Jono Šliūpo Memorialinė Sodyba: Istorija ir Palangos Burmistro Palikimas

Vasaros sostinėje Palangoje, adresu Vytauto g. 23A, stovi jauki medinė XIX a. pabaigos vila. Šiandien ji žinoma kaip pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus, vienas iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) padalinių.

Čia, prie įstiklintos verandos, pro kurią kadaise žvelgė pats J. Šliūpas, susitinka praeitis ir dabartis, kviesdamos lankytojus pažinti Palangą, istoriją ir meną.

Šiame straipsnyje apžvelgsime šios memorialinės sodybos istoriją, architektūrą ir reikšmę Lietuvos kultūrai.

Nuo Tiškevičių Vasarnamio Iki Burmistro Rezidencijos

Vytauto gatvėje esančią vilą pastatė grafai Tiškevičiai XIX a. pabaigoje. Tai tipiškas to meto kurortinės architektūros pavyzdys - vieno aukšto medinis pastatas su mansarda, puošniu kiaurapjūviu ornamentuotu karnizu ir įstiklinta veranda.

Tokie namai ypač traukė poilsiautojus pajūrio kurortuose. Iš pradžių vila buvo nuomojama dvariškiams, o šie ją išnuomodavo vasarotojams.

Pirmojo pasaulinio karo metais, kraštą okupavus Vokietijos imperijai, čia įsikūrė topografinė kontora, fiksavusi audrų keičiamas Palangos krantines.

Po karo, miestą įjungus į nepriklausomos Lietuvos sudėtį, daugelis vilų - tarp jų ir ši - pakeitė savininkus.

1930 m. vasarą į Palangą atvyko gydytojas, lietuvybės skleidėjas ir visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas. Čia jis rašė, užsiėmė moksline veikla, inicijavo miesto švietimo projektus ir rūpinosi jo infrastruktūra.

1933 m. Šliūpas tapo pirmuoju Palangos burmistru, o vila - jo darbo ir gyvenimo vieta iki pat 1944 m., kai dėl karo jis buvo priverstas pasitraukti iš Lietuvos.

1933 metais Palangai gavus miesto statusą, buvo išrinktas pirmasis kurorto meras - burmistras Jonas Šliūpas, su kurio gyvenimu ir veikla galima susipažinti.

LNM Jono Šliūpo Muziejus - Istorijos Ir Meno Centras

1989 m. viloje buvo įkurtas muziejus, tapęs Lietuvos nacionalinio muziejaus dalimi - dr. Jono Šliūpo memorialine sodyba-muziejumi, vėliau pervadintu Jono Šliūpo muziejumi.

Prie įėjimo lankytojus pasitinka memorialinė lenta (aut. Petras Gintalas), Jono Šliūpo paminklas, (aut.: Aloyzas Toleikis, Donatas Lukoševičius ir Jolanta Galdikienė) bei šmaikščiai burmistro gyvenimą nupasakojanti lauko paroda-komiksas (aut. Miglė Anušauskaitė).

Pastatas ir jo aplinka renovuoti ir pritaikyti lankytojams su negalia, išsaugant ir atskleidžiant vertingąsias pastato savybes, reikšmingas etniniu, estetiniu ir moksliniu požiūriu.

2025 m. vilai suteiktas UNESCO „Mėlynasis skydas“ (Blue Shield). Juo žymimi ypatingos svarbos kultūros paveldo objektai, kuriems taikomas apsaugos reglamentas, įtvirtintas UNESCO Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto metu konvencijoje.

Dabar muziejaus veikla atspindi švietėjišką J. Šliūpo viziją. Lankytojai čia per ekskursijas, renginius, parodas ir diskusijas susipažįsta su įvairiausiomis istorijos ir meno įdomybėmis bei įspūdingu pirmojo Palangos burmistro gyvenimu.

