Balkonas - tai erdvė, kuri vieniems tarnauja kaip nereikalingų daiktų sandėliukas, o kitiems - kaip ramybės ir poilsio oazė, kurioje gera leisti laiką. Vasarą praleisti kuo daugiau laiko žydinčioje terasoje norime visi.
Gėlės balkone: kaip sukurti žydintį rojų?
Norintieji papuošti kiemą, terasą ar balkoną skuba rinktis augalus. Tačiau kad gėlės apdovanotų žiedais, svarbu žinoti kur, ką ir kaip sodinsite. Be to, terasose ar tiesiog balkonuose ryžtamasi eksperimentuoti auginant medelius arba krūmus.
Pasak gėlininkės Rūtos Petrulytės, kaip ir anksčiau, populiariausios yra pelargonijos, petunijos, surfinijos, begonijos, sprigės, vasariniai jurginai, našlaitės. Ne pirmi metai itin paklausios svyrančiosios našlaitės.
„Vadinasi, žmonėms patinka, kai augalai ne tik žydi, bet ir kvepia“, - sakė pašnekovė.
Nors dauguma žmonių sodo darbus jau pradėjo, nesijaudinkite, jei dar nesuspėjote užsiauginti daigelių.
„Daigų pasaulio“ įkūrėja Odeta Rimkevičienė sakė, kad palankiausias laikas sėti - dabar. Moteris taip pat atskleidė, kad viena didžiausių daromų klaidų - sėjimas per anksti.
Nelaimingi atsitikimai: vaikai ir kritimai iš balkonų
Pastarosiomis dienomis padaugėjo skaudžių nelaimių, kai mažamečiai vaikai iškrito iš balkonų ir pro namų langus. Per parą šalyje pro langus ir balkonus iškrito du mažamečiai vaikai.
Radviliškyje pro balkoną iškrito vos dvejų metukų mergaitė, ji šiuo metu gydoma reanimacijoje. Kita nelaimė įvyko Klaipėdoje, kur pro langą persisvėręs iškrito vienerių metų berniukas.
Šeštadienio rytą, apie 10.05 val., Radviliškyje iš balkono iškrito dvimetė mergytė, praneša policija. 2018 m. gimusi mergaitė dėl viso kūno sukrėtimo paguldyta į ligoninę. Aplinkybės aiškinamos.
Tos pačios dienos vakarą, apie 20.35 val., Klaipėdoje pro langą iškrito vienerių metų berniukas. 2019 m. gimęs vaikas dėl kūno sužalojimų paguldytas į ligoninę.
Marijampolėje iš trečiame aukšte esančio buto lango iškrito vos dvejų metukų berniukas, kuris atsidūrė komoje. Kaune prieš parą pro ketvirtame aukšte esantį balkoną iškrito ir susižalojo 2009 m. gimusi mergaitė.
Šiandien buvo tikslinama, kaip galėjo nutikti tokia nelaimė. Apie šį įvykį buvo informuoti Vaiko teisių atstovai. Aiškėja dar vienos skaudžios vakarykštės nelaimės aplinkybės.
Kaune ketverių mažylis pro šešto aukšto langą iškrito ir žuvo, kai namie buvo ir suaugusiųjų. Pareigūnai dar aiškinasi, ar vaikas galėjo iškristi pasilypėjęs ant kėdės ir neapdairiai atsirėmęs į lange tvirtinamą tinklelį nuo vabzdžių. Tragedija vakarėjant sukrėtė dešimties aukštų daugiabutį Kaune Savanorių prospekte.
Jaunuolių vakarėlis Joniškyje jame dalyvavusiai 14-metei vos nesibaigė tragiškai. Mergina iškrito iš 5 aukšto. Pareigūnai atskleidžia, kad bute kompanija vartojo ne tik alkoholį, rūkė ir vadinamąją žolę.
