Neringos miestas neseniai užbaigė teritorijų planavimo procedūras, numatančias ypatingos Kuršių Nerijos teritorijos atgimimą. Naujas galimybes vystant Juodkrantės kurortinę infrastruktūrą bei pristatant gyvenvietės kultūrinį ir istorinį paveldą sudarys patvirtintas Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas (arch. G.Janulytė-Bernotienė, PV G.Janulytė-Bernotienė, arch. G.).
Gintaro įlanka - be galo svarbi Neringos ir Kuršių nerijos istorijai. XIX a. II p. garine žemkase gilinant Kuršių marių dugną atradus gintaro telkinį, buvo įregistruota gintaro kasimo bendrovė „Stantien & Becker“.
Gintaro gavyba vyko mariose - per 30 bendrovės veiklos metų buvo iškasta iki 2.250 tonų gintaro. Gintaro kasybos įmonėje dirbo apie 1.000 darbininkų, kurie gyveno laikinuose barakuose. Gintaro kolonijos namai stovėjo aplink įrengtą uostą ir abipus Kaimo gatvės. Iškastas ir išplautas gruntas buvo pilamas marių pakrantėje, taip buvo padidintas Juodkrantės gyvenvietės plotas.
Ant supilto grunto atsirado galimybė nutiesti naują kelią palei marias iki Karvaičių, buvo užpilta įlanka prieš bažnyčią, įrengta prieplauka.
Sprendimų, kaip Gintaro įlanka turėtų būti tvarkoma pradėta ieškoti dar 1998-aisiais. Teritorijos planavimo procedūras pavyko užbaigti trečiuoju bandymu - 2015-aisiais metais pradėtam rengti Gintaro įlankos rytinės dalies detaliajam planui pritarimą išreiškė visos derinančios institucijos.
Būtent šis, Neringos savivaldybės iniciatyva parengtas planas, pirmiausia ir atveria realias galimybes pradėti teritorijos tvarkymo darbus.
„Kartu su detaliojo plano rengėjais atlikome didžiulį darbą, ieškodami sprendimų, kaip ši ypatingą vertę turinti teritorija turėtų būti tvarkoma. Daugelis kartojo, kad šio dokumento parengimas - tiesiog neįmanomas, tačiau pavyko rasti sprendimus, kuriems pritartų visos derinančios institucijos. Metas Gintaro įlankai ir vėl atgimti ir tapti nauju impulsu Juodkrantės kurortiniam gyvenimui", - sakė meras D.
Detaliuoju planu Gintaro įlankos teritorijoje planuojamos nedidelės prieplaukos. Pramoginė mažųjų laivų prieplauka ir bazė moksliniams tyrimams numatoma pietinėje įlankos pusėje. Žvejų prieplauka su žvejybai ir žuvų apdorojimui reikalingais objektais, žvejų turgumi - šiaurinėje įlankos pusėje.
Įrengiant prieplaukas numatoma rekonstruoti esamą krantinę bei įrengti naujas pontoninės prieplaukas, pirsus. Numatomos vandens ir elektros tiekimo kolonėlės.
Remiantis Vidaus vandens kelių direkcijos išduotomis sąlygomis, būtų įgyvendinami sprendiniai, numatantys Gintaro įlankos sujungimą su valstybinės reikšmės vidaus vandenų keliu (numatoma įplauka į įlanką). Planuojamas akvatorijos dugno valymas, kuris detaliai bus sprendžiamas techniniame projekte (prieplaukų akvatorija bus valoma iki 1,5 m gylio).
Teritorijoje planuojamos viešosios erdvės, skirtos poilsiui ir teritorijos pažinimui (poilsio ir žaidimų aikštelės, pavėsinės ir pan.). Greta Kuršių marių ir Gintaro įlankos esančias medienos apdirbimo dirbtuves planuojama pritaikyti gintaro gavybai demonstruoti. Į pietus nuo Gintaro įlankos numatoma galimybė įrengti mokslo paskirties pastatus - svarstoma čia įkurti bendrabutį, kuris galėtų tarnauti švietimo tikslams.
Taip pat numatyta galimybė šioje teritorijoje įrengti naujus sporto ir / ar kitos paskirties inžinerinius statinius.
„Atvėrėme kelius tvarkyti istoriškai svarbią vietovę, ją labiau pritaikant Neringos gyventojų ir svečių poreikiams. Sudaromos galimybės patraukliau ir plačiau pristatyti pačios Gintaro įlankos ir Juodkrantės istoriją. Galėsime gerinti žvejams skirtą infrastruktūrą. Labai laukėme sprendinių, numatančių mokslo paskirties pastatų statybą. Neabejoju, kad Gintaro įlanka taps nauju visos Neringos traukos centru“, - apie dokumento svarbą kalba meras D.