Apsilankydami XIX a. pab. grafų Tiškevičių statytoje medinėje viloje, kurioje 1931-1944 metais gyveno pirmasis Palangos miesto burmistras Jonas Šliūpas (1861-1944), pajusite šios progresyvios ir bekompromisės asmenybės dvasią.

Muziejaus ekspozicijoje pristatomas intensyvus, įvykių kupinas politinis, visuomeninis ir privatus J. Šliūpo gyvenimas. Išskirtinis dėmesys čia skiriamas paskutiniam jo gyvenimo etapui, praleistam Palangoje, anuomet vadintoje „svieto pabaiga“.

Ekspozicijoje taip pat pasakojamos dviejų moterų - Liudvikos Malinauskaitės-Šliūpienės ir Grasildos Grauslytės-Šliūpienės, lydėjusių J. Šliūpą skirtingais gyvenimo tarpsniais, istorijos.

Muziejaus pastatas - tai tipiškos architektūros vieno aukšto medinė vila su mansarda. XIX amžiaus pabaigoje šis medinis pastatas buvo grafų Tiškevičių vila, kurią jie nuomojo dvariškiams, o šie - vasarotojams.

Pirmojo pasaulinio karo metais pastate įsikūrė vokiečių topografinė kontora, fiksavusi po audrų besikeičiančias paplūdimio krantines. 1930 metų vasarą į Palangą atsikrausto lietuvybės skleidėjas Jonas Šliūpas.

Čia jis įsigyja namą, stovintį priešais istorinę vilą, kuri netrukus taps jo gyvenamąja ir darbo vieta. J. Šliūpo pastangomis Palangai suteikiamas kurortinio miesto statusas, o pats J. Šliūpas 1933 metais išrenkamas pirmuoju miesto burmistru.

Pakeliui į muziejų lankytojus pasitinka Jono Šliūpo paminklas. Biustas pastatytas šalia buvusio J. Šliūpo namo (Vytauto g. 23a).

J. Vytauto g. 23A esantis pastatas, kuriame nuo 1989 m. įkurta dr. J. Šliūpo memorialinė sodyba, į Lietuvos kultūros vertybių registrą įrašytas 1993-iaisiais metais.

Visuomenės veikėjo Jono Šliūpo namu įvardintajai kultūros vertybei suteiktas valstybės saugomo regioninio objekto statusas.

Saugotinos yra ir pastato konstrukcijos, nuo Vytauto g. link namo šiaurės vakarų kryptimi vedantis takas bei lapuočių medžių alėjos fragmentai.

Gyvendamas Palangoje, leido knygas, rašė straipsnius į įvairius periodinius leidinius, kovojo prieš cenzūrą, pasisakė už Lietuvai būtinas reformas.1944 m. pasitraukė į Austriją. Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne (Vokietija). Jo palaikai pervežti į Ameriką ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse prie Čikagos.

Ant pastato pritvirtinta Jonui Šliūpui skirta memorialinė lenta, kurią sukūrė Petras Gintalas.2003 m. Palangoje atidengtas paminklas pirmam Palangos burmistrui dr. J. Šliūpui. Biustas pastatytas šalia buvusios J. Šliūpo sodybos (Vytauto g. 23a).

Šis istorinis pastatas, įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą, vertingas objektas ne tik Palangai, bet ir visai Lietuvai.

Šiemet spalio 10-ąją jau septintą kartą Lietuvoje buvo minima savivaldos diena. Palangai šiemet ši diena - ypatinga. 2013-aisiais mūsų miestas švenčia 80 metų savivaldos jubiliejų.