Policijai beieškant merginos sugėrovų, buvo rasta ir daugiau narkotinių medžiagų. Kaimynas Kazimieras rodo balkoną, iš kurio iškrito 14-metė. Kaimynas nufilamavo nemalonų incidentą pro savo langą.
Vilniuje ketvirtadienį rastas policijos pareigūno kūnas su daugybiniais sužalojimais - įtariama, kad jis galėjo iškristi per balkoną. Policijos departamento duomenimis, ketvirtadienį, 13.13 val. Vilniuje, Neužmirštuolių gatvėje esančio namo kieme, rastas neuniformuoto ne tarnybos metu Vilniaus apskrities policijos pareigūno, gimusio 1973 metais, kūnas su daugybiniais sužalojimais.
Įtariama, kad pareigūnas iškrito iš savo buto balkono.
Jonavoje ketvirtadienį rastas negyvas vyras, įtariama, jog jis iškrito pro balkoną. Policijos departamento duomenimis, apie 8 val. 30 min. Jonavoje, Mokyklos gatvėje esančio namo kieme, rastas 1971 metais gimęs negyvas vyras be išorinių smurto žymių.
Specialiosios tarnybos gavo pranešimą apie iš ketvirto aukšto iškritusį žmogų. Į įvykio vietą skubėjo keli policijos ekipažai ir dvi medikų brigados. Paaiškėjo, kad pilietis nukrito į tarpą tarp dviejų pastatų. Nukentėjusysis skundėsi didžiuliu kojų skausmu. Jis nedelsiant buvo paguldytas ant neštuvų.
Policininkai išsiaiškino, kad vyriškis vakarojo su draugais balkone, kurio turėklai labai žemi.
Vilniuje penktadienį rastas negyvas, įtariama, jog jis žuvo iškritęs pro balkoną, pranešė šalies policija. Apie 15 val. Vilniuje, Laisvės prospekte, rastas 1991 metais gimusio vyro kūnas su įvairiais sužalojimais.
Kaune, daugiabučio namo kieme antradienį rastas negyvas, kaip manoma, iš balkono iškritęs vyras, pranešė Policijos departamentas. 1968 metais gimusio vyro kūnas sužalota galva rastas apie 21.20 val. Taikos prospekte esančio namo kieme.
Kaune antradienį žuvo pro namo balkoną iškritusi moteris, informavo šalies policija. Nelaimė įvyko apie 21 val. 10 min. Kaune, Kalniečių gatvėje. Mįslinga moters žūtis Kaune. Leisgyvė kaunietė rasta po daugiabučio langais. Atvykus medikams, ji jau buvo praradusi sąmonę.
Moterį gydytojai dar bandė gaivinti ir skubiai ją vežė į ligoninę, tačiau jos gyvybė užgeso priėmimo skyriuje. Kaip nutiko nelaimė, aiškinasi pareigūnai. Apie vidurdienį Kaune užfiksuota siaubinga nelaimė užminė mįslę teisėsaugininkams.
Gaisrai balkonuose
Antradienį Kaune - incidentas. Name užsidegė balkonas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė pranešė, kad antradienį Kaune, Antanavos g. 20, atvira liepsna dega balkonas. Iš buto evakuoti 3 žmonės. Į įvykio vietą išskubėjo gelbėtojai.
Draudimas rūkyti balkonuose
Vilniuje šiandien oficialiai įsigaliojo draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Tačiau jau pirmąją dieną aiškėja įstatymo spragos. Daugybėje daugiabučių iki šiol nekaba draudžiamieji ženklai. O ten kur jie yra, rūkaliai ir toliau sau pučia dūmą balkonuose.
Vos įsigaliojus galimybei uždrausti rūkyti daugiabučių balkonuose, rūkorių kaimynai siunčia savivaldybėms prašymus. Ypač aktyvūs - Vilniaus gyventojai. Savivaldybė jau gavo 200 prašymų ir kasdien jų vis daugiau, tad valdininkai nebežino, kaip spės užtikrinti daugiabučiuose tvarką.