Detaliojo plano sprendiniai parengti saugant Juodkrantės gintaro gavybos kolonijos vietovės vertingąsias savybes, analizuojant buvusios istorinės Gintaro įlankos kolonijos apstatymo charakterį ir išlikusius urbanistinės struktūros bei gamtinius elementus.
Neringos savivaldybės administracijos vyr. specialistė (atstovė spaudai, ryšiams su visuomene) Sandra Vaišvilaitė pridūrė, kad patvirtintas detalusis planas suteikia galimybes pristatyti išskirtinę šios teritorijos istoriją, plėtoti dviračių bei pėsčiųjų takų tinklą, kurti naujas kurortines paslaugas, sudaryti geresnes darbo sąlygas Juodkrantės žvejams.
Gintaro įlanka Juodkrantėje XIX a. pab.
Kauniečių projektas „Gintaro įlanka Juodkrantėje“
Kauniečių projektas „Gintaro įlanka Juodkrantėje“ buvo įvertintas nacionalinių urbanistikos ir architektūros apdovanojimų „Išmanusis miestas 11“ konkurse. Guodos Zykuvienės, Gražinos Janulytės-Bernotienės, Auksės Taurasevičiūtės ir Lukrecijos Jankauskaitės parengtas projektas profesionalų kategorijoje laimėjo pirmą vietą.
„Išmaniojo miesto 11“ konkursas birželio 11 d. vyko Kaune, „Mokslo saloje“. Šįmet konkurse dalyvavo 47 projektai. Architektai, urbanistai, inžinieriai ir interjero dizaineriai kūrė urbanistines vizijas Alytaus r., Anykščių r., Jonavos r., Kauno m., Klaipėdos m., Neringos, Šilutės r., Skuodo r., Telšių r. ir Trakų r. savivaldybių teritorijoms.
Gintaro lobis
Gintaro įlankos istorija siekia XIX a. II pusę, kai gilinant Kuršių marių dugną buvo atrastas gintaro telkinys. Tuomet laivų savininkas Wilhelmas Stantien ir pirklys Moricas Becker įsteigė gintaro gavybos įmonę „Stantien & Becker“ bei ėmė kasti gintarą. Klestėjimo laikais Gintaro gavybos kolonijoje dirbo apie tūkstantis darbininkų. Iki 1890-ųjų čia buvo iškasta apie 2250 tonų gintaro.
Kasant uostą rasti neolito laikotarpio gintariniai dirbiniai - Juodkrantės lobis, dar vadinamas Richardo Klebso kolekcija. Joje - 435 gintariniai kabučiai, sagutės, karoliai, keturios žmonių figūrėlės ir kiti dirbiniai.
Teritorijoje buvo pastatyti gyvenamieji pastatai, mokyklos. Šis judesys sukūrė galimybes kurtis Juodkrantės kurortui.
Kai gintaro klodai pasibaigė - Gintaro įlankos kolonija greitai sunyko ir teliko vos keli ją priminę pastatai.
Gintaro įlankos Juodkrantėje dabartinis vaizdas.
Dešimtmetį trunkantys tyrinėjimai
Kaune veikiančios „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ vadovė, architektė G. Janulytė-Bernotienė sakė, kad jau beveik dešimtmetį ši įmonė gilinasi į Gintaro įlankos istoriją, mat nuo 2016 m. rengė šios teritorijos detalųjį planą. Pagrindinė teritorijos vizionierė buvo tuometinė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.
„Tad pamatę, kad „Išmaniojo miesto 11“ konkurse yra Gintaro įlankos tema - suskubome dalyvauti, juk jau seniai tyrinėjame šią teritoriją. Galvojome, kas geriau už mus ją pažįsta? Mūsų įdirbis labai didelis“, - teigė G. Janulytė-Bernotienė.
Ji akcentavo, kad ši teritorija išskirtinė dėl savo istorijos ir kad didžioji jos dalis turi būti palikta visuomenės reikmėms - ten negalima vystyti gyvenamosios statybos ir pan. Dalį Gintaro įlankos prižiūri Neringos savivaldybė, dalį - Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
„Gintaro įlanka - kaip lygiagretus antras Juodkrantės centras. Dėl to kito požiūris į vietovę“, - pridūrė ji.
Pašnekovės šįmet vėl vyko apžiūrėti Gintaro įlankos ir įsitikino, kad teritorija užleista dar labiau, nei 2016 ar 2008 metais, kai ten dar pulsavo žvejų gyvenimas. Šiuo metu ant apleisto medinio pastato kabo iškaba „Privati valda“, pakrantėje matyti vietinių iš medinių lentų sukonstruoti lieptai, teritorija apaugusi žolėmis.
„Kuo tolyn, tuo labiau ši teritorija atmirė, nes nėra naudotojų. Reikia finansavimo šaltinių, bet tai ilgas procesas. Džiugu, kad Neringos savivaldybė pasiryžo naudotis mūsų idėjiniu projektu ir yra pasiruošusi pradėti vystyti jį nuo žvejų uosto", - kalbėjo architektė G. Janulytė-Bernotienė.