Informacija Lankytojams

Darbo laikas

• Trečiadienį-penktadienį: 10:00-17:00
• Šeštadienį: 11:00-17:00
• Sekmadienį: 11:00-16:00

Kontaktai

• Adresas: Vytauto g. 23A, Palanga, Lietuva
• Tel. nr.: +370 685 35 914
• El. p.: [El. paštas]

Bilietų kainos ir nuolaidos

Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas (išskyrus pilnamečius asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas); profesinio mokymo įstaigų mokiniams; aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal nuolatinę arba dieninę studijų formą; pensininkams (iki 80 metų); pradinių, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojams; nuo 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiems asmenims - politiniams kaliniams ir tremtiniams, buvusiems getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių stovyklų kaliniams; Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos; pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviams - kariams savanoriams ir laisvės kovų dalyviams; nuolatinės privalomosios karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, Lietuvoje tarnaujantiems NATO pajėgų kariams; Lietuvos Šaulių sąjungos nariams; Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams; Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariams.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams; našlaičiams ir tėvų globos netekusiems vaikams; socialiai remtiniems vaikams; asmenims su negalia ir juos lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); specialiuosius ugdymosi poreikius turintiems mokiniams ir juos lydintiems mokytojų padėjėjams bei kitiems lydintiems asmenims (vienam asmeniui - vienas lydintysis); asmenims, kuriems sukako 80 metų ir vyresniems; asmenims, pateikusiems POLA (Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos) kortelę; Lietuvos muziejų darbuotojams; Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) nariams; mokytojams, vadovaujantiems ar lydintiems mokinių grupes; asmenims su Vilnius Pass kortelėmis (Pilininko namo, Senojo arsenalo, Signatarų namų, Gedimino pilies bokšto, Vilniaus gynybinės sienos bastėjos, Kazio Varnelio namų-muziejaus, Istorijų namų ekspozicijose); Lietuvos vaikų ir jaunimo dailės ir meno mokyklų mokiniams; Lietuvos dailės istorikų draugijos nariams; Tarptautinės dailės kritikų asociacijos nariams; Lietuvos archeologų draugijos nariams; gidams, su galiojančiu gido pažymėjimu; turistus lydintiems kelionių vadovams; žurnalistams; Šeimos kortelės savininkams; Vilniaus dailės akademijos studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus dizaino kolegijos studentų organizuotoms grupėms; Klaipėdos universiteto studentų organizuotoms grupėms; Vilniaus B.

Nurodytos lengvatos taikomos tik lankytojui pateikus teisę į lengvatą patvirtinantį dokumentą, išskyrus ikimokyklinio amžiaus vaikus ir visus lankytojus kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį.

Ekskursijos

Ekskursijos vedamos lietuvių, anglų kalbomis. Jei norite pasiteirauti ar užsisakyti edukacinių pramogų, rašykite el. p. +370 685 35 914 arba el. p.

Fotografavimas

Lankytojams ekspozicijose ir parodose leidžiama fotografuoti be blykstės ir stovo, jeigu šios fotografijos nebus reprodukuojamos ir publikuojamos. Administracija pasilieka teisę drausti fotografuoti ir filmuoti tam tikrose ekspozicijų salėse arba laikinose parodose. Žurnalistai gali naudoti specialią įrangą muziejaus administracijai leidus.

Pritaikymas Neįgaliesiems

Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus įsikūręs istorinėje XIX a. pabaigoje statytoje ir 2023 metais pilnai atnaujintoje medinėje viloje. Į muziejų galima patekti savarankiškai be fizinės aplinkos kliūčių - trinkelėmis grįstu miesto šaligatviu arba atvykus į kieme esančią erdvią parkavimo aikštelę, iš kurios iki keltuvo veda kietos dangos ne siauresni nei 1,20 m. takai.

Muziejaus ekspozicija ir kitos patalpos, taip pat sanitariniai mazgai yra pritaikyti judėjimo negalią turintiems asmenims. Ekspozicinės erdvės išsidėsčiusios pirmame pastato aukšte, antrajame įrengtos edukacinės erdvės ir administracinės patalpos. Tarp aukštų judama laiptais arba liftu.