Lietuvoje įsigalioja daug metų rengtas draudimas rūkyti daugiabučių balkonuose. Nepatenkinti rūkančiais kaimynais gyventojai jau gali rašyti skundus savo savivaldybei, kad ši uždraustų rūkyti jų namo balkonuose. Draudimo pažeidėjams grės piniginės baudos.
O policijos pareigūnai viliasi, kad rūkaliai bus supratingi, patys paisys draudimų ir policijai jų gaudyti neprireiks, mat dabar policija turi daug darbo dėl karantino kontrolės.
Nuo 2021 metų sausio 1 dienos įsigaliojo įstatymas, draudžiantis rūkyti daugiabučių namų balkonuose. Tačiau, anot Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo patarėjo Mariaus Pankevičiaus, kad šis draudimas padėtų veikti, pirmiausia turės būti pateiktas bent vieno iš namo gyventojų prieštaravimas.
Rūkote balkone? Nuo Naujųjų metų rūkantiems asmenims įsigaliojo nauji draudimai. Praėjusių metų spalio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, kuriuo draudžiama rūkyti daugiabučių balkonuose.
Gyvenamųjų patalpų, įskaitant balkonus, savininkus už rūkymą juose siūloma bausti griežčiau nei pačius rūkalius. Dėl to trečiadienį sutarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, svarstant Administracinių nusižengimų kodekso pataisas.
„Labai nedaug, nežymiai didesnės bus.
Muzika balkonuose karantino metu
Jei karantino metu atlikėjai negali užlipti ant scenos, ištraukas iš operos ar populiarius estrados kūrinius užtraukia tiesiog savo namo balkone. Neeilinis ir žavus vaizdo įrašas paplito internete. Jame užfiksuota, kaip vaikinas savo namų balkone koncertuoja.
Vaikino muzika mėgaujasi ne kas kitas, o papūgėlės, kurios atrodo net gi pritaria jam. Paukščiai susižavėję net nesiruošia trauktis, o įdėmiai klausosi. Pasirodo, per karantiną muzika mėgaujasi ne tik žmonės.
Kol muzikantai atlieka pasirodymus iš balkonų Italijoje ir Ispanijoje, štai ir Niujorke vaikinas sumanė atkartoti juos. Deja, ne itin sėkmingai. Į lauką išėjęs jis pradėjo savo pasirodymą, tačiau labai greitai buvo nutildytas. Kaimynai sureagavo ir liepė jam užtilti.
Internete netrukus įrašas paplito ir sukėlė juoką internautams. Karantinas ne toks ir baisus, jeigu ir namie susirandame pramogų. Bent jau taip įrodė du sostinėje gyvenantys kaimynai saksofonininkai, vieną karantino vakarą sugalvoję palinksminti kaimynus gyva muzika.
Palaikymą vienas kitam, ir, žinoma, medikams garsiai ir triukšmingai reiškia ir daugiau žmonių, vakarais rengia diskotekas balkonuose ar puošiantys namų langus palaikymo užrašais. Vakarėlis balkone su saksofonu. Būtent taip karantino kamuojamiems kaimynams nuotaiką kelia Izraelio muzikantai.
Saksofonistė Yarden - geros nuotaikos užtaisas net ir karantino metu. Jauna moteris Tel Avive ant savo namų stogo surengė tikrą koncertą, kurio pasiklausyti į balkonus ir gatves išėjo dešimtys žmonių. Kol vieni izraeliečiai stebi, kiti šoka ir linksminasi.
Sostinės senamiestį užpildė smuiko garsai. Koncertą filharmonijos balkone surengė pasaulinio lygio virtuozas Sergejus Krylovas. Jau daugiau nei du mėnesius Lietuvoje dėl pandemijos įstrigęs muzikas dalijosi ne tik garsių kompozitorių muzika, bet ir mintimis apie lietuviškąjį karantiną.