Kauniečių parengtas sklypo planas.
Trys pagrindiniai kiemai
Architektė Guoda Zykuvienė pasakojo, kad „Išmaniojo miesto 11“ konkurse laimėjęs kauniečių projektas siūlo suformuoti urbanistinę Gintaro įlankos rytinės dalies struktūrą. Teritorijos plotas - 7,5 ha. Gintaro įlankoje siūloma įrengti tris energinius pulsarus - kiemus, mat kiemai būdingi senajai lietuvių architektūrai.
„Pirmas kiemas - Gintaro įlankos uosto centras - būtų skirtas žvejams, žuvies turgui, čia veiktų žvejų tinklų džiovinimo ekspozicija, būtų pastatyta stoginė mokymams ir koncertams, įrengtos lankytojų laužavietės, vaikų žaidimų įrenginiai. Antrame kieme įsikurtų Gintaro gavybos edukacinis centras su ekspozicija, čia būtų pastatyta pontoninė amfiteatro aikštelė, kiek toliau - pontoniniai lieptai. Trečias kiemas būtų skirtas Lagūnų tyrimo moksliniam centrui“, - glaustai idėjas pristatė G. Zykuvienė.
Ją papildė kolegė: „Kiemas - tai viešoji erdvė. Juk ne tik pastatai, bet ir viešoji erdvė aplink pastatus pritraukia žmones, vykdo veiklą ir suteikia energijos teritorijai", - pridūrė G. Janulytė-Bernotienė.
Teritorija yra apjungiama pėsčiųjų takais, įdomu, kad jie veda nuo istorinės Juodkrantės promenados. Gintaro įlankos uostas projektuojamas žvejų laivams ir rekreacinei laivybai vykdyti. Uosto akvatorijos pietinėje pusėje numatoma žemkasės stovėjimo vieta, ji bus naudojama patyriminėms ekskursijoms - gintaro gavybos procesui atkurti.
Rengiant urbanistines vizijas konkursui teko susidurti su iššūkiais: nuo 2000 m. Kuršių nerija yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, priklauso „Natura 2000", tad taikomi vietos naudojimo apribojimai, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas irgi turi griežtas statybos ir kt. taisykles. Be to, istorinėje Gintaro įlankoje nėra išlikę istorinių pastatų, beliko tik fotografijos su kolonijos statiniais ir žemėlapiais.
Kauniečių parengtas projektas „Gintaro įlanka Juodkrantėje“.
Diskusijos su savivaldybe
Projekto „Gintaro įlanka Juodkrantėje“ autorės viliasi, kad jų idėjos bus įgyvendintos, tik kada - neaišku.
„Kiti miestai „Išmaniojo miesto“ konkurse dalyvavusius projektus įgyvendins per 1-2 m., o Gintaro įlankos projektas - didžiulis. Jei toks rimtas objektas, kaip Juodkrantės uostas nuo 2007 m. stengiasi gauti statybos leidimą, galbūt šįmet ir pavyks, o jį dar ir pastatyti reikės, tai ką kalbėti apie Gintaro įlanką. Procesai lėti. Trikdžių priežastys: biurokratija ir nėra labai turtinga savivaldybė, o projektai dideli, juos atsakingai reikia parašyti į tam tikrą investicijų dėžutę", - kalbėjo architektė G. Zykuvienė.
"Norėčiau pamatyti įgyvendintą Gintaro įlankos projektą savo akimis, bet kažin ar taip ilgai gyvensiu“, - kiek pesimistiškai svarstė G. Janulytė-Bernotienė.
Projekto autorės liepos 10 d. pristatys Gintaro įlankos urbanistinio vystymo viziją Neringos savivaldybei ir tuomet bus galima kalbėti apie tolesnę projekto eigą.
Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas (PV G.Janulytė-Bernotienė, arch. G.).
„Pirmiausia laukiame šio projekto pristatymo Neringos savivaldybėje - tiek tarybos nariams, tiek merui ir kitiems savivaldybės atstovams. Tuomet bus galima diskutuoti apie galimybes įgyvendinti projekto sprendinius. Primename, kad 2023 metais buvo patvirtintas Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas.
Nemažai projektų jau buvo įgyvendinta: Elektrėnuose įrengtas rekreacinis parkas, Kuršėnuose - išmanusis tiltas, Tauragėje statoma arena. Vilniaus rajone planuojama įgyvendinti Europos geografinio centro projektą, Jonavos rajone (Rukloje) - Karaliaus Mindaugo parką, Kaišiadorių rajone - Žaslių ežero pakrantės projektą.„Projektų įgyvendinimui daugiausiai įtakos turi savivaldybių lėšos, ar jie turi pakankamą finansavimą įgyvendinti patikusius projektus”, - pabrėžė L.
tags: #juodkrante #detalusis #planas