Juodųjų čiurlių perimviečių išsaugojimas renovacijos metu

Juodasis čiurlys (Apus apus) - Lietuvoje dažnas ir plačiai paplitęs paukštis, tačiau jo populiacijai iškilo grėsmė dėl daugiabučių namų renovacijos. Šie nuostabūs paukščiai, jų specifiški dramatiški balsai tapo neatsiejami nuo lietuviškos vasaros. Mūsų šalyje čiurliai apsistoja labai trumpam - tik tiek, kiek reikia jaunikliams užauginti - nuo gegužės iki rugsėjo.

Juodasis čiurlys skrydyje

Seni pastatai vis intensyviau renovuojami, todėl daug čiurlių ir kitų paukščių lizdaviečių yra sunaikinama. Apskaičiuota, kad per pastaruosius aštuonerius metus renovuojant pastatus Lietuvoje galėjo būti sunaikinta nuo 2900 iki 5300 čiurlių lizdaviečių (2016 metų Lietuvos ornitologų draugijos tyrimo duomenimis).

Kodėl čiurliai nyksta miestuose?

Tačiau pastaraisiais metais pastebėta, kad čiurliams tinkamų vietų perėjimui vis mažėja ir šie paukščiai išstumiami iš mūsų miestų.

Renovacijos metu užsandarinamos ventiliacijos angos, pastogių, palangių ir kiti plyšiai, kuriuose čiurliai noriai peri. Neretai nukenčia ir čiurlių dėtys ar palikuonys, o kartais užmūrijami net gyvi suaugę paukščiai.

Kur čiurliai suka lizdus?

Lietuvoje apie 97 proc. čiurlių peri aukštai, įvairiose mūrinių pastatų nišose, po palangių ar stogo skardomis, plyšiuose po balkonų apdaila.

Juodojo čiurlio biologija ir ekologija

Juodasis čiurlys - migruojanti rūšis, Lietuvoje aptinkama tik gegužės-rugpjūčio mėnesiais. Paukščiai parskrenda gegužės pirmoje pusėje ir išskrenda rugpjūčio antroje pusėje. Juodojo čiurlio kūno ilgis siekia 16-18 cm, paukštis sveria apie 33 g. Nors skrendantis čiurlys primena kregždę, jis yra maždaug dvigubai didesnis ir ilgesniais sparnais.

Dažniausiai juodieji čiurliai peri miestuose, priemiesčiuose ir gyvenvietėse. Peri dažniausiai bent po kelias poras vienoje vietoje, o neretai sudaro gana dideles kolonijas - viename pastate gali perėti keliasdešimt ar net keli šimtai juodųjų čiurlių porų. Menkus lizdus suka mūrinių ar gelžbetoninių namų ir kitų pastatų pastogių plyšiuose, ventiliacijos angose, įvairiose nišose, taip pat įsikuria varnėnams skirtuose inkiluose, rečiau aukštų medžių drevėse, uoksuose. Lizdo vietą pasirenka taip, kad iš jos galėtų kristi vertikaliai žemyn.

Čiurlio lizdas labai paprastas - tai negili duobutė, kurioje patelė paprastai sudeda 2 (rečiau 1 ar 3) baltus kiaušinius. Juos abu poros nariai peri maždaug 3 savaites. Jaunikliai išsirita pliki ir akli, o lizde praleidžia net iki 40-50 dienų. Jei vasarą staiga atvėsta orai, seni paukščiai pasitraukia į piečiau esančius regionus, o be maisto ir šilumos palikti jaunikliai išgyvena keletą ar daugiau dienų.

Juodieji čiurliai didžiąją gyvenimo dalį praleidžia ore. Jie niekada nenusileidžia ant žemės, nes trumpos kojos netinka vaikščioti. Skrenda čiurlys periodiškai tankiai plasnodamas sparnais, o po to ilgokai sklęsdamas. Įvairius vabzdžius gaudo tik ore. Labai dažnai, ypač šiltais vakarais, girdimas ir būdingas čiurlio balsas - tai ištęstas aukštų tonų „svy-y-yr-r-r-r… svy-y-yr-r-r-r…“.

Nors juodieji čiurliai (lot. Apus apus) praktiškai gamtoje priešų neturi, tačiau žmogus, kuris net ir to nesiekdamas, sugeba pridaryti daug žalos šiems padangių skrajūnams. Paradoksalu, bet tai nulėmė rūšies prisitaikymas gyventi žmogaus kaimynystėje, kartu pasinaudojant jo sukurtomis sąlygomis - pastatuose. Mat čia nedidelės ertmės ir plyšiai, kurių plyšiuose ar angose jie augina palikuonis, dera su atvira pastatų aplinka ir tinkamu aukščiu. Daugiaaukščiai pastatai per daugelį metų tapo bene pagrindiniais čiurlių „namais“. Bent jau Lietuvoje ir kituose lygumų kraštuose, kuriuose nėra kalnų, aukštų akmenuotų skardžių ar uolų.