Kiek apniukusią, tačiau šiltą popietę sostinės širdyje sklinda garsai priverčiantys stabtelėti ir pakelti akis.
Apie karantino metu Filharmonijoje vykusius muzikos įrašus ir jų leidybą
Kiti įvykiai
Po netikėtai iš 15 aukšto nukritusio balkono sostinės Lazdynų mikrorajone, šio suniokoto pastato gyventojai jaučiasi tarsi išgyvenę žemės drebėjimą. Daugeliui neramu, nes kol kas dar neaišku, ar kas nors turės atlyginti krentančios konstrukcijos padarytą žalą jų turtui.
Vilniuje penktadienį nukritęs daugiabučio balkonas parodė, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai nėra visiškai saugūs, todėl sostinės savivaldybė ketina atlikti papildomus patikrinimus, kad panašios situacijos nepasikartotų, teigia Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
„Kaip visi matome šiuo atveju, jie 100 proc. saugūs nėra. Jie buvo statyti jau prieš gerus 50 metų ir dar seniau.
Pasak Policijos departamento, balkonas nuo Architektų gatvėje stovinčio namo nulūžo apie 16.50 valandą. Kvapą gniaužiančios akimirkos iš pietryčių Prancūzijos, kur daugiabutyje kilus gaisrui dviem broliams teko gelbėtis šokant į žmonių glėbį pro trečiame aukšte esančio buto langą.
Tiesa daugiabučio trečias aukštas yra maždaug tokiame aukštyje, kaip mūsų daugiabučių penktas aukštas. Kai kurie balkonai butuose būna tokie siauri, kad juose iš pirmo žvilgsnio sunku net apsisukti.
Tačiau tinkamai įrengus net ir siaurutis, vos 76 centimetrų pločio balkonas gali tapti viena jaukiausių vietų visame bute. Tuo neabejoja ir kauniečiai Viktorija ir Giedrius Lauruškai, kurie sutiko pasidalinti savo balkono pokyčiais.
Vytui pavyko užfiksuoti, kaip priešais esančiame name vyras balkone sukonstravo sūpynes, kuriose linksminasi jo vaikas. Baisiausia, kad jie yra maždaug 24 metrų aukštyje.
Balkonai ir istorija
1940-aisiais gimusios moters kūnas buvo rastas apie 8 valandą prie R. Policijos departamento duomenimis, 1950-aisiais gimusio vyro kūnas su įvairiais sužalojimais buvo rastas V.
1-2. 1940 m. birželio 15 d., Raudonajai armijai peržengus Lietuvos siena ties Gudagoju, prasidejo tragiškasis lietuviu tautos istorijos laikotarpis - penkiasdešimt metu trukes okupacijos laikotarpis.
Lietuvos vyriausybe, nesitikedama paramos iš kariaujanciu ar jau kapituliavusiu hitlerinei Vokietijai Europos valstybiu, prieme V.Molotovo ultimatuma - isileisti i Lietuvos teritorija neribota Raudonosios armijos kieki.
Prezidentas A.Smetona siule priešintis, kaip priešinosi Suomija ir Norvegija, kad, pasibaigus pasauliniam karui, Lietuva galetu grižti i laisvu valstybiu greta.
Bet daugumai ministru ir generolu aatrode pražutinga „aukoti puse tautos“ ir suniokoti krašto uki iš anksto matant pasipriešinimo beviltiškuma.
V.Dekanozovas, Sovietines vyriausybes ypatingasis igaliotinis, atskrides i Kauna birželio 15 d., padiktavo nauja ministru kabineto sudeti.
Žinomi nepriklausomybes metu veikejai, dekoratyviškai istatyti i nauja Vyriausybe, turejo nuraminti visuomene, kad nebus keiciama valstybes santvarka.