Muziejuje taktilinio žymėjimo ar taktilinių maketų nėra, tačiau vizito metu jus lydės muziejininkai, kurie papasakos apie įsikūrusias parodas. Šiuo metu, kol rengiama nuolatinė tarpukario laikotarpio ir žymaus Lietuvos atgimimo veikėjo Jono Šliūpo istorijas pasakojanti ekspozicija, muziejuje veikia laikinos parodos.

Jei atvyksite iš Jono Šliūpo gatvės pusės - pro muziejaus kiemą - į muziejų galite patekti išoriniu liftu. Jis įrengtas kairėje pastato pusėje. Lifto mygtukas kabinos dešinėje maždaug 1 m aukštyje, viduje lifto valdymo mygtukai išdėstyti horizontaliai dešinėje. Lifto durys pereinamos - įeisite pro vienas, išeisite pro kitas.

Kasos kambarį, esantį pirmame aukšte, pasieksite perėję dvi dešinėje esančias ekspozicines sales. +370 685 35914.

Jono Šliūpo Gyvenimo Faktai

Jonas Šliūpas gimė 1861 m. kovo 6 d. Rakandžių kaime (Gruzdžių valsčius, Šiaulių apskritis). Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Maskvos (1880-1882) ir Petrapilio (1882) universitetuose.

1883 m. rūpinosi „Aušros“ žurnalo įkūrimu, kurį laiką jį redagavo.1884-1919 m. gyveno JAV, mokėsi Merilendo universitete (1889-1891), studijavo mediciną, iki 1917 m. dirbo gydytoju. Gyvendamas JAV, redagavo daugelį lietuviškų laikraščių ir žurnalų.

Grįžęs į Lietuvą, dirbo gydytoju. 1919-1920 m. buvo Lietuvos atstovas Latvijoje ir Estijoje, 1921 m. - Lietuvos banko direktorius, įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas.

1921-1923 m. mokytojavo Biržų, Šiaulių gimnazijose, 1923-1930 m. Kauno universitete dėstė medicinos istoriją. J. Šliūpas - medicinos (1923), humanitarinių (1925) ir teisės (1939) mokslų garbės daktaras.

1933 m. J. Šliūpas buvo išrinktas Palangos miesto burmistru, šiose pareigose su pertraukomis dirbo iki 1941 m. Jis daug nusipelnė, kad Palangai būtų suteiktos miesto teisės ir pagerinta kurorto infrastruktūra.

Mirė 1944 m. lapkričio 6 d. Berlyne (Vokietija). Jo palaikai pervežti į Ameriką ir palaidoti Lietuvių tautinėse kapinėse prie Čikagos.

Jonas Šliūpas (1861-1944) - gydytojas, kultūros, visuomenės, valstybės veikėjas, publicistas, aušrininkas, laisvamanis, redaktorius, lietuvybės puoselėtojas, diplomatas, pirmas Palangos burmistras, daktaras.

Jo dėka Palangai buvo iškovotos pilnos miesto teisės. Tuo laikotarpiu jis toliau rašė ir leido knygas.

J. Šliūpo darbo kambaryje ir svetainėje atkurtas tarpukario Lietuvos inteligento namų interjeras. Kita ekspozicijos dalis skirta XIX a. pabaigos - XX a. pradžios lietuvių tautinio judėjimo, lietuviškos spaudos bei Palangos miesto istorijai.

Šliūpo muziejui nėra lengva lygiuotis į šias kultūros įstaigas. Todėl reikia atrasti savo išskirtinumą, patrauklumą, būti matomu viso miesto kontekste.

Pirmasis kurorto burmistras Palangai yra labai svarbi ir reikšminga asmenybė. Aušrininkas, lietuvybės puoselėtojas, diplomatas, verslininkas. Labai įdomi asmenybė.

Pagrindinės Jono Šliūpo Datos

Šiandien Jono Šliūpo memorialinė sodyba yra svarbus kultūros centras, pasakojantis apie iškilią asmenybę ir Palangos istoriją. Apsilankykite ir atraskite šio nuostabaus muziejaus lobius!

tags: #jono #sliupo #memorialine #sodyba