Grėsmės juodųjų čiurlių populiacijai

Pagrindinė grėsmė juodųjų čiurlių populiacijai - daugiabučių namų renovacija. Renovuojant pastatus, užsandarinami visi plyšiai ir angos, neretai užmūrijami ir čiurlių jaunikliai ar net suaugę paukščiai. Taip paukščiai užmūrijami gyvi ir pasmerkti mirti iš bado ir troškulio.

Užmūryta čiurlių lizdavietė renovacijos metu

Statistika

2016 metais LOD akcijos „Metų paukštis - juodasis čiurlys“ metu atlikto tyrimo duomenimis, per ketverius metus Lietuvos miestuose galėjo būti sunaikinta nuo 2862 iki 5274 lizdaviečių.

Juodieji čiurliai taip pat žūsta atsitrenkę į laidus, stiklinius pastatus, langus. Perintys tėvai kartais tampa kiauninių žvėrelių aukomis. Po stiprių audrų ir liūčių ant žemės nusileidę paukščiai nesugeba pakilti ir žūva.

Iniciatyvos čiurlių apsaugai

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su Utenos rajono savivaldybe ėmėsi iniciatyvos Utenos miesto rajonuose, kuriuose yra renovuotų ar renovuojamų pastatų, įrengti lizdavietes juodiesiems čiurliams. Kadangi ant jau renovuotų pastatų apšiltintų sienų inkilus pritvirtinti sunku, buvo pasirinktas būdas iškelti juos ant pastatų stogų.

Inkilai čiurliams

Ant trijų miesto mokyklų - Utenos Aukštakalnio progimnazijos ir jos „Žiburio“ skyriaus, Dauniškio gimnazijos bei vieno administracinio pastato mieste buvo iškelta 15 inkilų, turinčių po dvi lizdavietes. Lizdavietės suprojektuotos specialiai juodiesiems čiurliams, remiantis užsienio šalių patirtimi - landa pailga, siaura, kad inkilai būtų mažiau patrauklūs kitiems, su čiurliais konkuruojantiems paukščiams, pvz.

Inkilai čiurliams Utenoje

Ornitologai teigia, kad efektyviausia, paprasčiausia ir palankiausia paukščiams būtų išsaugoti esamas lizdavietes arba inkilus įrengti pastato renovacijos metu.

Tikimasi, kad gražus Utenos miesto pavyzdys paskatins ir kitas savivaldybes rūpintis čiurlių bei kitų paukščių apsauga, o Aplinkos ministeriją - sudaryti teisines prielaidas renovuojamuose namuose išsaugoti esamas ar įrengti naujas lizdavietes paukščiams.

Apsaugos priemonės

Siekiant apsaugoti juoduosius čiurlius renovacijos metu, būtina imtis šių priemonių:

• Prieš renovaciją patikrinti, ar pastate nėra perinčių paukščių.
• Renovacijos darbus vykdyti tik išskridus jaunikliams.
• Rengiant pastatų renovacijos techninius projektus, projektuoti alternatyvias lizdavietes ant pastatų.
• Renovuojamuose pastatuose prie pat stogo palikti 5-7 cm skersmens angas čiurliams perėti.
• Kelti inkilus čiurliams šalia daugiabučių esančiuose medžiuose.

Svarbu, kad aplinkosaugos institucijos, siekdamos vieno aplinkos kokybės gerinimo tikslo, tuo pačiu nedarytų žalos kitam gamtos komponentui. Jei pastebėjote vykdomus namų renovacijos darbus čiurlių perėjimo metu ar pastebėjote, kad užmūrijami čiurliai savo perėjimo vietose, nelikite abejingi ir praneškite LOD.

Aplinkos ministerija kreipiasi į daugiabučių statybos ir renovacijos darbus vykdančias organizacijas ir prašo prisidėti išsaugant čiurlius. Išsaugant čiurlius Aplinkos ministerija kviečia prisijungti ir daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kad kartu su gyventojais apsvarstytų galimybes įrengti lizdavietes šiems paukščiams.

Kaune, Lampėdžiuose, pastatytas specialus statinys paukščiams - daugiavietis inkilas su 16 vietų lizdams. Tokie statiniai jau įrengiami ir kituose miestuose.

B.Stukė sako kalbėjusi su architektais, kurie pataria palikti po vieną neuždengtą stogo ertmę kiekvienoje namo plokštėje. Tokio kiekio Lietuvoje vasarojantiems čiurliams turėtų pakakti. Tuo metu slovakai, šiuo metu taip pat aktyviai renovuojantys namus, iš kietesnio putoplasto daro dėžutes, kurias armuojančiu tinkleliu priklijuoja prie namo darydami jo apdailą. „Ši dėžutė, inkilas čiurliams, dalinai yra įleista į namą, dalinai - išsikišusi į išorę. Bet ji neatrodo kaip koks pakabintas „prielipas“. Ji - pusiau integruota į namą. Kadangi slovakai jau įgyvendino šį projektą, galima peržiūrėti visas jų technines detales ir pasiremti jų patirtimi“, - ragino Lietuvos ornitologų draugijos narė.