V.Kreve, paskirtas Ministru kabineto pirmininku ir užsienio reikalu ministru, pareiške prie Nežinomo kareivio kapo: „Prie šio kapo, kuris kaip ir liudija mums visas tas kovas už Lietuvos liaudies gerove, mes duodame pažada, kad rrupinsimes ivykdyti visa tai, už ka šis kareivis žuvo.“
Komunistai, paleisti birželio 17 d. iš Kauno sunkiuju darbu kalejimo, iškilmingai skelbe busia Lietuvos nepriklausomybes ir demokratijos gynejai.
Naujoji valdžia garantavo ukininkams žemes nelieciamybe, o inteligentijai - žodžio ir spaudos laisve.
TTaciau jau birželio 30 d. Kremliuje V.Molotovas atvirai atskleide sunerimusiam V.Krevei Sovietu Sajungos ketinimus: atskiros mažos valstybes tures išnykti, o sovietine santvarka bus igyvendinta visoje Europoje.
Lietuvoje, kaip ir Latvijoje bei Estijoje, žaibiškai buvo suruošti sovietinio tipo rinkimai i Liaudies seima, kuris liepos 21 d. prieme be jokiu diskusiju komunistu pasiulyta nutarima - „Lietuvoje ivedama Tarybu santvarka“.
Prasidejo sparti Lietuvos ukinio, politinio ir kulturinio gyvenimo sovietizacija. Nacionalizuojami fabrikai, dirbtuves, spaustuves, parduotuves, didesni gyvenamieji namai.
Iš ukininku atimama žeme, viršijanti 30 ha plota. Uždaromos visos partijos ir draugijos, išskyrus vienintele, jau legalizuota LKP.
Sustabdomas visu nekomunistiniu laikrašciu ir žurnalu leidimas. Iš savo kabinetu išvaromi miestu burmistrai, apskriciu viršininkai, policijos vadai ir teisejai.
I kiekviena imone skiriamas komisaras, i kareiviu kuopa - ppolitrukas, i mokykla - komsorgas. A.Snieckus dar rinkimu išvakarese pasirašo isakyma suimti 2000 Lietuvos politiniu veikeju ir aukštu valdininku.
Patriotiškai nusiteikusiu ministru pastangos „gelbeti, kas dar imanoma gelbeti“, išsaugoti „bent šešeli autonomiškumo“ daresi bergždžios - iš Lietuvos banko seifu išgabenamas auksas ir svetima valiuta (92 mln.), iš urmo sandeliu - maisto ir pramones medžiagu atsargos; rekvizuojami butai ir pastatai milžiniškoms Raudonosios armijos iguloms (300 000), o žeme aerodromu ir kariniu irengimu statybai.
Ministru kabinetas privalo iteisinti visus Kremliaus reikalavimus (ivesti rrubli) ir kompartijos diktata (uždrausti Lietuvos himna, Vyti, trispalve veliava, nukabinti Maironio ir Kudirkos portretus).
V.Kreve priverstas patvirtinti nutarimus perduoti Maskvai užsienio bankuose saugoma Lietuvos auksa, o Lietuvos ambasadu ir konsulatu pastatus bei turta SSRS atstovybems, atimti iš ambasadoriu Lietuvos pilietybes teises, uždrausti jiems grižti i savo krašta ir konfiskuoti cia palikta turta, likviduoti Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-filosofijos fakulteta, pavadinti Seima Lietuvos TSR Laikinaja Aukšciausiaja Taryba ir pan.
Okupacine valdžia, ieškodama socialines bazes, stengesi suskaldyti Lietuvos visuomene i antagonistines išnaudotoju ir išnaudojamuju klases pagal marksizmo-leninizmo postulatus.
Bežemiams ir mažažemiams dalijama žeme (iki 10 ha), o stambieji ukininkai spaudžiami nepakeliamais mokesciais ir paruošomis.
