastatą. Jo perdanga gali būti gelžbetoninė, stogas degtas masyviomis čerpėmis.
Surenkamieji Juostiniai Pamatai
Jeigu pasirenkami montuojami pamatai, betoniniai blokai išdėstomi remiantis gamintojų rekomendacijomis. Surenkamieji pamatai paprastai susideda iš dviejų dalių - betoninės papėdės ir betoninių pamatų blokų. Šie blokai, rūsio įrengimo atveju, yra ir rūsio siena.
Surenkamuosius pamatus įrengti trunka greičiau nei monolitinius. Iš blokelių surenkami pamatai gali būti juostiniai arba poliniai, pastaruoju atveju iš blokelių montuojamas rostverkas. Juostiniams surenkamiems pamatams naudojami įvairūs blokeliai, vieni iš stipriausių yra specialūs betono blokeliai.
Juostinių Pamatų Įrengimo Technologija
Pamatų tipas gali priklausyti nuo požeminių vandenų lygio. „Jeigu gruntiniai vandenys yra aukščiau rūsio grindų lygio ir jeigu nuspręsite daryti surenkamus pamatus, tuomet reikės išleisti daugiau pinigų hidroizoliacijai. Kai tokiomis pat sąlygomis daromi monolitiniai pamatai, liejimui galima pasirinkti hidrobetoną - tokiu atveju, hidroizoliacija kainuos pigiau“, - pasakoja A. Šilabritas. Abiem atvejais, pamatai žemėn įleidžiami pamatai nemažiau 1,5 m. Pamatų gylis turėtų būti žemiau už įšalo gylį.
Pirmiausia, aplink perimetrą, ir viduje, vietose, kuriose bus atraminės sienos, iškasamos tranšėjos. Jeigu namas bus su rūsiu - kasama pamatų duobė. Pagal statybos projekto reikalavimus sutankinamas gruntas. Tam, kad būtų patogiau sumontuoti klojinius, galima įrengti 5-7 cm aukščio papėdę. Tuomet įrengiami klojiniai, į vidų sudedamas armatūrinis karkasas. Armatūrą reikia teisingai paskirstyti, sutvirtinti kampus. Tuomet liejamas betonas.
Jeigu pamatai įrengti giliai, galima naudoti hidrobetoną - jis atsparesnis drėgmei nei įprastas. Betonas ima stingti. Jį karštomis dienomis reikėtų laistyti vandeniu, kad neperdžiūtų. „Jeigu lauke yra 25 laipsnių, diena jau laikoma karšta. Taip pat jeigu dieną šviečia saulė, o pavėsyje yra 20 laipsnių šilumos, pamatus reikėtų sudrėkinti, bent jau pirmas tris dienas nuo pamatų išliejimo“, - patirtimi dalijasi pašnekovas.
Po dviejų savaičių jau galima pradėti mūryti sienas ar atlikti kitus reikalingus darbus, nes tuomet betonas būna pasiekęs apie 70% betono savo tvirtumo. Standartiškai betonui pasiekti savo optimalų stiprį reikia 28 dienų.
Apie liejamus ir polinius pamatus
Surenkamųjų pamatų įrengimas
Kasama tranšėja, arba pamatų duobė tuo atveju, jeigu namas įrengiamas su rūsiu. Įrengiama papėdė. Tam yra trys populiarūs variantai. Jei apkrovos nėra didelės, pasak A. Šilabrito papėdę galima suformuoti iš blokelių, juos paverčiant ant šono ir pastatant išilgai, tad blokelio ilgis tampa papėdės pločiu. Tarkime, jeigu blokelis yra 60 cm ilgio, pavertus jį ant šono galėsite įrengti 60 cm pločio papėdę, ant kurios bus galima montuoti blokelius.
Kitas variantas - išlieti gelžbetoninę juostą. „,Gelžbetoninė juosta įrengiama tuomet, jei yra didesnės apkrovos. Priklausomai nuo projekto, jos plotis siekia apie 60-80 cm. Paprastai dedami horizontalūs armatūros strypai (10-12 mm) ir skersinė armatūra (8-10 mm)“, - pasakoja A. Šilabritas. Taip pat yra gaminami ir specialūs, kur kas platesni pado blokai pamatams. Juos įmontavus, ant viršaus dedami pamatų blokeliai.
Pamatų Hidroizoliacija ir Šiltinimas
Pamatus taip pat reikia šiltinti ir izoliuoti, kadangi šioje vietoje neišvengiamai kaupsis drėgmė ir smelksis šaltis. Rengiant hidroizoliaciją, apsaugoma tiek nuo kapiliarinės, atsirandančios dėl porėtos statybinių medžiagų struktūros, tiek nuo gruntinės drėgmės, kuri kaupiasi pastato išorėje.
Hidroizoliacijos tipai:
- Tepama hidroizoliacija. Plačiausiai žinoma šios kategorijos medžiaga - bitumas. Tai nebrangus būdas izoliuoti, tačiau bitumas turi sąlyginai trumpą eksploatacijos laiką, yra jautrus minusinei temperatūrai.