Teisinė bazė

Europos Sąjungoje saugomos absoliučiai visos laukinių paukščių rūšys. Paukščiai negali būti tyčia naikinami, negali būti naikinamos jų buveinės, bloginamos gyvenimo sąlygos. Nors čiurliai ir nepriskiriami nykstančioms ar Lietuvoje saugomoms rūšims, jiems yra taikomos bendros ES apsaugos taisyklės, tad negalima tyčia naikinti nei jų, nei jų buveinių, bloginti gyvenimo sąlygų. Lietuvoje tyčia žudyti paukščius draudžia ir Laukinės gyvūnijos įstatymas.

Pašnekovas pabrėžė, jog, jei daugiabučių gyventojai pastebi, kad į namo ertmes nardo čiurliai, o statybininkai ketina šias ertmes uždengti, jie turėtų pristabdyti statybos rangovus, cituodami Laukinės gyvūnijos įstatymą - kaip minėta, šis draudžia tyčia žudyti paukščius. „Jeigu aš, būdamas statybininkas, žinau, kad ten yra paukščio lizdas ir vis tiek tą ertmę užklijuoju, tai reiškia, kad aš sąmoningai siekiau tokių pasekmių, kad paukščiai žūtų, ir pažeidžiau įstatymą“, - paaiškino A.Klimavičius. Tokiam statybininkui ar jo vadovui būtų skirta administracinė bauda.

B.Stukės nuomone, renovacijos darbai turėtų būti ribojami nuo gegužės iki rugpjūčio. Jei darbus būtina atlikti, tuomet, manau, turėtų būti su įranga patikrinama, ar tame pastate peri ar neperi čiurliai. Ir, žinoma, būtų gerai numatyti reikalavimus, kiek renovuojant namą reikėtų palikti lizdaviečių čiurliams.

Parama įrengiant lizdavietes

Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa suteikia galimybę lengvatinio kredito lėšomis finansuoti čiurlių ar kitų paukščių rūšies reikalavimus atitinkančių dirbtinių lizdaviečių įrengimą. Į šią paramą gali pretenduoti daugiabučių namų modernizavimo projektai, kurie įgyvendinami nuo 2022 m. lapkričio 25 d. Norint išsaugoti čiurlius, gyventojai priima sprendimą koreguoti investicijų planą.

Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai kasdien sulaukia pačių įvairiausių gyventojų klausimų. Kauniečiai domisi renovacijos procesais, eiga, paramos galimybėmis bei nemokamu namų grupės kiemų tvarkymu. Tačiau pasitaiko ir kiek retesnių klausimų, kuriuos užduoda sąmoningi ir gamta besirūpinantys žmonės.

Pavyzdžiui, visai neseniai kaunietė Lina kreipėsi į agentūrą pasakodama, kad jos sename ir nerenovuotame name yra įrengti paukščių „viešbutukai“. Tai - specialios landos po palangėmis, kuriose dažniausiai apsistoja čiurliai, ten šie paukščiai ir peri. Vis tik moteris nuogąstauja, kad renovuojant daugiabutį namą šios landos bus užtaisytos ir paukščiai liks be namų. Mūsų specialistų ji teiravosi, ar yra galimybė renovuojant namą jį padaryti ne tik energetiškai ir ekonomiškai taupų, bet ir draugišką gamtai.

Čiurliai - į kregždes panašūs paukščiai, kurie peri plyšiuose. Juos dažniausiai šiems paukščiams atstoja senų daugiabučių namų ertmės virš viršutinio aukšto langų. Vis tik problema ta, kad nepagalvojus apie paukščius laiku, renovuojant namą šios namo ertmės uždengiamos izoliacinėmis medžiagomis. Tačiau namo gyventojai gali būti sąmoningi ir išsaugoti paukščius. Vis tik apie tai reikėtų pagalvoti rengiant renovacijos investicinį planą.

Visi žmonės nori gyventi jaukioje, sutvarkytoje bei išpuoselėtoje aplinkoje. Dauguma išties džiaugiasi ir draugiškaisiais svečiais - čiurliais. Todėl gyventojai turėtų būti suinteresuoti pasirūpinti, kad šie paukščiai nebūtų nuskriausti. Juk galima ne tik renovuoti savo namą, tačiau ir suteikti namus paukščiams. Čiurliai - nuostabūs muzikantai, kurie padeda mieste gyvenantiems žmonėms pasijusti it gamtos apsuptyje.

tags: #juoduju #ciurliu #perimvieciu #issaugojimas #renovacijos #metu