Kaimo samdiniai skiriami viršaiciais, o mažarašciai darbininkai, simpatizuojantys kompartijai, - fabriku, spaustuviu, parduotuviu komisarais. Kairioji inteligentija gauna aukštus valstybinius postus: A.Venclova - Švietimo komisaras, A.Gudaitis-Guzevicius - Vidaus reikalu komisaras, A.Bauža - Liaudies komisaru tarybos reikalu valdytojas, K.Korsakas - „Eltos“ direktorius, J.Šimkus - oficiozo „Tarybu Lietuva“ redaktorius, J.Banaitis - radiofono direktorius, P.Juodelis - meno reikalu valdybos viršininkas.
Okupacinis režimas ideologiškai iteisinamas kaip socializmo ssistemos triumfas: atejo galas socialinei nelygybei ir žmogaus eksploatacijai, o buržuazija nublokšta nuo istorijos scenos.
Stalinistiniai 1937-1938 m. teismai ir sušaudymai neišsklaide Lietuvoje idealistinio tikejimo išganinga socializmo misija, kuriai simpatizavo ir Vakaru kairioji inteligentija.
Sveikindamas Liaudies seima, K.Korsakas džiaugesi, kad „kapitalizmui musu krašte trenktas mirštamas smugis“.
S.Neris poemoje „Bolševiko kelias“ garsino neišvengiama socializmo pergale visoje planetoje: „Apsistosim, kai raudonu žiedu / Visa žeme skaisciai pražydes. / Tegu tautos viena himna gieda, / Visos tautos - iš vienos širdies“.
Autoritarinio tautininku režimo kritika taip pat lengvino sovietines valdžios isiteisinima, nuteikdama, kad ivyko tik paprastas vyriausybiu pasikeitimas, aišku, socialinio teisingumo ir demokratijos linkme.
„Negriš ta diena, kur praejo, / ir upes neplauks atgalios. / Išbego gauja prispaudeju / iš teviškes musu žalios“, - raše K.Jakubenas viename eileraštyje, virtusiame populiaria daina.
Groteskiškas karikaturas, išjuokiancias buvusi režima, pieše S.Žukas, Agitpropo pirmininkas.
„Kruvina Smetonos diktatura“ smerke ir liaudininku dienraštis „Lietuvos žinios“, ir krikšcioniu demokratu „XX amžius“, ir žurnalas „Naujoji romuva“, prikišdami vienvaldiškuma („Vadai už ja [tauta] kalbejo ir sprende“), spaudos prievartavima ooficialios propagandos straipsniais, pagaliau prezidento pabegima sunkiausia istorijos valanda.
„Lietuvos žinios“ net sveikino „naujaja vyriausybe“, linkedamos „sekmingai ir našiai dirbti visokeriopo pasitikejimo pagrindu“, o „XX amžius“ žadejo „neužsimerkti prieš ivykstancia realybe“.
Greta žemes ukio reformos „kulturine revoliucija“ turejo tapti ryškiausiu socializmo sistemos pranašumu argumentu, nes, pasak A.Venclovos, ligi 1940 m. „kelias i kultura pas mus buvo užtrenktas geležinemis durimis“.
Švietimo ministerija panaikina mokesti už moksla ir leidžia veltui naudotis bibliotekomis. Projektuojamas kulturos fondas, seniai veikes Latvijoje ir Estijoje.
Vietoj 25 privaciu leidyklu ikuriama viena stambi valstybine leidykla, kuriai garantuojamos biudžeto subsidijos. Atidaromi trys nauji teatrai (Kaune, Panevežyje, Marijampoleje), isteigiama Filharmonija, ikuriama Mokslu Akademija (prezidentas V.Kreve) ir Literaturos muziejus (vedejas K.Boruta).
Pletojama valstybinese institucijose, kultura gavo žymiai palankesnes materialines raidos salygas. Bet tuo pat metu ji atsidure griežtoje valstybes kontroleje ir buvo pajungta vienos ideologijos - komunistines - monopolijai, kuri reikalavo išsižadeti tautinio valstybingumo idealu, katalikybes principu ir individualios saviraiškos.