- Klijuojamos hidroizoliacijos. Tai ruloninės dangos, klijuojamos tiek ant pagrindo, tiek viena ant kitos keliais sluoksniais. Populiariausios tradicinės medžiagos - ruberoidas, tolis, pergaminas bei naujos kartos - izoelastas, izoplastas, mostoplastas.
- Įsiskverbianti hidroizoliacija. Įsiskverbiančios medžiagos gaminamos iš cemento, chemiškai aktyvių priedų ir specialiai smulkinto smėlio. Naudojamos siekiant sumažinti galimą kapiliarinę drėgmę.
A. Šilabritas teigia, kad šis variantas daugiau skirtas tiems atvejams, kai įprasti hidrozoliacijos būdai nėra veiksmingi, tarkime, atnaujinant anksčiau statyto namo hidroizoliaciją tarp pastato ir rūsio sienos.
Pamatus taip pat būtina ir apšiltinti. Populiariausias būdas apšiltinti pamatus yra kietos putų polistirolo plokštės. „Rūsio sienos iki 1,8 cm gylio apšiltinamos 10-15 cm storio polistirolu, o giliau galima naudoti ir plonesnį, iki 10 cm sluoksnį. Rūsys šiaip ar taip nėra šilta patalapa“, - pasakoja A. Šilabritas.
Atsižvelgiant į sąlygas, pamatus galima šiltinti tiek iš išorės, tiek iš vidaus. Egzistuoja ir blokeliai su polistirolu, įmontuotu į vidų - tai sumažina šiluminius nuostolius.
Inžineriniai Tinklai ir Pamatų Įrengimas
Vėlesniame namo statybos etape, bus įrengiami inžineriniai tinklai (vandentiekis, nuotekų sistema, elektros tinklai). Jie dažniausiai klojami virš pamato papėdės. Kartais klojant pamatus būna paliekama įvairių ertmių būtent šiems tinklams nutiesti. Tačiau dažnas atvejis, kai pamatai liejami ar statomi be jokių tarpų, o darbininkai, atvykę montuoti minėtų tinklų, patys išsigręžia reikiamas ertmes pamate.
Juostinių Pamatų Kaina
Kiek kainuoja juostiniai pamatai? Kaina priklauso nuo įvairių faktorių. Dažniausiai kaina skaičiuojama už betono kubą, savininkui nebereikia rūpintis medžiagomis ir technika. Kaina - apie 260-350 eurų už kubą.
Monolitinių pamatų kaina yra matuojama būtent pagal kubinius metrus. Kubatūra priklauso nuo būsimo gyvenamojo namo ploto, tačiau tai ne vienintelis veiksnys. Visgi 120 kv. m. gyvenamojo ploto gyvenamajam namui, rinkos kaina galėtų būti 1000-1300 už įrengtą kubinį metrą. Į šią kainą paprastai įeina darbai, medžiagos bei PVM. Statybos aikštelėje paprastai darbuojasi 5 žmonės.
Ekonomiškam120m2 ploto pastato gręžtiniam pamatui reikia apie 18m3 betono ir 1 tonos armatūros gaminių. Dviejų aukštų pastato (apie 200 kv. m) pamatų kaina apytikriai sudaro 10-20 proc. statinio konstruktyvo su stogu kainos, tačiau pamatų remontas, jeigu tokio prireiktų, gali kainuoti kaip pusė namo. Jeigu po namu suprojektuotas ir rūsys, pamatų įrengimas gali kainuoti iki 30 proc. statinio kainos.
Pamatų Įrengimo Svarba ir Priežiūra
Pamatų įrengimo darbai yra labai specifiški, dažnai sudėtingi, be to, jiems sunku pritaikyti standartinius statybos darbų technologijos variantus, todėl šiems darbams paprastai sugaištama daugiau laiko negu antžeminės dalies darbams.
Jei pamatai suprojektuoti ir įrengti kokybiškai, visas pastatas sėda vienodai ir jokių skilinėjimų ar plyšių laikančiosiose konstrukcijose ir nešančiose sienose, jų sandūrose neturi atsirasti.
Labai svarbi betono priežiūra tiek karštą vasarą, tiek darbus atliekant šaltesniu laiku. Vasarą betoną reikia periodiškai laistyti ir apdengti plėvele. Lietingi orai betono stingimui įtakos nedaro. Labiausiai reikia saugoti pamatų betoną žiemos laiku. Reikia atminti, kad esant 5 laipsniams šilumos, betonas nustoja kietėti. Išliejus pamatus šaltu oru, juos būtina apdangstyti. Betoną leidžiama užšaldyti kai jis pasiekia 25 proc. savo kietumo. Užšalęs betonas užsikonservuoja ir gali stovėti iki pavasario.
Kada Geriausia Įrengti Pamatus?
Stambiuose objektuose žemės darbai vykdomi ištisus metus, tačiau privačioje statyboje šių darbų šaltuoju metų laiku reikėtų vengti. Optimaliausias laikas pamatams įrengti yra nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos. Darbų reikėtų vengti ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį.
tags: #juostiniai #pamatai #gali #buti #irengiami