„Tai, kas vakar buvo kilnu ir gerbiama, šiandien atrodo žema ir paniekinimo verta; kas vakar buvo gražu, šiandien - bjauru“, - kalbejo M.Gedvilas 1940 m. Lietuvos didžiuju kunigaikšciu, nepriklausomybes kovu didvyriu, Maironio ir Kudirkos paveikslus mokyklose bei istaigose pakeicia Markso, Lenino, Stalino portretai.
Vilniaus ir Kauno universitetuose ivedamas privalomas marksizmo-leninizmo paskaitu kursas. Gimnaziju mokytojai privalo kolektyviškai semtis išminties iš „VKP (b) istorijos trumpojo kurso“.
Mokyklose panaikinamos tikybos pamokos, maldos prieš pamokas ir joms pasibaigus. Iš programu išbraukiami tautines minties autoriai - S.Daukantas, A.Baranauskas, J.Basanavicius, P.Vaicaitis, Šatrijos Ragana.
Iš vadoveliu ir skaitiniu pašalinami tekstai, „priešingi socialistines Lietuvos kurimui“ (apsakymeliai apie kovas del Lietuvos nepriklausomybes, A.Baranausko iir V.Kudirkos posmai, kuriuose minimas Lietuvos vardas).
Uždaromas bažnytinio meno muziejus Kaune. Konfiskuojamos kunigu seminariju, vienuolynu, privaciu mokyklu ir atskiru asmenu bibliotekos, turejusios didelius (40000-50000) knygu rinkinius (ypac Kauno kunigu seminarijos, Marijonu kongregacijos, Balošerio bibliotekos).
I makulatura išvežami nebaigtu spausdinti knygu lankai ar korekturiniai egzemplioriai (M.Gustaicio „Poezija“, A.Tulio „Tama Janošiute“, P.Jako „„Naujasis humanizmas“, A.Poškos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ III d.).
Nutraukiamas „Lietuviškos enciklopedijos“ leidimas, ižvelgus cia nepriimtina sovietinei santvarkai „buržuazini objektyvizma“.
Nukertamos Vakaru autoriu - H.Wellso, P.Buck, F.Sillanpää - romanu publikacijos, pradetos dienrašciuose. Lietuvos spaudai paliekamas vienintelis informacijos kanalas - Tassas ((išnyksta Reuterio agenturos pranešimai, užsienio laikrašciu apžvalgos).
Kulturos istaigu ir menininku veikla pajungiama propagandiniam uždaviniui - idejiškai ir meniškai iteisinti sovietine valdžia Lietuvoje.
V.Dekanozovas užsako parašyti poetini kurini, kuriame butu išreikšta lietuviu tautos padeka „didžiajam Stalinui“.
S.Neris sukuria „Poema apie Stalina“, suliedama i patetiška monologa savo triumfališka tikejima visuotine socializmo pergale ir revoliucinio prometejizmo mita.
K.Boruta, spiriamas to paties V.Dekanozovo (veliau Berijos pavaduotojo), parašo eiliuota sveikinima Liaudies seimui, kuris nuspres: „Didžiojoj Sajungoj / Bus darbo Lietuva“.
L.Gira, Švietimo viceministras, jau pats savo noru nukale testamentines eilutes: „Lietuva - LTSR, / Lietuvos senos neber“.
Skulptoriams - V.Grybui, A.Pundziui, B.Bucui - užsakomi revoliucijos vadu - Markso, Lenino, SStalino - biustai, reikalingi miestu aikštems ir paradinems salems. P.Kalpokas tapo paveiksla „Raudonosios Armijos atvykimas i Lietuva“ - danguje lektuvai, gatvese džiugaujanti minia.
tags: #jukneviciaus #g #daugiabuciai #is #virsaus